Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Dariaus Kaminsko privačių interesų deklaracijos"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO DARIAUS KAMINSKO PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARACIJOS

2020-04-01   Nr. 101-I-5

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) persiųstą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalisto paklausimą dėl Seimo nario Dariaus Kaminsko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo prasme laiku nedeklaruotu gyvenamųjų patalpų nuomos sandorių bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Tapęs Seimo nariu D. Kaminskas savo privačius interesus deklaravo 2016 m. lapkričio 27 d. Pateiktoje deklaracijoje nebuvo nurodyti duomenys apie Seimo nario sutuoktinės vykdomą individualią veiklą, taip pat jos sudarytus sandorius.

2019 m. lapkričio 21 d. Seimo narys D. Kaminskas papildė privačių interesų deklaraciją, nurodydamas, kad jo sutuoktinė vykdo veiklą pagal verslo liudijimą nuo 2016 m. sausio 1 d. Veiklos kodas nurodytas “002”, t.y. “Medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške“.

Turimais duomenimis, Seimo nario Dariaus Kaminsko sutuoktinė vykdo gyvenamųjų patalpų nuomos verslą. Iki D. Kaminskui tampant Seimo nariu šiuo verslu užsiėmė jis pats.

Seimo narys D. Kaminskas savo 2019 m. gruodžio 19 d. paaiškinime Komisijai nurodė, kad gyvenamųjų patalpų nuomą iki jam tampant Seimo nariu vykdė jis pats. Vėliau šį verslą parėmė jo sutuoktinė. Pasak Seimo nario, sutartys yra sudaromos oficialiai. Nuomojamuose butuose gyvena ne po vieną nuomininką. Visos nuomos sutartys yra neterminuotos, todėl paskaičiuoti, kurios nuomos sutarties suma viršys 3000 eurų per metus dažnai nėra galimybių. Kadangi nuomos verslą vykdo jo sutuoktinė, būtent ji turėtų informuoti, kad sudaryto sandorio suma viršija nurodytą sumą ir tuomet privačių interesų deklaracija būtų papildyta. Tačiau iki šiol jis negavo informacijos apie sandorius, vykdomus jo sutuoktinės ir viršijančius nurodytą sumą, todėl privačių interesų deklaracija papildyta nebuvo.

 

Atsižvelgdama į tai, kad vertinama Seimo nario D. Kaminsko veika nedeklaruojant ir ne laiku deklaruojant jo sutuoktinės individualią veiklą, pradėtą vykdyti 2016 m. sausio 1 d., šio asmens elgesys vertinamas pagal tuo metu (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) galiojusią Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas) (toliau – Įstatymas) redakciją.

Pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalį „Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.“ Šio Įstatymo 6 straipsnis nustatė pareigą privačių interesų deklaracijoje nurodyti savo ir sutuoktinio „individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme“ ir „informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų“.

Privačių interesų deklaracija privalėjo būti papildoma per tokį pat laikotarpį nuo naujų duomenų atsiradimo. Tai reiškia, jog Seimo narys D. Kaminskas po išrinkimo į Seimo narius pateiktoje privačių interesų deklaracijoje privalėjo pateikti duomenis apie savo sutuoktinės vykdomą individualią veiklą – gyvenamųjų patalpų nuomą bei jos sudarytus sandorius, jei jų metinė suma viršijo 3000 eurų, tačiau tai padarė praleisdamas nurodytą Įstatymo terminą, t.y. 2019 m. lapkričio 21 d.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo redakcijoje nurodoma, kad ši informacija turi būti pateikta tik tuo atveju, jei dėl vykdomos individualios veiklos ir sudaromų sandorių gali kilti interesų konfliktas. Tai reiškia, jog vien sudaryto sandorio faktas nesukuria pareigos nurodyti tą sandorį privačių interesų deklaracijoje.

 

Kaip minėta, Komisija Seimo nario D. Kaminsko elgesį vertina pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią Įstatymo redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Įstatyme nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo pasikeitė. Galiojantis Įstatymas taip pat įpareigoja deklaruoti savo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius. Deklaracijoje pateikiama informacija apie sandorius, sudarytus per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos, tačiau tik tuo atveju, jei tokia veikla kelia ar gali sukelti interesų konfliktą (galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis 2 punktas).

Taigi, Komisijos vertinimu, privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis švelninama: nėra imperatyvaus nurodymo turinčiam pareigą deklaruoti privačius interesus nurodyti visus savo ir sutuoktinio sandorius, jei jie viršija 3000 eurų per metus. Šie sandoriai nurodomi tik tuo atveju, jei sukelia ar gali sukelti interesų konfliktą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai).

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lot. lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Principas lex benignior retro agit pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio teismo Didžiosios kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendime byloje Scoppola prieš Italiją (Nr. 2) (peticijos Nr. 10249/03) pabrėžta, kad jei baudžiamieji įstatymai, galioję nusikaltimo padarymo metu ir įsigalioję vėliau, iki priimant galutinį nuosprendį, skiriasi, teismai turi taikyti įstatymą, kurio nuostatos kaltinamajam yra palankesnės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja į praeitį  (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys D. Kaminskas laiku nedeklaruodamas savo sutuoktinės vykdomos veiklos bei sudarytų sandorių nesilaikė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų.

2. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę doktriną bei tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytas reglamentavimas švelnina Seimo nario D. Kaminsko teisinę padėtį, nes pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą D. Kaminskas neprivalėjo deklaruoti sutuoktinės vykdomos individualios veiklos bei sandorių, sudarytų vykdant šią veiklą, Seimo nario elgesio tyrimas nutrauktinas.

 

Vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3, 9, 11 punktais ir  Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu Etikos ir procedūrų komisija nusprendžia:

Nutraukti tyrimą dėl Seimo nario Dariaus Kaminsko veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 1 daliai ir 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktams.

 

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

 

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                            Antanas Matulas