Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO PASISAKYMŲ

2020-04-22             Nr. 101-I-7

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus 2020 m. sausio 14 d. prašymą įvertinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio viešus pasisakymus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys V. Kamblevičius prašė įvertinti žiniasklaidoje paskelbtus Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymus, kurie, V. Kamblevičiaus teigimu, pažemino jo ir kitų anksčiau veikusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių garbę ir orumą.

Interneto portale lrytas.lt 2019 m. rugsėjo 19 d. publikuotame straipsnyje „Žemaitaitis kirto iš peties: džiaugiuosi, kad nebereikia masažuoti kolegų pensininkų“ cituojami tokie Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai susiję su penkių frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių išėjimu iš šios frakcijos: „Šiandien ryte pusryčiavau su vaikais ir bent jau džiaugiausi, kad septintą nereikėjo važiuoti į darbą masažuoti mano buvusius kolegas pensininkus ir paruošti juos prieš darbotvarkę“, „Aš esu pakankamai jaunas žmogus ir tikrai matau gerą viziją, gerą Lietuvą, ir tikrai nenoriu atsisukti ir žiūrėti į Antavilių senelių namus, kaip globos koks darbuotojas, ir kiekvieną rytą masažuoti“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/12/news/r-zemaitaitis-kirto-is-peties-dziaugiuosi-kad-nebereikia-masazuoti-kolegoms-pensininkams-koju-11795371/).

Interneto portale lrytas.lt 2020 m. sausio 13 d. buvo publikuotas straipsnis „Išgirdęs V. Kamblevičiaus kaltinimus R. Žemaitaitis negalėjo susilaikyti: atkirto iš peties“ (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/01/13/news/isgirdes-v-kambleviciaus-kaltinimus-r-zemaitaitis-negalejo-susilaikyti-atkirto-is-peties-13242514/).

Šiame straipsnyje skelbiama, kad Seimo narys V. Kamblevičius teigė, jog prie frakcijos „Lietuvos gerovei“ skilimo ir Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus pasitraukimo prisidėjo Seimo narys R. Žemaitaitis. Straipsnyje cituojamas R. Žemaitaičio pasisakymas, kuriuo reaguojama į minėtą V. Kamblevičiaus teiginį: „Matyt, ponui Kamblevičiui teisinis raštingumas neegzistuoja. Ar taip nuo senatvinės demencijos, arba nuo nesugebėjimo skaityti.“

Seimo narys R. Žemaitaitis Komisijai paaiškinimų nepateikė.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

Interneto portale lrytas.lt paskelbti Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai „Matyt, ponui Kamblevičiui teisinis raštingumas neegzistuoja. Ar taip nuo senatvinės demencijos, arba nuo nesugebėjimo skaityti“, „Šiandien ryte pusryčiavau su vaikais ir bent jau džiaugiausi, kad septintą nereikėjo važiuoti į darbą masažuoti mano buvusius kolegas pensinininkus ir paruošti juos prieš darbotvarkę.” gali būti vertinami kaip nepagarbūs, žeminantys ir diskriminaciniai Seimo nario V. Kamblevičiaus ir kitų vyresnio amžiaus Seimo narių atžvilgiu.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

2. Rekomenduoti Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs, žeminantys ar įžeidžiantys.

3. Rekomenduoti Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui viešai atsiprašyti Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus ir kitų vyresnio amžiaus Seimo narių, kuriuos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai įžeidė.

Pritarta bendru sutarimu.

 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                Antanas Matulas