Komisijos išvada "Dėl Seimo laikinųjų ir specialiųjų tyrimo komisijų sudarymo ir veiklos"

2020-05-27     Nr. 101-I-11

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Dovilė Šakalienė, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos (toliau – Frakcija) kreipimąsi dėl laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo ir veiklos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

 

2020 m. gegužės 11 d. Frakcija kreipėsi į Komisiją su prašymu išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir „ar nepažeista procedūra, kai iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją imtasi nesulaukus pateiktų Seimui tyrimu komisijos išvadų anksčiau sudarytos tyrimo komisijos?“

 

Šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.

 

2017 m. kovo 16 d. Seimas nutarimu „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ Nr. XIII-231 pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl tuometinio Seimo nario Mindaugo Basčio veiklos. Tą pačią dieną buvo priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ Nr. XIII-230.

Apkaltos komisija 2017 m. kovo 29 d. posėdyje nutarė stabdyti savo darbą, kol Seimo pavesto tyrimo neatliks Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Apkaltos komisija darbą atnaujino po to, kai komitetas priėmė savo išvadas.

 

2019 m. rugsėjo 24 d. Seimas nutarimu “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ Nr. XIII-2435 pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą laikinosios tyrimo komisijos teisėmis dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos. Komitetas savo išvadas Seimui turėjo pateikti iki 2020 m. balandžio 30 d. Komitetas atlikęs tyrimą, išvadų Seimui nepateikė. 2020 m. gegužės 5 d. buvo registruotas naujas Seimo nutarimo projektas “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435  „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ Nr. XIIIP-4794. Šį projektą 2020 m. gegužės 21 d. Seimas atmetė.

 

2020 m. balandžio 23 d. buvo pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo” projektui Nr. XIIIP-4450 po pateikimo. 2020 m. gegužės 21 d. Seimas šiam projektui nepritarė po svarstymo. Procedūra buvo apskųsta Etikos ir procedūrų komisijai. Taigi apkaltos komisija nebuvo sudaryta.

 

Seimo statuto 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais Seimo statute numatytais atvejais. Laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus nustato ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutarime, pasisakydamas dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo, konstatavo: „Iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją pareiškimas, kad ir kas būtų ją pareiškęs, savaime nesuponuoja tokios komisijos sudarymo. Pabrėžtina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija – tai viso Seimo, o ne jo dalies, ne Seimo struktūrinio padalinio ar Seimo narių grupės darinys; Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai gali atsirasti tik iš Seimo, kaip Tautos atstovybės, akto – Seimo valios pareiškimo, o ne iš kokio nors Seimo struktūrinio padalinio ar kokios nors Seimo narių grupės valios ar ketinimo pareiškimo. Dėl to tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir t. t., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti, taigi ir joks Seimo struktūrinis padalinys, jokia Seimo narių grupė.“

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad „Seimo poįstatyminiai aktai, kuriais sprendžiami su Seimo struktūrinių padalinių (taigi ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų) sudarymu, jų kompetencijos, sudėties, uždavinių nustatymu susiję klausimai, negali prieštarauti įstatymams, taip pat Seimo statutui; kad jeigu Seimo poįstatyminiame akte yra formuluojami Seimo struktūrinio padalinio (taigi ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos) įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokios Seimo poįstatyminio akto nuostatos turi būti grindžiamos įstatymų nuostatomis“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

„Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, gali (inter alia tikslingumo aspektu) įvertinti ir tai, ar nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos nesudarymą, kaip antai: ar atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos, ar atitinkamo darbo negali atlikti kuris nors jau įsteigtas ir veikiantis Seimo struktūrinis padalinys ir t. t“

 

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.

2. Seimo, Seimo padalinių ar Seimo narių iniciatyvos teisė sudaryti laikinąją ar specialiąją tyrimo komisija nėra ribojama, tačiau sprendimą, ar sudaryti laikinąją ar specialiąją tyrimo komisiją, visuomet priima Seimas, įvertindamas visas aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, ar tokia komisija gali būti sudaryta.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Laikinosios ir specialiosios tyrimo komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos.

2. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąją tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos“.

 

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                 Antanas Matulas