Komisijos išvada „Dėl Seimo narių privačių interesų deklaravimo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIŲ PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMO

2020-09-30       Nr. 101-I-19

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, 2020 m. birželio 26 d. gavusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pagal kompetenciją persiųstą pilietės V. D. 2020 m. birželio 18 d. pranešimą dėl Seimo narių Gabrieliaus Landsbergio, Žygimanto Pavilionio, Virgilijaus Poderio, Emanuelio Zingerio, Arvydo Nekrošiaus, Aušrinės Armonaitės, Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Aistės Gedvilienės, Dainiaus Kreivio ir Egidijaus Vareikio elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pil. V. D. savo prašyme nurodė, kad Seimo nariai G. Landsbergis, Ž. Pavilionis, V. Poderys, E. Zingeris, A. Nekrošius, A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen, A. Gedvilienė, D. Kreivys ir E. Vareikis dalyvauja asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ (toliau – ir Asociacija) veikloje, tačiau savo privačių interesų deklaracijose duomenų apie narystę šioje asociacijoje nepateikia. Pareiškėja prašė Komisiją atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar šie Seimo nariai turėjo pareigą deklaruoti savo narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“, taip pat, nustatyti, ar jie laiku ir tinkamai deklaravo galimą interesą.

Asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ interneto svetainėje www.astravuine.lt pateikta informacija apie šios asociacijos struktūrą, tikslus, priemones, pateikiami steigimo ir veiklos dokumentai.  Nurodoma, kad valdymo organus sudaro Visuotinis susirinkimas, Taryba, Valdyba ir vykdantysis sekretorius. Tarybą sudaro 35 nariai, kas dvejus metus renkami Visuotinio narių susirinkimo. Kas dvejus metus Taryba renka Valdybą, kurią sudaro Valdybos pirmininkas ir 8 nariai.

 Pagal šios interneto svetainės duomenis, Seimo narys Ž. Pavilionis yra Asociacijos Valdybos narys, o Seimo nariai A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen, A. Gedvilienė, D. Kreivys, E. Vareikis, E. Zingeris yra tarybos nariai. Seimo nariai G. Landsbergis, A. Nekrošius ir V. Poderys nėra paminėti kaip Asociacijos nariai.

Asociacijos įstatuose nurodyta, kad „1.1. Asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ yra visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, asmeninės ir pilietinės iniciatyvos pagrindu siekianti Lietuvos ir Europos Sąjungos bei jos gyventojų saugumo interesų užtikrinimo.“

Asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įstatuose išdėstyti tokie Asociacijos tikslai:

„2.1.1. Ginant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos gyventojų interesus, aktyviai siekti, jog:

a. Astravo atominės elektrinės pirmas blokas nebūtų pradėtas eksploatuoti, o projekto plėtra (2,3 ir 4 blokai) būtų sustabdyta dėl netinkamai parinktos statybų aikštelės, ant sienos su Lietuva (t.y. išorinės Europos Sąjungos sienos) ir neleistinai arti sostinės Vilniaus;

b. Astravo atominės elektrinės projektas būtų suvokiamas kaip Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekologinio, energetinio, karinio, sveikatos ir teritorijos saugumo problema;

c. Būtų įgyvendinta 2013 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacija nestatyti atominių elektrinių arčiau kaip 100 km iki didelių miestų (patvirtinta atsižvelgiant į avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje pasekmes), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2018 m. spalio mėn. rezoliucija Nr. 2241 „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“ ir Europos Vadovų Tarybos 2019 m. gruodžio mėn. pozicija, jog "Trečiosiose valstybėse esantys įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos apsaugos ir saugos standartus";

d. Jeigu bus pradėta eksploatuoti nesaugi ir netinkamoje vietoje statoma Astravo atominė elektrinė, jos nešvarios elektros energijos prekyba (draudžiama Lietuvos įstatymų), būtų uždrausta visoje Europos Sąjungoje;

e. Būtų užtikrintas Europos Sąjungos palaikymas dėl elektros energijos nepirkimo iš visų branduolinių jėgainių, kurios neatitinka tarptautinės branduolinės saugos ir ES testų nepalankiausiomis sąlygomis (stress testų) reikalavimų;

f. Lietuva, vykdydama LR Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ nuostatas ir gindama nacionalinio saugumo interesus, nedelsiant trauktųsi iš BRELL sutarties;

 g. Jei Astravo AE būtų pradėta eksploatuoti, Lietuva nedelsdama išjungtų elektros linijas iš Baltarusijos ir atsijungtų nuo Rusijos elektros sistemos bei prisijungtų prie Europos Sąjungos tinklų nelaukdama 2025 m.;

h. Lietuva per trumpiausią laiką sukurtų efektyvų, autonomišką, nuo Rusijos-Baltarusijos nepriklausomą oro, vandens ir sausumos branduolinės taršos, o ypač Neries-Nemuno upių baseino, monitoringą;

i. Baltarusija nedelsiant įtvirtintų savo nacionalinėje teisėje branduolinio įrenginio operatoriaus neribotos civilinės atsakomybės už sukeltą branduolinę žalą principą, o privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma būtų padidinta iki adekvataus dydžio;

j. Baltarusija nedelsiant prisijungtų prie 1997 m. Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą;

k. Lietuva tuoj pat pradėtų pasitraukimą (denonsavimą) iš 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą;

l. Lietuva priimtų įstatymą dėl su Astravo AE susijusių prevencinių priemonių ir galimos žalos išlaidų atlyginimo, nedelsiant pradėtų skaičiuoti mūsų valstybei ir piliečiams kylančių kaštų dydį ir tiesioginiu bei Europos Sąjungos lygiu teiktų šią sąskaitą Baltarusijai ir Rusijos Federacijai;

m. Europos Sąjunga įvestų sankcijas Astravo AE operatoriui, „Rosatom“ ir kitoms įmonėms bei tarpininkams, kurie dalyvauja statant ir (ar) prekiaujant Astravo AE energija;

n. Lietuva skubiai ir nedelsiant imtųsi visų įmanomų priemonių siekdama, jog Baltarusijos visuomenė, taip pat Europos Sąjunga, ES ir NATO valstybės-narės, Ukraina, kitos regiono valstybės ir visa tarptautinė bendruomenė solidarizuotųsi su Lietuvos pozicija Rusijos-Baltarusijos atominės elektrinės Astrave atžvilgiu;

o. Ugdyti pilietinę ir stiprinti žiniasklaidos atsakomybę, nesitaikstymą su Astravo AE keliamų grėsmių Lietuvai ir visai Europai ignoravimu ir propagavimu, aktualinti Astravo problemos sprendimo būdą pagal formulę „Kita vieta“;

p. Aktyviai palaikyti Europos žaliąjį kursą ir Lietuvos žaliąją energetiką.“

 

Seimo nario G. Landsbergio 2019 m. rugsėjo 16 d. pateiktoje deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie dalyvavimą asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ veikloje. Seimo narys G. Landsbergis Komisijai 2020 m. liepos 30 d. pateiktame paaiškinime informavo, kad jis nėra šios Asociacijos narys. Seimo narys G. Landsbergis taip pat nurodė: „Vis dėlto norėčiau atkreipti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narių dėmesį į viešą faktą, kad visuomeninės organizacijos – asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ vieša visuomeninė ir neatlygintina veikla orientuota į Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir energetinio valstybės nepriklausomumo stiprinimą <...>“.

Seimo narė A. Gedvilienė 2020 m. birželio 30 d. pateiktoje deklaracijoje (deklaracijos priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J) nurodė, kad yra asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ tarybos narė. Nurodyta ryšio pradžios data: 2020 m. vasario 13 d.

Seimo nario  D. Kreivio 2018 m. balandžio 30 d. pateiktoje deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“.

Seimo narys  Ž. Pavilionis 2020 m. kovo 10 d. pateiktoje deklaracijoje (deklaracijos priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J) nurodė, kad yra asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ valdybos narys. Nurodyta ryšio pradžios data: 2020 m. vasario 15 d.

Seimo nario E. Zingerio 2017 m. vasario 9 d. pateiktoje deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“. Seimo narys E. Zingeris Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje informavo, kad savo iniciatyva papildys savo deklaraciją duomenimis apie narystę šioje asociacijoje.

Seimo nariai A. Gedvilienė, D. Kreivys, Ž. Pavilionis ir  E. Zingeris Komisijai 2020 m. liepos 30 d.  pateiktame paaiškinime pažymėjo: „Asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įsteigta siekiant, kad Astravo AE elektros energija nepatektų į ES rinką, būtų sustabdyta tolesnė Astravo AE plėtra bei, kad Lietuva ir ES imtųsi visų priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti. Visi šie tikslai yra neabejotinas bendras Lietuvos Respublikos interesas saugumo, energetikos ir aplinkosaugos srityje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dalyvavimas šioje asociacijoje negalėtų būti vertinamas kaip galimas viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimas, todėl dalyvavimo šioje asociacijoje nedeklaravimas galėtų būti traktuojamas kaip veiksmai (neveikimas) dėl neatsargumo ir neatidumo, neįsigilinant į pasikeitusias viešųjų ir privačių interesų derinimo reglamentavimo nuostatas.

Pažymėtina, kad asociacijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas neturi imperatyvaus teisės normų pobūdžio, todėl dalyvavimas šios asociacijos veikloje niekaip negali įpareigoti jos narių (valdymo organų narių) priimti vienokius ar kitokius sprendimus už asociacijos ribų.

Taip pat, reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2020-01-01 pasikeitus viešųjų ir privačių interesų derinimo reglamentavimui (įsigaliojus įstatymo naujai redakcijai), keitėsi ir privačių interesų deklaravimo forma, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kokios formos juridiniame asmenyje dalyvavimas yra deklaruotinas kaip galimai sudarantis prielaidą atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Juolab, kad juridinio asmens formos, kuriose dalyvavimas yra deklaruotinas, nėra nurodytos ir Privačių interesų deklaracijos pildymo instrukcijoje. Neatsižvelgiant į šį pakeitimą, savo privačių interesų deklaracijose savo dalyvavimą Sąjūdžio veikloje esame deklaravę.“

Seimo narė A. Armonaitė 2020 m. liepos 14 d. pateiktoje deklaracijoje nurodė, kad yra asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ tarybos narė. Nurodyta ryšio pradžios data: 2019 m. vasario 16 d. Seimo narė A. Armonaitė paaiškinimų Komisijai nepateikė.

Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen 2018 m. balandžio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodė duomenų apie narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“. Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje informavo, kad 2020 m. liepos 24 d. savo deklaracijoje nurodė, kad yra šios asociacijos Tarybos narė. Pažymėtina, kad VTEK interneto svetainėje viešai pateikiamoje aktualioje Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen deklaracijoje tokių duomenų nėra (https://vtek.lt/paieska/id001/id001.php?id=mTx75JhrG_RZLkGON9os1HOIh3AqG-Gk4IsxqajPws8&pid=7TDKuW5yUXE).

Seimo narys V. Poderys 2019 m. kovo 12 d. pateiktoje deklaracijoje duomenų apie savo narystę Asociacijoje nenurodė, paaiškinimų Komisijai nepateikė. Seimo narys V. Poderys nuo 2019 m. sausio 16 d.  eina Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pareigas.

Seimo narys E. Vareikis 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodė duomenų apie narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“ veikloje. Seimo narys E. Vareikis Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdyje teigė, kad papildė savo deklaraciją duomenimis apie narystę šioje asociacijoje. Pažymėtina, kad VTEK interneto svetainėje viešai pateikiamoje aktualioje Seimo nario E. Vareikio deklaracijoje tokių duomenų nėra (https://vtek.lt/paieska/id001/id001.php?id=N-JMDMq_KyKEN9fuuONhri1TJO7szvN75lO8iH4AeWM&pid=EyA9768yGlD).

Seimo narys A. Nekrošius 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 17 d. pateiktose deklaracijose nenurodė duomenų apie narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“. Seimo narys A. Nekrošius Komisijai 2020 m. liepos 31 d. pateiktame paaiškinime teigė: „Matydamas, kaip asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ išnaudojama politikavimo bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tikslais, nutraukiau savo narystę šioje asociacijoje ir apie tai informavau asociacijos valdybą.“

Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamą apibrėžimą, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

Pagal VĮ Registrų centras duomenis, asociacija „Sąjūdis prieš Astravo AE“ buvo įsteigta 2020 m. vasario 13 d. Atsižvelgiant į tai, Seimo narių veiksmai galimai nedeklaruojant narystės asociacijoje turi būti vertinami pagal 2019 m. birželio 27 d. Seimo priimto (2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio) naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. XIII-2274 (toliau – Įstatymas) nuostatas.

Įstatyme privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo  2 straipsnio 3 dalis).

Deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis (Įstatymo  5 straipsnio 1 dalis).

Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos (Įstatymo  5 straipsnio 2 dalis).

Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis).

Įstatymo 6  straipsnis reglamentuoja deklaracijos turinį. 

Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos duomenis: 1) savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas; 2) sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas; 3) duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai. (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Deklaruojantis asmuo deklaracijoje taip pat privalo nurodyti ne tik minėtus duomenis, bet ir privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl tam tikrų aplinkybių ar duomenų.

Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

VTEK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. KS-325 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.  KS-84 „Dėl  privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintos naujos redakcijos Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

Taisyklių 14.2 papunktyje nustatyta, kokie duomenys ar interesai turi būti nurodomi deklaracijos priede ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“. Taisyklių 14.2.4 papunktyje nustatyta, kad nurodomi deklaruojančiojo asmens privatūs interesai, egzistuojantys ar galintys atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose (narystė, pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose).

Taigi  2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti ne patį ryšio su juridiniu asmeniu faktą, tačiau privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse (įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose).

Jei asmuo savo nuožiūra įvertina, kad privačių interesų (t.y. suinteresuotumo asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinės skolos, moralinio įsipareigojimo ar kito panašaus pobūdžio intereso), susijusių su jo ar jam artimo asmens naryste ar (ir) einamomis pareigomis nėra ar jų negali atsirasti, deklaruojančiam asmeniui neatsiranda pareiga tai nurodyti deklaracijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020  m. sausio 1 d. galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, yra konstatavęs: „Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė ir galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ateityje.“ (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012)

VTEK savo sprendimuose yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo nariai G. Landsbergis, A. Nekrošius ir V. Poderys nedalyvauja asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ veikloje. Seimo narys Ž. Pavilionis yra šios asociacijos Valdybos narys. Seimo nariai A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen, A. Gedvilienė, D. Kreivys, E. Vareikis ir E. Zingeris yra šios asociacijos Tarybos nariai.

2. Narystę asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“ savo privačių interesų deklaracijose nurodė Seimo nariai A. Armonaitė, A. Gedvilienė ir Ž. Pavilionis.

3. Pagal asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įstatų 1.1. papunktį ši asociacija asmeninės ir pilietinės iniciatyvos pagrindu siekia Lietuvos ir Europos Sąjungos bei jos gyventojų saugumo interesų užtikrinimo, t. y. siekia tenkinti viešuosius interesus.

4. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas Seimo narys savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose, bet ne patį ryšio su juridiniu asmeniu faktą.

5. Atsižvelgiant į tai, kad asociacijos „Sąjūdis prieš Astravo AE“ veikla skirta tenkinti viešuosius interesus, bet nėra susijusi su Seimo narių privačiais interesais, Seimo nariams, dalyvaujantiems šios asociacijos veikloje, neatsirado prievolė papildyti savo deklaracijų duomenimis apie jų narystę ir (ar) einamas pareigas asociacijoje.

6. Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, todėl eidami savo pareigas Seimo nariai privalo vengti net interesų konflikto regimybės.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendžia:

1. Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aistė Gedvilienė, Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis, Egidijus Vareikis ir Emanuelis Zingeris Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nepažeidė.

2. Rekomenduoti Seimo nariams privačių interesų deklaracijose nurodyti savo narystę visose organizacijose, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybės.

 

Pritarta bendru sutarimu.

Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Virgilijus Poderys nedalyvavo balsavime.

 

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                             Antanas Matulas