Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Antano Matulo veiklos"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO ANTANO MATULO VEIKLOS

 

2020-06-17  Nr. 101-I-15

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Pareiškėjas) kreipimąsi dėl Seimo nario Antano Matulo veiklos ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys Antanas Matulas 2020 m. kovo 5 d. ir 2020m. balandžio 23 d. įregistravo du Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus: Farmacijos įstatymo Nr. Х-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. ХІ-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Pasak Pareiškėjo, šie projektai susilaukė neigiamų Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų, yra parengti ir motyvuojami tikrovės neatitinkančia informacija, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta vaistininkų, nors jų yra žymiai daugiau nei vaistininkų padėjėjų. Taip pat aiškinamajame rašte yra teigiama: „išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“; „nepagrįstai gretina asmens sveikatos priežiūrą bei farmacinę veiklą“. Pareiškėjas taip pat teigia, kad projektai buvo rengti nepasitelkus farmacijos srities specialistų bei ekspertų, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, prieštarauja Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui.

Pareiškėjas prašo Komisiją įvertinti, ar Seimo narys A. Matulas pateikdamas nurodytus projektus ir motyvuodamas juos tikrovės neatitinkančia informacija, nepažeidė Seimo nario etikos ir galiojančių Seimo statuto nuostatų.

A. Matulas Komisijai paaiškino, kad registravo du projektus. Aiškinamajame rašte buvo remiamasi turimais duomenimis, kurie galėjo būti šiek tiek pasenę, tačiau pačios projektų esmės nekeičia. A. Matulas prie savo paaiškinimo taip pat pridėjo ir Lietuvos vaistinių asociacijos 2020 m. gegužės 5 d. raštą, skirtą Seimo Sveikatos reikalų komitetui, kuriame pateikiami dirbančių vaistininkų ir farmakotechnikų skaičiai ir bendra situacija. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad tik nedidelė dalis farmakotechnikų, ruošdamiesi naujo įstatymo įsigaliojimui, persikvalifikavo. Pagal pridėtą apklausą matyti, kad to nepavyko padaryti dėl asmeninių priežasčių, lėšų trūkumo ir pan. Asociacijos rašte taip pat nurodomi paskaičiavimai, kurie įrodo vaistininkų trūkumą. Asociacija pabrėžia, jog Teisingumo ministerija nenustatė projekto neatitikimo Europos Sąjungos teisei, todėl teigti, jog projektas prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir jį priėmus Lietuvos Respublikai grėstų baudos, yra neatsakinga.

Palaikymą projektams išreiškė ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas. Jo nuomone, farmakotechnikai, ypač tie, kurie savo srityje dirba daug metų, klientą aptarnauti gali kartais net ir geriau nei vaistininkas. Jau nuo 2005 metų farmakotechnikams nuotolinio ryšio priemonėmis talkina vaistininkai.

 

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 2733 vaistininkai ir 898 farmakotechnikai. Tuo tarpu Lietuvos vaistinių asociacija savo rašte nurodo, kad 2019 metais buvo 3257 vaistininkai ir 1234 farmakotechnikai. Sveikatos apsaugos ministerija pateikia dar kitus skaičius: 3438 vaistininkai ir 1225 farmakotechnikai. Taigi ] institucijos, turinčios oficialius duomenis, juos pateikia skirtingai, todėl teigti, jog Seimo narys, registruodamas projektą nurodė melagingus duomenis, nėra teisinio pagrindo. Teisės aktai nenumato prievolės Seimo nariui, registruojant teisės aktų projektus, pasisakant dėl teisės aktų ir kitų Seime svarstomų klausimų, remtis tik konkrečiais šaltiniais. Kaip ne kartą yra pasisakiusi Komisija, šie šaltiniai turėtų būti patikimi. Teigti, jog bent viena iš nurodytų institucijų nėra patikimas šaltinis, nėra teisinio pagrindo.

Seimo narys A. Matulas aiškinamuosiuose raštuose pateikia apibendrintą aukščiau nurodytų institucijų informaciją. Tai, jog Lietuvoje trūksta vaistininkų, nurodo ir Lietuvos vaistinių asociacija, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog tai yra melaginga informacija. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra teisinio įpareigojimo Seimo nariams remtis tik konkrečiais šaltiniais.

Asociacijos pateikiami duomenys yra net ir didesni nei savo skunde nurodė pareiškėjas, tačiau asociacija paaiškina, kad dalis vaistininkų nedirba vaistinėse dėl tam tikrų aplinkybių: yra išvykę, dirba kitus darbus, yra vaiko priežiūros atostogose. Todėl susidaro įspūdis, kad vaistininkų šiuo metu Lietuvoje trūksta.

Sveikatos apsaugos ministerija savo 2020 m. birželio 11 d. rašte Komisijai nurodo, kad “vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) santykio skirtumas ateityje bus dar didesnis, nes parengiama kur kas daugiau vaistininkų nei vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų).“ „PSO duomenimis, Lietuva priklauso šalių, kuriose vaistininkų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, yra vienas iš didžiausių – Lietuvoje 2017 m. 10 000 gyventojų teko 9,87 vaistininkai.“ „Ministerijos nuomone, vaistinės turėtų ypatingą dėmesį skirti užtikrindamos paslaugų kokybę, todėl vaistinėje fiziškai vienu metu turėtų dirbti komanda – vaistininkas kartu su vaistininko padėjėju (farmakotechniku).“

Tai, jog Seimo narys, registruodamas projektus, rėmėsi Asociacijos, kurios nuomone, vaistininkų šiuo metu trūksta, o ne kitų institucijų pateikiama informacija savaime nereiškia, kad jis tai darė sąmoningai, bandydamas nuslėpti informaciją ar pateikti melagingus duomenis.

 

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Seimo nario registruoti projektai „nukreipti į vaistinių veiklos sąnaudų sumažinimą (privatus interesas) („išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“), tačiau nėra vertinamas ir svarstomas klausimas dėl farmacinės paslaugos teikimo sąlygų pacientams“. Seimo narys A. Matulas, Komisijos žiniomis, nėra tiesiogiai susijęs su vaistinių savivininkais, vaistininkais ar farmakotechnikais. Seimo nario A. Matulo privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2019 m. lapkričio 19 d. nėra įrašų apie artimus asmenis, kurie dirba farmacijos srityje. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog Seimo narys, registruodamas projektus, veikė savo privačių, tačiau nei viešujų interesų naudai.

 

Pareiškėjas nurodo, kad farmakotechnikų persikvalifikavimui buvo skirtas 600 000 eurų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo 2020 m. birželio 17 d. rašte Nr. SR-2835 nurodo, jog projektas „Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos tobulinimas farmacijos srityje“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, jam skirta 130 329 eurų.

 

Pareiškėjas nurodo, kad projektai parengti “nepasitelkus farmacijos srities specialistus bei ekspertus“. Projektų aiškinamųjų raštų 13 punkte nurodoma, jog nėra gauta specialistų vertinimų ir išvadų. Tai nei įrodo, nei paneigia faktą, jog Seimo narys, rengdamas projektus, nepasitelkė specialistų ir ekspertų. Aiškinamajame rašte tik nurodoma, kad specialistų vertinimų ir išvadų negauta, tačiau nenurodoma, ar į juos buvo kreipiamasi rengiant projektus.

Pareiškėjo nuomone, projektai prieštarauja Teisėkūros įstatymui bei Europos Sąjungos teisniam reguliavimui. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra įgaliotas pateikti savo išvadas visiems registruotiems teisės aktams. Šias pastabas svarstymo metu vertina Seimo paskirti komitetai. Tai, jog Teisės departamentas pateikia pastabas registruotiems teisės aktams, savaime nereiškia, kad Seimo narys, registravęs teisės akto projektus pažeidė galiojančius teisės aktus.  Pareiškėjas nurodo, kad tokį išaiškinimą yra pateikęs Sorbonos universiteto Tarptautinės teisės tyrimų centras. Tačiau Lietuvos Respublikoje oficialias išvadas dėl teisės aktų projektų atitikimo Europos Sąjungos reguliavimui pateikia Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, kuri pateikė savo išvadas abiems projektams ir jose nurodoma, jog įvertinusi projektų atitiktį Europos Sąjungos teisei, ministerija pastabų neturi. Todėl Pareiškėjo teiginys, jog parengti projektai „prieštarauja ES teisiniam reguliavimui“ neatitinka realybės.

 

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Seimo narys projektų lydimuosiuose dokumentuose nenumatė teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, todėl tolimesnis šių projektų svarstymas Seime reikštų procedūrinius pažeidimus ir yra negalimas. Kaip jau buvo nurodyta, išvadas dėl teisės aktų projektų atitikimo Teisėkūros įstatymui, oficialiai pateikia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pateiktose jo išvadose pastabų dėl privalomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nėra. Dėl projektų tolimesnio svarstymo eigos sprendžia Seimas bei pagrindiniu paskirtas komitetas.

 

Teisę turėti savo nuomonę ir ją laisvai reikšti visiems asmenims suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Seimo statuto 9 straipsnis suteikia Seimo nariui teisę „dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas“; „rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime“ (3 ir 6 punktai).

Seimo statuto 22 straipsnio 2 numato: “Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.“

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo  (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

 

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Sąžiningumo, įpareigojantis pareigas eiti sąžiningai, laikytis aukščiausiųjų elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenei abejonę, priėmimą; skaidrumo ir viešumo, įpareigojantis nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, laikytis atvirumo ir viešumo, deklaruoti savo privačius interesus;  nesavanaudiškumo, įpareigojantis vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3, 4, ir 7 punktai).

 

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1.  Teisės aktuose nėra nustatytas privalomas įpareigojimas Seimo nariui, registruojančiam teisės akto projektus, remtis konkrečiais šaltiniais. Komisija yra ne kartą konstatavusi, jog toks šaltinis turi būti patikimas.
2. Tai, jog oficialios Lietuvos institucijos pateikia skirtingą vaistininkų ir farmakotechnikų skaičių, galimą šių specialistų trūkumą ar perteklių, tik patvirtina, jog Seimo narys laisvas rinktis šaltinius, pagal kurių pateikiamą informaciją bus rengiamas teisės akto projektas.
3. Tyrimo metu nenustatyta, kad registruodamas projektus Seimo narys veikė savo privačiais, tačiau ne viešaisiais interesais. Negauta duomenų, kad Seimo nariui artimi asmenys būtų susiję su farmacijos veikla. Tokių duomenų nėra nurodyta ir Seimo nario A. Matulo pateiktoje privačių interesų deklaracijoje.
4. Teisės aktai neįpareigoja Seimo narių rengiant teisės aktų projektus pasitelkti ekspertų ar specialistų pagalbą.
5. Oficialias išvadas dėl parengtų teisės aktų atitikimo Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikoje teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri pastabų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturėjo. 

 

 

 

Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir konstatuotus teisinius argumentus ir vadovaudamasi Seimo statuto 18 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, Valstybės politikų elgesio kodekso 4  ir 9 straipsnių nuostatomis nusprendė:

Seimo narys Antanas Matulas, registruodamas Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus: Farmacijos įstatymo Nr. Х-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. ХІ-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininko pavaduotoja                                                                                                                      Aušrinė Norkienė