Komisijos išvada "Dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasisakymų"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL APLINKOS MINISTRO KĘSTUČIO MAŽEIKOS PASISAKYMŲ
2020-09-16 Nr. 101-I-16
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, susipažinusi su Druskininkų savivaldybės kreipimusi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2020 m. balandžio 24 d. internetiniame dienraštyje www.delfi.lt buvo publikuotas straipsnis „Aplinkos ministras Mažeika: Druskininkai vietoj vieno nugriauto dvaro rengiasi statyti ištisą dvarų kompleksą“. Jame aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vertindamas sprendimo projekto dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo svarstymą Druskininkų savivaldybės taryboje, pasisakė: „Tokia Druskininkų savivaldybės tarybos iniciatyva, visų pirma, atrodo lyg galios demonstravimas - kai vietoje vieno nugriauto dvaro projektuojamas ištisas dvarų kvartalas.“ Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo siūloma Druskininkų mieste, buvusioje vadinamo Vijūnėlės dvaro teritorijoje, pakeisti žemės paskirtį – iš rekreacinės į urbanizuojamosios paskirties, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs nutartį, kuria pripažino neteisėtais Druskininkų savivaldybės sprendimus, kuriais rekreacinėje Vijūnėlės parko teritorijoje buvo suformuotas gyvenamosios paskirties žemės sklypas.
Aplinkos ministras nurodo, jog Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymas prieštarauja viešajam interesui ir reikalauja šį svarstymą stabdyti, „Priešingu atveju, ministerija imsis proaktyvių veiksmų, siekiant apginti viešąjį interesą.“
Druskininkų savivaldybės nuomone, tokie aplinkos ministro pasisakymai yra kategoriški, nepagrįstai kaltinantys, jais ministras daro spaudimą ir kišasi į savarankiškąsias savivaldybės funkcijas. Taip pat savivaldybė nemano, kad vien projekto svarstymas gali prieštarauti viešajam interesui. Druskininkų savivaldybės manymu, tokius aplinkos ministro žodžius paskatino savivaldybės tarybos opozicijos atstovų spaudimas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo 2020 m. liepos 8 d. paaiškinime Komisijai teigė, jog Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatė, kad gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje (Vijūnėlės dvaro teritorijoje), esant nustatytai kurortų apsaugos zonai, yra negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 nurodė, kad Bendrajame plane ginčo teritorija nepriskirta prie teritorijų, kurių galimas naudojimo būdas – gyvenamoji, priešingai – šio plano sprendiniais ginčo teritorija įvardyta kaip rekreacinė. Pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, jai nustatyti aplinkosaugos apribojimai – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, kraštovaizdžio vizualinė apsauga, taip pat kiti apribojimai – rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Rekreacijai tinkamos teritorijos mieste ištekliai yra riboti, todėl negali būti naudojami ne pagal paskirtį. Rekreacinio pobūdžio teritorijoje pastačius gyvenamąjį namą ir valstybinės žemės sklypą naudojant jam eksploatuoti, sudarkoma visos viešai rekreacijai tinkamos teritorijos naudojimo vienovė – dalis poilsiui skirtos teritorijos tampa neprieinama visuomenei.
Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 ir 9 str. nuostatas Vyriausybės atstovai turi įgaliojimus tikrinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams; reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti; turi teisę siūlyti sustabdyti ar pakeisti galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus; ar kreiptis į teismą, jeigu mano, kad savivaldybės administravimo subjektų priimti teisės aktai neatitinka įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, Aplinkos ministerija prašė Alytaus apskrities Vyriausybės atstovo sustabdyti bendrojo plano tvirtinimą arba nukelti bendrojo plano sprendinių įsigaliojimą ginčijamoje teritorijoje iki baigsis visi teisminiai ginčai, susiję su ginčijama teritorija.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. birželio 12 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prašymą Nr. 3S-5000 (toliau – Prašymas) dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 patvirtinto savivaldybės lygmens Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Druskininkų BP) sprendinių Turistų g. 13, Druskininkų m. ir su jais susijusių administracinių sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pagal gautą Prašymą Inspekcija atliko pakartotiną patikrinimą, kurio metu nustatė, jog nagrinėjamų žemės sklypų teritorijoje, tvirtinant Druskininkų BP, taip pat galiojo Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-962 „Dėl specialiųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas savivaldybės lygmens Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialusis planas, pagal kurio sprendinius nagrinėjami žemės sklypai patenka į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, neurbanizuojamą rekreacinę teritoriją (R), kurioje draudžiama statyti poilsio pastatus; leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles; leidžiama formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį; draudžiama žaloti ir naikinti rekreacinę įrangą, trukdyti ilsėtis.
Druskininkų BP sprendiniai Turistų g. 13, Druskininkų m. (Vijūnėlės dvaro teritorijoje) nebuvo suderinti su Rekreacijos specialiuoju planu, tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Druskininkų BP dalis, kurioje nustatyti sprendiniai Turistų g. 13, Druskininkų m. (Vijūnėlės dvaro teritorijoje), – naikintina.
Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų ribos peržengiamos tuomet, kai asmuo turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau konkrečioje situacijoje tokie veiksmai nėra galimi. (Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. gruodžio 12 d. byla Nr. 1A-633-576/2019)
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pasisakydamas spaudoje apie svarstomą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, rėmėsi turimais dokumentais: teisės aktais, įsigaliojusiais teismų sprendimais, atsakingų institucijų išvadomis, o savo veiksmais (kreipdamasis į Vyriausybės atstovą) bandė užkirsti kelią galimai neteisėtiems Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimams.
2. Vyriausybės atstovas pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio nuostatas veikia Vyriausybės vardu, yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. Todėl kreipdamasis į Vyriausybės atstovą dėl svarstomo Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, aplinkos ministras veikė pagal savo įgaliojimus ir nesikišo į savivaldybės veiklą.
Etikos ir procedūrų komisija vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pasisakydamas apie Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano svarstymą, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė bei savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas