Komisijos išvada „Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo procedūros"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO PROCEDŪROS

2020-05-27        Nr. 101-I-10

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, Seimo 2020 m. ge­gu­žės 21 d. posėdžio metu gavusi Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės žodinį kreipimąsi dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projekto Nr. XIIIP-4450 svarstymo procedūros išaiškinimo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo 2020 m. ge­gu­žės 21 d. vakariniame posėdyje 15.03 val. vyko Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projekto Nr. XIIIP-4450 (toliau – Nutarimo projektas) svarstymas. Seimo posėdžiui pirmininkavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Pasibaigus diskusijai dėl Nutarimo projekto Seimo posėdžiui pirmininkavusi I. Degutienė paskelbė balsavimą po svarstymo. Bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 49, prieš – 28, su­si­lai­kė 26. Seimo Nutarimo projektui nebuvo ­pri­tar­ta.  

Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė pranešė, kad, remiantis Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalimi, šis Nutarimo projektas turi būti grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Seimo posėdyje išsiskyrus nuomonėms dėl Nutarimo projekto tolimesnės svarstymo procedūros ir Seimo statuto nuostatų taikymo, Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl Nutarimo projekto svarstymo procedūros išaiškinimo.

Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra vertinęs Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“, atitiktį Konstitucijai ir konstituciniam laisvo Seimo nario mandato principui (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad „<...> Iniciatyvos sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją pareiškimas, kad ir kas būtų ją pareiškęs, savaime nesuponuoja tokios komisijos sudarymo. Pabrėžtina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija – tai viso Seimo, o ne jo dalies, ne Seimo struktūrinio padalinio ar Seimo narių grupės darinys; Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai gali atsirasti tik iš Seimo, kaip Tautos atstovybės, akto – Seimo valios pareiškimo, o ne iš kokio nors Seimo struktūrinio padalinio ar kokios nors Seimo narių grupės valios ar ketinimo pareiškimo. Dėl to tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir t. t., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti, taigi ir joks Seimo struktūrinis padalinys, jokia Seimo narių grupė. Vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).

Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> Seimo valia dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo pagal Konstituciją negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą poįstatyminį teisės aktą <...>“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimas).

Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2020 m. gegužės 25 d. rašte pateikta Teisės departamento nuomonė, kad „Statuto 231 straipsnio 2 dalis vertintina atsižvelgiant į konstitucinę doktriną ir suprastina kaip nenustatanti imperatyvios pareigos Seimui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją.“

Seimo statuto dvidešimt antrajame skirsnyje reglamentuojamas įstatymų projektų svarstymas Seimo posėdyje. Seimo statuto 153 straipsnyje nustatyta, kokie sprendimai priimami po įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje.

Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:

1) pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų;

2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete;

3) grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;

4) daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti, arba šio statuto 109 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje;

6) atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.

Teisės departamento rašte pažymėta, kad „Atsižvelgiant į tai, kad Statute neformuluojamos kokios nors specialios Seimo nutarimo, kuriuo sudaroma specialioji tyrimo komisija, teisėkūros taisyklės, taikytinos bendrosios Seimo priimamo poįstatyminio teisės akto teisėkūros proceso normos. Pagal Statuto 143 straipsnio 1 dalį dėl pateikto įstatymo ar kito Seimo akto projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų: pradėti projekto svarstymo procedūrą; atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime; atmesti projektą nurodant motyvus. Toks reguliavimas bei susiklosčiusi parlamentinė praktika, mūsų nuomone, sudaro prielaidas Seimo nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo grąžinti iniciatoriams tobulinti.“

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo 2020 m. gegužės 21 d. vakariniame posėdyje Seimo nariai balsų dauguma po svarstymo nepritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektui Nr. XIIIP-4450.

2. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarime ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarime suformuluotą konstitucinę doktriną, darytina išvada, kad Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.“ nenustato Seimui imperatyvios pareigos sudaryti specialiąją tyrimo komisiją.

3. Svarstant Seimo nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo turi būti taikomos bendrosios Seimo priimamo poįstatyminio teisės akto teisėkūros taisyklės, t.y. Seimas po Seimo nutarimo projekto svarstymo turi priimti vieną iš Seimo statuto 153 straipsnyje nurodytų sprendimų.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimui nepritarus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektui Nr. XIIIP-4450, siūlyti Seimui priimti vieną iš Seimo statuto 153 straipsnyje nurodytų sprendimų.

Pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                           Antanas Matulas