Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Stasio Šedbaro elgesio“
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO STASIO ŠEDBARO ELGESIO
2020-04-01 Nr. 101-I-6
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau – LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio 2020 m. sausio 27 d. prašymą įvertinti Seimo nario, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Stasio Šedbaro veiksmus jam galimai savo, kaip Seimo nario, reikmėms panaudojus beveik visą Teisės ir teisėtvarkos komitetui (toliau – Komitetas) skirtą tarnybinio transporto ridos limitą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis, remdamasis viešojoje erdvėje paskelbta informacija, teigė, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokėtos Seimo nario, Komiteto pirmininko pavaduotojo S. Šedbaro kelionės į Lietuvos regionus, kurių metu dalyvavo susitikimuose ir jų metu skaitė paskaitas, buvo skirtos ne Komiteto veiklai pristatyti, bet S. Šedbaro savireklamai ir jo susitikimams su rinkėjais. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar Seimo narys S. Šedbaras savo elgesiu nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesavanaudiškumo principų.
Interneto portale lrytas.lt 2020 m. sausio 24 d. buvo paskelbta informacija (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/24/news/po-paskelbtu-duomenu-a-sirinskiene-uzklupo-nemalonus-rupesciai-13382255/), kad Seimo narys S. Šedbaras, einantis Komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, savo, kaip Seimo nario, reikmėms panaudojo beveik visą Komitetui skirtą tarnybinio transporto ridos limitą (apie 10 tūkst. kilometrų).
Minėtoje publikacijoje cituojamas Seimo nario S. Šedbaro pasisakymas: „Aš nemažai važiavau po Lietuvą skaityti paskaitų, kurias pavadinau „Lietuvos šimtmečio asmenybės“. Tai – paskaitos apie Joną Basanavičių, Antaną Smetoną, neturinčios nieko bendra su politika. Važiuodavome kartu su Kauno prezidentūros atstovais <...>“.
Seimo narys S. Šedbaras Komisijai 2020 m. vasario 20 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis vykdavo į Lietuvos regionus ne tik skaityti paskaitų apie Lietuvos istorines asmenybes, bet šios paskaitos jo darbotvarkėje būdavo derinamos su kitais susitikimais ir kitokia parlamentine veikla. Kaip pavyzdį Seimo narys S. Šedbaras nurodė vizitą į Klaipėdos regioną 2019 m. gruodžio 2 d., kurio metu 11 val. Priekulėje vyko susitikimas su Klaipėdos regiono savivaldybių ugniagesiais jų prašymu, o 11.40 val. – susitikimas su Kvietinių kaimo bendruomene jų prašymu dėl tame kaime esančios šaudyklos. Seimo narys S. Šedbaras teigė, kad tuo pačiu, įgyvendinant Seimo nutarimą dėl 2020 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos metais, jis surengė dvi paskaitas apie Lietuvos šimtmečio asmenybę A. Smetoną: Trečiojo amžiaus universiteto studentams skirtą paskaitą 14 val. Gargždų bibliotekoje ir visuomenei skirtą paskaitą 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje.
Kybartų kultūros centras 2020 m. sausio 30 d. raštu informavo Komisiją, kad 2019 m. spalio 28 d. šis centras organizavo paskaitą „Lietuvos šimtmečio asmenybės dviejų mokslininkų akimis“, skirtą Kybartų miesto teisių suteikimo 100-mečiui paminėti. Kybartų kultūros centro rašte pažymėta, kad Seimo narys dr. S. Šedbaras ir Kauno istorinės prezidentūros darbuotoja, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė buvo pakviesti susitikti su Kybartų gyventojais, sužinojus, kad 2019 metais, Seimo nutarimu paskelbtais Antano Smetonos metais, S. Šedbaras ir I. Jakubavičienė rengia susitikimus, kuriuose kalba apie istorines asmenybes Antaną Smetoną ir Sofiją Smetonienę.
Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetas 2020 m. sausio 30 d. informavo, kad šis universitetas 2019 m. spalio mėnesį pakvietė dr. S. Šedbarą ir dr. I. Jakubavičienę skaityti paskaitą „Lietuvos šimtmečio asmenybės dviejų mokslininkų akimis“.
Lietuvos aklųjų biblioteka 2020 m. sausio 29 d. informavo, kad S. Šedbaras ir I. Jakubavičienė 2019 m. lapkričio 11 d. lankėsi Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinyje, kuriame susitiko su Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Baltosios lazdelės fakulteto klausytojais ir neatlygintinai skaitė paskaitą „Lietuvos šimtmečio asmenybės: Antanas ir Sofija Smetonos“.
Komisija kreipėsi į Komiteto pirmininkę Agnę Širinskienę, prašydama pateikti informaciją apie Komiteto pirmininko pavaduotojo S. Šedbaro panaudotą Komitetui skirtą tarnybinio transporto ridos limitą.
Komiteto pirmininkė A. Širinskienė 2020 m. kovo 12 d. raštu informavo, kad remiantis Transporto skyriaus informacija, iš Komiteto 2019 metų ridos (limitas buvo 16 800 km), Komitetas panaudojo 11 844 km, o iš jų 9 686 km panaudojo Komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras. Komiteto pirmininkė A. Širinskienė informavo, kad informacijos Komitetui apie S. Šedbaro dalyvavimą paskaitose ir susitikimuose, kurių metu bus kalbama apie istorines asmenybes, pateikta nebuvo.
Seimo valdyba 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SV-S-1462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
Aprašo II skyriuje (dalyje) reglamentuojama Seimo narių naudojimosi tarnybiniais automobiliais tvarka.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Seimo nariai tarnybiniais automobiliais gali naudotis:
4.1. vykdydami Seimo valdybos užduotis ar pavedimus;
4.2. vykdydami Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo opozicijos lyderio funkcijas, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos ar Mišrios Seimo narių grupės įgaliojimus:
4.2.1. dalyvaudami valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų oficialiuose renginiuose;
4.2.2. priimdami Seime užsienio svečius, dalyvaudami oficialiuose susitikimuose su oficialiais užsienio valstybės asmenimis, diplomatais;
4.2.3. dalyvaudami Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių organizuojamose asamblėjose, konferencijose, seminaruose, vykdami oficialių vizitų arba kartu su delegacijomis;
4.2.4. vykdami į komandiruotes ar grįždami iš jų;
4.2.5. kitais atvejais, kai vykdomos Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo opozicijos lyderio funkcijos ar Seimo komiteto, komisijos, frakcijos įgaliojimai pagal Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytas veiklos kryptis.
Pagal Aprašo 5 punkto nuostatą, tarnybinių automobilių rida, kai Seimo nariai naudojasi tarnybiniais automobiliais Aprašo 4.2 papunktyje išvardytais atvejais, priskiriama atitinkamam Seimo komitetui, komisijai ar frakcijai.
Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Seimo komitetai, komisijos, frakcijos sudaro savo narių ir darbuotojų, turinčių teisę užsakyti tarnybinius automobilius, sąrašus (rekomenduojama skirti: komitetams – ne daugiau kaip keturis asmenis, frakcijoms – ne daugiau kaip penkis asmenis, komisijoms – ne daugiau kaip tris asmenis).
Pagal Aprašo 8 punktą Seimo komitetų, komisijų pirmininkai ir frakcijų seniūnai yra atsakingi už tarnybinių automobilių naudojimą pagal poreikį, paskirtį, atsižvelgiant į galimybę šiais automobiliais naudotis visiems komiteto, komisijos ar frakcijos nariams.
Seimo statuto 67 straipsnyje apibrėžtos Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys:
1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo;
2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;
3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją;
5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą;
6) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl teisėsaugos institucijų sistemos reformų;
7) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo;
9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus;
10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos;
11) pagal Konstitucinio Teismo nutarimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų prieštaravimo Konstitucijai rengti šių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų pataisų projektus arba teikti pasiūlymus kitiems komitetams parengti tokius projektus;
12) išklausyti Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informaciją, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, prireikus teikti pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams įvykdyti.
Seimo valdyba, vadovaudamasi Aprašo 6 punktu, 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1061 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių ridos 2019 metų limitų“ nustatė Seimo kanceliarijos disponuojamų tarnybinių automobilių ridos 2019 metų vieno mėnesio limitus kilometrais. Seimo valdybos sprendimo 1.3 papunktyje kiekvienam Seimo komitetui buvo nustatytas 1400 kilometrų ridos limitas per mėnesį, t. y. iš viso 16 800 kilometrų per 2019 metus.
Šio sprendimo 2 punkte nustatyta, kad prireikus Seimo komitetai, komisijos, frakcijos ar Mišri Seimo narių grupė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas gali viršyti mėnesio limitą neviršydami pusės metų limito, o Seimo Pirmininko pavaduotojai ir Seimo opozicijos lyderis – neviršydami kalendorinių metų limito.
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Komiteto pirmininko pavaduotojo S. Šedbaro išvykos į Lietuvos regionus, kurių metu S. Šedbaras kartu su istorike dr. I. Jakubavičiene skaitė paskaitą „Lietuvos šimtmečio asmenybės“ ir į kurias buvo vykstama naudojant Komitetui skirtą tarnybinių automobilių ridos limitą, nebuvo tiesiogiai susijusios su Komiteto įgaliojimais pagal Seimo statuto 67 straipsnyje nustatytas veiklos kryptis.
2. Komiteto pirmininkė A. Širinskienė ir Komiteto nariai apie Komiteto pirmininko pavaduotojo S. Šedbaro išvykas į Lietuvos regionus nebuvo informuoti.
3. Vadovaujantis Aprašo 8 punkto nuostata, Seimo komitetų, komisijų pirmininkai ir frakcijų seniūnai yra atsakingi už tarnybinių automobilių naudojimą pagal poreikį, paskirtį, atsižvelgiant į galimybę šiais automobiliais naudotis visiems komiteto, komisijos ar frakcijos nariams.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, vykdamas į Lietuvos regionus skaityti paskaitos „Lietuvos šimtmečio asmenybės“ ir šiuo tikslu naudodamas Teisės ir teisėtvarkos komitetui 2019 metams skirtą tarnybinių automobilių ridos limitą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus nesavanaudiškumo ir sąžiningumo principus.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 0.
2. Rekomenduoti Seimo nariui Stasiui Šedbarui vykdant parlamentinę veiklą, nesusijusią su Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliojimais, savo išvykų transporto išlaidas apmokėti iš Seimo nario lėšų, skiriamų su jo parlamentine veikla susijusioms išlaidoms.
Pritarta bendru sutarimu.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas