Komisijos išvada „Dėl Seimo nario Ramūno Karbauskio pasisakymų"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO RAMŪNO KARBAUSKIO PASISAKYMŲ
2020-05-06 Nr. 101-I-9
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Eugenijaus Gentvilo 2020 m. vasario 5 d. prašymą įvertinti Seimo nario Ramūno Karbauskio viešus pasisakymus apie E. Gentvilo veiklą tuo metu, kai jis ėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Interneto portalo delfi.lt 2020 m. sausio 15 d. paskelbtame straipsnyje „Dėl aplinkosauginių problemų Karbauskis žada neeilinę Seimo sesiją“ buvo cituojami Seimo nario R. Karbauskio pasisakymai: „<...> Antai, nuskambėjo visuomenininkų pasisakymai, kad liberalas Eugenijus Gentvilas galimai siekia paslėpti Klaipėdos jūrų uosto gilinimo metu iškasto dumblo „atsikratymo“ istoriją už kurią atsakinga įmonė, kuri turi sąsajų su TS-LKD nariais. Konservatorių politikui Jonui Dumašiui priklausanti UAB ,,Hidrostatyba“ (su pastarąja 26 tūkst. eurų vertės sandorį viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra deklaravusi ir konservatorė Agnė Bilotaitė) buvo atsakinga už darbų Klaipėdos uoste įgyvendinimą, kai jam vadovavo Liberalų sąjūdžio narys ir buvęs uosto direktorius Eugenijus Gentvilas. Kaip yra teigiama, bendrovė uosto dumblą suvertė ant marių pakrantės – netoli Kiaulių nugaros, kur šis dumblas, visuomenininkų teigimu, yra iki šiol, galimai skleisdamas gyvsidabrį į marias. Matant opozicijos baimę svarstyti aplinkosauginius projektus pratęstoje Seimo sesijoje, peršasi mintis, kad tokių neaiškių ryšių gali būti ir daugiau. Matyt, konservatoriai su liberalais siekia, kad tarša būtų daroma ir toliau, nes iš to galimai turi pelno jų dosnūs rėmėjai.“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/del-aplinkosauginiu-problemu-karbauskis-zada-neeiline-seimo-sesija.d?id=83275747).
Seimo narys E. Gentvilas prašė Komisiją įpareigoti Seimo narį R. Karbauskį Seimo posėdžių salėje paneigti viešai paskelbtus ir, Seimo nario E. Gentvilo teigimu, tikrovės neatitinkančius teiginius.
Seimo narys E. Gentvilas savo prašyme nurodė šiuos faktus:
„1. Man dirbant Uosto generaliniu direktoriumi (2009-06-16 – 2012-11-14), UAB Hidrostatyba nevykdė jokių uosto dugno valymo darbų.
2. Dumblo valymo iš Malkų įlankos dugno ir šio dumblo sandėliavimo marių pakrantėje prieš Kiaulės nugaros salą konkursą laimėjo Latvijos įmonė BGS. Su ja 2011-06-27 pasirašiau sutartį už 22 mln. litų.
3. Remiantis šia sutartimi, įmonė BGS parengė dumblo valymo ir sandėliavimo Techninį projektą, kurį oficialūs ekspertai, tarp jų – aplinkosaugininkai, suderino 2012 m. rugsėjį.
4. Dumblo siurbimo ir sandėliavimo Užteršto grunto aikštelėje darbai prasidėjo 2013 m. Tuo metu aš jau buvau Seimo narys, o uostui jau vadovavo A. Vaitkus, šiuo metu Klaipėdos m. Tarybos narys nuo R. Karbauskio partijos – LVŽS.“
Seimo narys R. Karbauskis Komisijai 2020 m. balandžio 17 d. pateiktame paaiškinime prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą tyrimą, nes „paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių ar įžeidimo fakto buvimo vertinimas patenka į kitos institucijos – teismų – atliekamo vertinimo sritį, o asmuo gali apginti savo teisėtus interesus jo atžvilgiu išsakytiems galimai šmeižiamojo, įžeidžiančio pobūdžio teiginiams kreipdamasis į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo ar jo garbės arba orumo įžeidimo.“
Seimo narys R. Karbauskis pažymėjo, kad naujienų agentūros ELTA 2020 m. sausio 15 d. paskelbtame pranešime yra jo citata, kurioje pateikiama jo nuomonė, paremta 2020 m. sausio 14 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavusių Klaipėdos visuomenininkų išsakytais teiginiais.
Seimo narys R. Karbauskis paaiškino: „Manau, kad turėjau ir turiu teisę Seime vykusią visuomenininkų spaudos konferenciją viešai cituoti, bei taip pat iš minėtos spaudos konferencijos metu pateiktų duomenų tokią nuomonę, kokia yra citatoje, turėjau teisę susidaryti ir paskui – ją viešai reikšti. Pagrindo nepasitikėti visuomenininkų, kurie reikšmingai prisidėjo prie „Grigeo“ galimai sukeltos ekologinės nelaimės atskleidimo, teikiama pozicija neturėjau ir neturiu. <...> savo pasisakymuose esu kėlęs politiko Eugenijaus Gentvilo atsakomybės klausimą. Atsakomybės už tai, kad užterštas Klaipėdos uosto dumblas buvo suverstas ant marių pakrantės įrengtoje saugojimo aikštelėje – dumblo sąvartyne. Visuomenininkų teigimu, šis dumblas gali skleisti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai keliančias medžiagas.“
Seimo narys R. Karbauskis teigė: „<...> be KVJUD generalinio direktoriaus iniciatyvos bei žinios negalėjo vykti jokie pasirengimo statyboms darbai ar sutarčių pasirašymas.<...> E. Gentvilui būnant KVJUD generaliniu direktoriumi pasirengimo užteršto dumblo aikštelės statyboms darbai buvo ypač intensyvūs. Juos palengvino ir tuometinei A. Kubiliaus vyriausybei pavaldžių įstaigų sprendimai. 2010 m. gruodžio 14 d. E. Gentvilo vadovaujamas KVJUD priima sprendimą patvirtinti užteršto grunto aikštelės parengimo naudojimui, užteršto grunto saugojimo ir tvarkymo darbų atlikimo techninę užduotį, kurioje numatyta statybos darbų pradžia – 2011 m. Tad 2011 m. birželio 27 dieną KVJUD ir Latvijoje registruota įmonė BGS pasirašė sutartį dėl užteršto grunto aikštelės <...>. Terminas 2 metai. Šią sutartį su Latvijos įmone BGS E. Gentvilas pasirašė nepaisant to, kad kilo skandalas dėl Šventosios uosto gilinimo darbų. <...> Tie žmonės, kurie KVJUD dirbo po 2012 m., t. y. po to, kai E. Gentvilas paliko savo užimamas pareigas KVJUD, jau neturėjo teisinės pasirinkimo laisvės: negalėdami atšaukti priimtų sprendimų ir E. Gentvilo pasirašytų sandorių, kurių vertė – per 22 milijonus litų, buvo tiesiogine to žodžio prasme priversti sandėliuoti užterštą dumblą <…>“.
2020 m. sausio 14 d. Seime buvo surengta Seimo nario Dainiaus Kepenio spaudos konferencija „Ekologinė nelaimė Klaipėdoje: tolimesni visuomenės ir ministerijos žingsniai bei abipusis bendradarbiavimas“, kurioje dalyvavo visuomenininkės Raimonda Zaborė ir Ligita Girskienė.
Šios spaudos konferencijos metu R. Zaborė, be kita ko, kalbėjo: „Ir dar sekantis labai sunkus dalykas, ir skausmingas, kurį mes turim taip pat viešinti ir apie ką jau yra daromas tyrimas ir Aplinkos ministerijoj, tai yra dar vienas sąvartynas, kurį ponas Eugenijus Gentvilas savo laikais, kai vadovavo uosto direkcijai, buvo padarytas toks projektėlis, švelniai tariant, dokų dumblas, tai yra uosto dumblas buvo suverstas ant marių pakrantės, netoli Kiaulių nugaros, ir iki šiol tas sąvartynas yra. Mūsų turimais duomenimis, galima buvo teigti ir iki šiol teigti, neradom kitokių dokumentų, kad už to dumblo sutvarkymą jau yra sumokėti pinigai. Viena iš tų įmonių, kuri vykdė darbus, tai buvo UAB „Hidrostatyba“. Ir taip pat bendruomenių iniciatyva, jau kai mes pasikvietėm Aplinkos ministerijos aukščiausius pareigūnus, buvo nustatyta, kad iki šiol biotoksiškas dumblas išleidžia į marias per išleistuvus gyvsidabrį. Uosto direkcija tyli.“
E. Gentvilas ėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., o nuo 2012 m. lapkričio 14 d. E. Gentvilas pradėjo eiti 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario pareigas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. rašte informuojama, kad 2004 m. balandžio 9 d. Aplinkos ministerija, vykdydama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procese atsakingos institucijos funkcijas, raštu Nr. (1-15)-D8-2820 priėmė sprendimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto užteršto grunto aikštelės įrengimo.
Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“ Nr. 500 valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo perduotas 32,5678 hektaro valstybinės kitos paskirties žemės sklypas Klaipėdoje, Kairių g. 19, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – uosto reikmėms (užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti ir eksploatuoti).
2011 m. birželio 27 d. valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Latvijoje registruota įmonė „BGS” pasirašė sutartį dėl užteršto grunto aikštelės, užteršto grunto iškasimo iš dokų duobių, nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo projektų parengimo ir projektuose numatytų darbų atlikimo.
2012 m. pabaigoje gauta teigiama techninio projekto ekspertizė, patvirtintas techninis projektas (2014 m. spalio 14 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinė direkcijos pranešimas spaudai,https://www.portofklaipeda.lt/news/587/575/Klaipedos-uoste-isisiubuoja-unikalus-uztersto-grunto-valymo-projektas/d,archyve).
UAB ,,Hidrostatyba“ 2011 – 2012 m. užteršto grunto aikštelės įrengimo, grunto valymo, sandėliavimo ar kitų darbų nevykdė.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2020 m. gegužės 5 d. rašte informuojama, kad UAB ,,Hidrostatyba“ kartu su jungtinės veiklos partneriu AB „BMGS“ nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. užterštą dumblą, pašalintą nuo rekonstruojamų 139–140 krantinių, tvarkė ir sandėliavo užteršto grunto saugojimo aikštelėje.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2020 m. kovo 4 d. rašte nurodoma, kad „VĮ KVJUD užsakymu užteršto grunto aikštelėje yra susandėliuotas uosto akvatorijoje (t. y. Kuršių mariose) iškastas nuosėdinis IV užterštumo klasės gruntas, kuriame yra nežymios koncentracijos tributilalavo. Aikštelėje jis susandėliuotas, stabilizuotas ir izoliuotas nuo aplinkos poveikio, nėra taršus ar pavojingas žmonėms ar aplinkai.
2013-2015 ir 2018 metais vykdant IV užterštumo klasės grunto kasimo ir sandėliavimo darbus aikštelėje, buvo vykdomas vandens monitoringas pagal monitoringo programas, kurios buvo suderintos su Aplinkos apsaugos agentūra. Vandens monitoringo ataskaitos kasmet buvo teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai.
Atliekant vandens monitoringo tyrimus 2018 m., aikštelėje buvo fiksuojamos leistinų normų neviršijančios gyvsidabrio koncentracijos. Didžiausia fiksuota koncentracija 0,086 µg/l. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš akvatorijos dugno užterštas gruntas kasamas ir į geosintetinius konteinerius talpinamas kartu su Kuršių marių vandeniu (valstybinio monitoringo ataskaitų duomenimis, Kuršių marių vandenyje gyvsidabrio koncentracijos būna iki 0,088 µg/l), todėl traktuoti tai kaip taršą iš užteršto grunto aikštelės negalima.“
Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. kovo 2 d. rašte nurodoma, kad 2013 m. spalio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. UAB ,,Vides audits” imtuose ir tirtuose mėginiuose gyvsidabrio koncentracija buvo žemiau naudoto metodo nustatymo ribos.
Rašte informuojama, kad 2017 m. spalio 17 d. Aplinkos apsaugos agentūros raštu buvo suderinta užteršto grunto saugojimo aikštelės monitoringo programa. Pagal monitoringo ataskaitose pateiktus atliktų tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad į aplinką išleidžiamo filtrato sudėtyje yra prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio. 2018 m. UAB ,,SITO Rakennuttajat” pateiktoje monitoringo ataskaitoje išleidime į aplinką buvo fiksuota 0,05 – 0,083 µg/l gyvsidabrio koncentracija, 2019 m. sausio ir vasario mėn. ataskaitoje buvo fiksuota <0,05 – 0,078 µg/l gyvsidabrio koncentracija.
Nurodoma, kad 2019 m. birželio 11 d. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyboje gauta teršalų normatyvų fiksavimo ir sankcijų taikymo kortelė, kurioje buvo nurodyta, kad išleidime Nr. 3 į Kuršių marias nustatyta 0,011 µg/l gyvsidabrio koncentracija, kas sudarė 0,5 proc. nuo ribinės vertės, nustatytos Nuotekų tvarkymo reglamente šio teršalo išleidimui į aplinką.
Nurodoma, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ūkio subjektui taikys sankcijas už nuotekų išleidimą į aplinką neturint leidimo.
Rašte informuojama, kad paskutinių atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, gyvsidabrio koncentracija buvo mažesnė už naudoto metodo nustatymo ribą.
Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo narys R. Karbauskis, remdamasis 2020 m. sausio 14 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Ekologinė nelaimė Klaipėdoje: tolimesni visuomenės ir ministerijos žingsniai bei abipusis bendradarbiavimas“ visuomenininkės R. Zaborės išsakytais teiginiais apie užteršto grunto aikštelės projekto parengimą, kai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, taip pat apie Seimo narių E. Gentvilo ir A. Bilotaitės galimas sąsajas su įmone „Hidrostatyba“, išreiškė savo nuomonę dėl šių teiginių ir kėlė prielaidas dėl Seimo opozicinėms frakcijoms priklausančių Seimo narių sąsajų su tam tikromis verslo įmonėmis ir galimo siekio veikti juos remiančių įmonių interesais.
2. Seimo narys R. Karbauskis savo pasisakyme „Antai nuskambėjo visuomenininkų pasisakymai, kad liberalas Eugenijus Gentvilas galimai siekia paslėpti Klaipėdos jūrų uosto gilinimo metu iškasto dumblo „atsikratymo“ istoriją už kurią atsakinga įmonė, kuri turi sąsajų su TS-LKD nariais.“ savaip interpretavo visuomenininkės R. Zaborės teiginį „<...> tai yra dar vienas sąvartynas, kurį ponas Eugenijus Gentvilas savo laikais, kai vadovavo uosto direkcijai, buvo padarytas toks projektėlis, švelniai tariant, dokų dumblas, tai yra uosto dumblas buvo suverstas ant marių pakrantės, netoli Kiaulių nugaros, ir iki šiol tas sąvartynas yra.“
3. Seimo nario R. Karbauskio teiginys „Konservatorių politikui Jonui Dumašiui priklausanti UAB ,,Hidrostatyba“ <...> buvo atsakinga už darbų Klaipėdos uoste įgyvendinimą, kai jam vadovavo Liberalų sąjūdžio narys ir buvęs uosto direktorius Eugenijus Gentvilas“ nėra pagrįstas faktais.
4. Komisijos turimais duomenimis, 2011 – 2013 metais užteršto grunto aikštelės įrengimo, užteršto grunto iškasimo, nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo projektų parengimo ir projektuose numatytus darbus vykdė Latvijoje registruota įmonė „BGS”.
5. UAB ,,Hidrostatyba“ kartu su jungtinės veiklos partneriu AB „BMGS“ užterštą dumblą tvarkė ir sandėliavo užteršto grunto saugojimo aikštelėje nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo narys Ramūnas Karbauskis viešai paskleidė faktais nepagrįstą teiginį, kad UAB ,,Hidrostatyba“ buvo atsakinga už darbų Klaipėdos uoste įgyvendinimą, kai jam vadovavo Liberalų sąjūdžio narys ir buvęs uosto direktorius Eugenijus Gentvilas.
2. Rekomenduoti Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų ir viešuose pasisakymuose pateikti tikslią informaciją.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė 0.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas