Komisijos išvada "Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projekto Nr. XIIIP-4349(2) priėmimo"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJOS SIGITOS RUDĖNAITĖS ATLEIDIMO IŠ ŠIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKĖS PAREIGŲ IR JOS SKYRIMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKE“ PROJEKTO NR. XIIIP-4349(2) PRIĖMIMO
2020-04-24 Nr. 101-I-8
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Andrius Mazuronis, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, susipažinusi su Liberalų sąjūdžio frakcijos kreipimusi dėl galimų teisės aktų pažeidimų, priimant Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projektą Nr. XIIIP-4349(2) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Respublikos Prezidentas 2019 m. gruodžio 16 d. dekretu Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ kreipėsi į Seimą.
Tą pačią dieną buvo registruotas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4349. Projekte buvo nurodoma, jog teisėja S. Rudėnaitė atleidžiama iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų bei skiriama eiti teismo pirmininkės pareigas.
Po pateikimo 2020 m. kovo 10 d. projektui buvo pritarta. Pagrindiniu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. balandžio 20 d., atsižvelgdamas į Teisės departamento 2019 m. gruodžio 17 d. išvadą, jog “skyrimas į pareigas ir atleidimas iš pareigų yra du savarankiški teisiniai veiksmai, siūlytina juos dėstyti atskiruose straipsniuose“, pateikė šio projekto antrąjį variantą, kuriame teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas bei priėmimas į aukštesnes pareigas buvo išskirti į du atskirus straipsnius.
2020 m. balandžio 21 d. Seime vyko slaptas balsavimas dėl teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų pirmininkės pareigų ir jo paskyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Vakarinio posėdžio metu buvo paskelbti balsavimo rezultatai: už Seimo nutarimo pirmąjį straipsnį, kuriuo S. Rudėnaitė atleidžiama iš Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų pirmininkės pareigų balsavo 68, prieš – 34, susilaikė – 17; atleidimui buvo pritarta. Dėl antrojo šio Seimo nutarimo straipsnio, kuriuo S. Rudėnaitė paskiriama Lietuvos Aukčiausiojo Teismo pirmininke, balsavo už – 52, prieš – 46, susilaikė – 23. S. Rudėnaitės paskyrimui Lietuvos Aukčiausiojo Teismo pirmininke buvo nepritarta.
Teisėjų atleidimo pagrindus nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnis.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
Teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalis numato teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko atleidimo iš pareigų pagrindus:
1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui;
2) jeigu jo veiklos vertinimo metu yra nustatyta, kad jis netinkamai atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas;
3) visais kitais šio Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje numatytais teisėjo atleidimo iš pareigų atvejais.
Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalis numato baigtinį atleidimo iš teisėjo, o taip pat teismo bei teismo skyrių pirmininkų pagrindų sąrašą:
1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:
2) kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukia įstatymų nustatyto pensinio amžiaus;
4) kai teisėjas išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis.
Konstitucijos 115 ir Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsniuose įtvirtinti teismo skyriaus pirmininko atleidimo pagrindai lemia, kad teismo skyriaus pirmininkas negali būti atleidžiamas iš pareigų, jei nėra paskirtas į kitas pareigas arba nėra kitų atleidimo iš pareigų pagrindų. Svarstomu atveju, S. Rudėnaitės nepaskyrus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, išnyko ir pagrindas atleisti ją iš užimamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Tačiau, kadangi S.Rudėnaitės skyrimo į vienas pareigas ir atleidimo iš kitų pareigų klausimai, kaip jau buvo minėta, buvo siūlomi reguliuoti viename Seimo nutarime, dėl abiejų nuostatų buvo slaptai balsuojama vienu metu. Todėl susidarė situacija, kai buvo priimta nuostata dėl S.Rudėnaitės atleidimo ir nepriimta nuostata dėl jos paskyrimo į kitas pareigas. Pažymėtina, kad Seimo nariai šios balsavimo baigties iš anksto numatyti negalėjo, o tokio balsavimo rezultatas negali būti laikomas kaip atspindintis tikrąją Seimo narių valią atleisti S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų neperkeliant į kitas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekrete Nr. 1K-164 nurodoma atleisti S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų ir paskirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto tekstą, Seimas rengdamas Seimo nutarimo projektą identiškai formulavo šio projekto tekstą ir S. Rudėnaitės atleidimo veiksmą numatė pirmą ir tik po jo sekė straipsnis, skiriantis S. Rudėnaitę į aukštesnes pareigas.
Nagrinėjant ankstesnius teisėjų paskyrimus į aukštesnes pareigas, matyti, jog Prezidento dekretuose pasitaiko tekstas: „atleisti teisėją iš užimamų pareigų, paskyrus jį į kitas pareigas“ (2017 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. XIII-284). Kitais atvejais yra priimami du atskiri Seimo nutarimai: pirmuoju teisėjas paskiriamas į naujas pareigas, antruoju – tuo pagrindu, jog jis jau yra paskirtas į naujas pareigas, atleidžiamas iš užimamų pareigų (2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. XIII-225 „Dėl Janinos Stripeikienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ ir 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. XIII-228 “Dėl Janinos Stripeikienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų“).
Šiuo nagrinėjamu klausimu yra pasisakę ir žinomi teisės mokslininkai. Antai, konstitucionalistas prof. V. Sinkevičius viešojoje erdvėje yra teigęs, kad „pradžioje turi būti įvykdytas faktas, asmuo turi būti paskirtas į kitas pareigas, t.y., Aukščiausiojo Teismo pirmininko, o po to atleistas iš skyriaus pirmininko pareigų, nes yra paskirtas į kitas pareigas. Prezidentūra pateikė visiškai netinkamą dekretą. Turėjo būti ne vienas, o du dekretai. <...> Turėjo būti du atskiri dekretai, pirmas turėtų būti skirti Sigitą Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Jei ji paskirta, tada pradedamas įgyvendinti antras dekretas – atleisti iš skyriaus pareigų. Kitaip tariant, buvo blogai parengtas dekretas, o analogišką klaidą padarė ir teisėjų taryba – ji tiesiog atkartojo tai, ko prašė prezidentas: patarė atleisti iš skyriaus pirmininkės pareigų ir paskelbti Aukščiausiojo Teismo pirmininke.“[1].
Kartu pažymėtima, kad Seimo Pirmininkas, turėdamas išskirtinę pareigą vadovauti Seimo darbui, vadovaudamasis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais demokratijos, atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principais bei įvertindamas susiklosčiusią situaciją, galėjo reaguoti atidėdamas Seimo nutarimo Nr. XIII-2848, kuriuo atleido S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų, pasirašymą bei neatidėliotinai kreipdamasis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją (analogija su Seimo statuto 160 straipsniu). Taip būtų išvengta nutarimo įsigaliojimo pasekmių.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnis ir Teismų įstatymo 90 straipsnis nustato baigtinį teisėjų atleidimo iš užimamų pareigų pagrindų sąrašą.
2. Seimas 2020 m. balandžio 21 d. priėmė Seimo nutarimą Nr. XIII-2848, kuriuo atleido S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų, tačiau toks atleidimas, nepaskyrus jos į kitas pareigas, nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 ir Teismų įstatymo 81 bei 90 straipsnių nuostatomis
3. Atleidžiant teisėją pagal Teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jis pirmiausia turi būti paskiriamas į kitas pareigas.
Etikos ir procedūrų komisija vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nusprendė:
1. Seimo 2020 m. balandžio 21 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-2848, kuriuo Seimas atleido S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų, po balsavimo procedūrų nebedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių nuostatomis.
2. Siūlyti Seimui, vadovaujantis Seimo statuto 261 straipsnio nuostatomis, priimti sprendimą svarstyti Seimo nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento 2020 m. balandžio 21 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-2848 Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
3. Prašyti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 ir Teismų įstatymo 90 straipsnių nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valios.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas