Komisijos išvada "Dėl Seimo komitetų bei komisijų darbo organizavimo nesant pirmininko"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO KOMITETŲ BEI KOMISIJŲ DARBO ORGANIZAVIMO NESANT PIRMININKO
2020-10-20 Nr. 101-I-23
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Dainiaus Kreivio kreipimąsi dėl galimai perteklinių procedūrinių reikalavimų seimo nariams, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo Ekonomikos komitetas savo kreipimusi prašo išaiškinti, kas ir kaip turėtų organizuoti komiteto ar komisijos (toliau – Seimo padalinys) darbą, kuomet šio padalinio pirmininkas yra paskirtas į kitas pareigas, o naujo pirmininko Seimas nepaskyrė.
Tokia situacija taip pat gali susiklostyti ir dėl Seimo padalinio pirmininko mirties ar kitų aplinkybių, kuomet padalinio pirmininkas iš šių pareigų yra atleistas, o naujas Seimo padalinio pirmininkas nėra paskirtas.
Šiuo metu nesant paskirto Seimo padalinio pirmininko dėl eilinės Seimo sesijos eiliniam Seimo padalinio posėdžiui yra renkami padalinio narių parašai ir tokiu būdu inicijuojamas Seimo padalinio posėdis, nors tokių reikalavimų Seimo statutas nekelia. Be to, pažymėtina, kad net ir tokiais atvejais, kai posėdį sušaukti reikalauja dalis Seimo padalinio narių, jį organizuoti pavesta padalinio pirmininkui.
Pareiškėjų nuomone, bet koks ribojimas ar Seimo struktūrinių padalinių formalus veiklos trikdymas pertekliniais procedūriniais reikalavimais (Seimo narių parašų rinkimas) traktuotinas kaip Seimo — Tautos atstovybės, vykdančios savo pareigas šiuo konkrečiu atveju per Seimo struktūrinius padalinius, konstitucinis varžymas.
Pasak pareiškėjų, siaurai aiškinant Seimo statuto nuostatas, formaliai blokuojamas Seimo darbas, o Seimo padalinio nariai įpareigojami rinkti parašus ir kreiptis į Seimo kanceliarijos struktūrinį padalinį, kad būtų sušauktas Seimo padalinio posėdis, ir tokiu būdu blokuojamas Seimo konstitucinis įpareigojimas tinkamai ir nuosekliai atlikti nustatytas įstatymų leidybos procedūras. Tokia praktika yra ydinga iš esmės. Pareiškėjų nuomone, nepakeitus Seimo statuto nuostatų, jos turėtų būti aiškinamos taip, kad nesant Seimo padalinio pirmininkui, iki bus paskirtas naujas Komiteto pirmininkas, jo pareigas turėtų eiti pavaduotojas.
Seimo bei Seimo padalinių darbą reglamentuoja Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią.
Seimo komitetų įgaliojimus ir darbo tvarką reglamentuoja Seimo statuto dešimtasis skirsnis. Seimo komisijos veikia pagal komitetams nustatytą tvarką.
Seimo statuto 52 straipsnis reglamentuoja Seimo padalinio pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimus:
1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;
2) atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą;
3) pagal komiteto kompetencijai priklausančius į Seimo sesijos darbų programą įtrauktus klausimus ir komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
4) komiteto kompetencijai priklausantiems į Seimo sesijos darbų programą įtrauktiems klausimams nagrinėti ir spręsti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;
5) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;
6) pirmininkauja komiteto posėdžiams;
7) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus bei kitus Seimo aktus;
8) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;
9) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;
10) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;
11) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;
12) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.
2. Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o jo nesant - pirmininko įgaliotas komiteto narys.“
Seimo statuto 53 straipsnio 4 dalis nustato, kad Seimo padalinio posėdžiams pirmininkauja Seimo padalinio pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol Seimo padalinio pirmininkas Seimo nepatvirtintas, posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių narys.
Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo padalinio pirmininko pavaduotojas kai kurias pirmininko funkcijas atlieka tik pirmininko pavedimu, o laikinai pavaduoja tik išvykusį ar susirgusį Seimo padalinio pirmininką. Šioje dalyje nėra nurodyta, kokias funkcijas gali atlikti pirmininko pavedimu jo pavaduotojas.
Seimo statutas taip pat nereglamentuoja atvejų, kaip turi būti organizuojamas Seimo padalinių darbas, kuomet Seimo padalinio pirmininkas nėra paskirtas (paskirtas į kitas pareigas, miręs ir pan.) ir negali pavesti savo pavaduotojui atlikti tam tikrų funkcijų.
Šiuo metu susiklosčius aprašytai situacijai, kuomet nėra paskirtas Seimo padalinio pirmininkas, yra taikoma nerašyta taisyklė ir vadovaujamasi Seimo statuto 53 straipsnio 2 dalimi, kuomet 1/3 Seimo padalinio narių gali pareikalauti sušaukti posėdį. Tiesa, šis straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet yra šaukiami Seimo padalinių neeiliniai posėdžiai. Pažymėtina, kad ir tokiu atveju, kuomet posėdis šaukiamas 1/3 Seimo padalinio narių reikalavimu, jį pagal Seimo statuto 52 straipsnį turėtų šaukti, rengti dokumentus posėdžiui Seimo padalinio pirmininkas arba jo pavedimu pavaduotojas ar jo nesant įgaliotas narys.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs apie Seimo darbo organizavimą, jo reglamentavimą, struktūrinių padalinių sudarymą bei darbo organizavimą. Seimo struktūrą, jo darbo organizavimą reglamentuoja Seimo statutas, todėl Seimas turi teisę pats nusistatyti Seimo bei Seimo padalinių darbo organizavimo tvarką.
Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime minima, kad įstatymu leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymu leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai, nuosekliai prasideda kita stadija.
Seimo konstitucinė pareiga laikytis Seimo statute nustatytų teisės aktų priėmimo taisyklių (Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnis) reiškia ir tai, kad jeigu pagal Seimo statutą turi būti gaunama vieno iš Seimo struktūrinių padalinių (inter alia Seimo komiteto ar komisijos) išvada, konstituciškai nepateisinama būtų tai, kad tokia išvada nepateikiama dėl to, kad toks Seimo struktūrinis padalinys nevykdo šios savo pareigos, vėluoja įvykdyti ir pan. (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Šiuo metu esantis Seimo komitetų bei komisijų darbo organizavimo reglamentavimas yra ydingas ta prasme, jog dėl objektyvių priežasčių nesant Seimo paskirto Seimo padalinio pirmininko jo pareigų negali eiti nė vienas to padalinio narys, taip pat pirmininko pareigų laikinai negali perimti ir jo pavaduotojas, kadangi Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalis numato galimybę komiteto ar komisijos pirmininko pavaduotojui atlikti kai kurias pirmininko funkcijas ir tik pirmininko pavedimu. Pirmininko nesant toks pavedimas negali būti duotas, vadinasi nei pirmininko pavaduotojas, nei kitas Seimo padalinio narys negali atlikti komiteto ar komisijos pirmininko funkcijų.
2. Seimo statuto 52 straipsnio 2 dalis teisę atlikti kai kurias komiteto ar komisijos pirmininko funkcijas pirmininko pavaduotojui arba įgaliotam nariui suteikia tik tuomet, kai pirmininkas yra išvykęs arba serga. Kitos priežastys, dėl kurių komiteto ar komisijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, nėra numatytos.
3. Seimo statuto 53 straipsnio 4 dalis nustato, jog tais atvejais, kai komiteto ar komisijos pirmininkas nėra Seimo patvirtintas, posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių narys. Tačiau, kas organizuoja posėdžius ir atlieka kitas pirmininko pareigas, nėra numatyta.
4. Nustatytas reglamentavimas gali apsunkinti arba visai sustabdyti Seimo padalinio darbą, dėl ko Seimo nariai prarastų galimybę įgyvendinti savo konstitucinę įstatymų leidybos pareigą arba jos įgyvendinimas būtų labai apsunkintas.
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto nuostatomis, nusprendė:
1. Esamas teisinis reglamentavimas, kuomet nesant Seimo komiteto ar komisijos pirmininko jo pavaduotojas ar kitas narys negali laikinai vadovauti Seimo komiteto ar komisijos darbui, gali apsunkinti arba visai panaikinti Seimo narių konstitucinės įstatymų leidybos pareigos įgyvendinimą.
2. Būtina pakeisti Seimo statuto nuostatas taip, kad dėl tam tikrų priežasčių Seimui nepaskyrus Seimo komiteto ar komisijos pirmininko jo pareigas laikinai galėtų eiti Seimo komiteto ar komisijos pirmininko pavaduotojas arba jam nesant vyriausias amžiumi narys.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas