Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos 2018 metų veiklos ataskaita
Lietuvos Respublikos Seimo
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos
2018 metų veiklos ataskaita
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2018 m. buvo tokios sudėties: Komisijos pirmininkas – Dainius Gaižauskas, Komisijos pirmininko pavaduotojas – Arvydas Anušauskas, Komisijos nariai: Rimas Andrikis, Jonas Jarutis (nuo 2018-09-25), Viktoras Rinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Povilas Urbšys (iki 2018-09-24), Gintaras Vaičekauskas.
Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijai talkino Seimo kanceliarijos patarėjas Alfredas Veleckis.
Vykdydama parlamentinę kontrolę, Seimo IV (pavasario) ir V (rudens) sesijų metu Komisija organizavo šešis posėdžius ir susitikimus su Generalinės prokuratūros ir kriminalinės žvalgybos subjektų vadovais.
Vykdydama Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytą kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, Komisija 2018 m. kovo 28 d. posėdyje aptarė Generalinės prokuratūros pateiktus statistinius duomenis apie kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus 2017 metais. Šio susitikimo metu buvo apibendrinti kriminalinės žvalgybos subjektų atliktų tyrimų, pradėtų kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, rezultatai, apžvelgtos kriminalinei žvalgybai vykdyti skirtos lėšos, jų panaudojimas. Išsamiau domėtasi, kaip tvarkomi kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys apie asmens privatų gyvenimą.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pažymėjo, kad, palyginti su 2016 metais, Įstatyme numatyti veiksmai 2017 metais buvo sankcionuoti 4 658 (2016 m. – 5 150) asmenims. Pradėti 466 kriminalinės žvalgybos tyrimai (2016 m. – 530). Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėta 512 ikiteisminių tyrimų (2016 m. – 562). Generalinis prokuroras informavo, kad problemų, susijusių su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu prokuratūroje ir teisme, kriminalinės žvalgybos subjektai neturėjo.
Susipažinusi su pateikta informacija, Komisija konstatavo, kad atliekamų kriminalinių žvalgybos veiksmų gerokai sumažėjo, nes jie taikomi pamatuotai, pagrįstai ir tikslingai. Gerėja atliekamų kriminalinių žvalgybos veiksmų kokybė, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumas kontroliuojamas pakankamai.
Komisija, domėdamasi, kaip vykdomas Įstatymas, surengė penkis išvažiuojamuosius posėdžius kriminalinės žvalgybos subjektuose.
2018 m. birželio 13 d. Komisija susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) vadovais.
Uždarame posėdyje Tarnybos direktorius Antonis Mikulskis ir Informacijos analizės, koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Kūlokas supažindino Komisiją su Tarnyboje įvykusiais ir numatomais struktūros ir valdymo pokyčiais, kurie, kaip tikimasi, kriminalinę žvalgybą darys efektyvesnę. Pavyzdžiui, Tarnyba pradėjo taikyti kitokią kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo metodiką, ir tai leido stipriai pagreitinti ir pagerinti Tarnyboje atliekamų tyrimų kokybę.
Tarnybos vadovai pažymėjo, kad paskutinių kelerių metų statistiniai duomenys apie Tarnybos darbo rezultatus rodo didėjantį kriminalinės žvalgybos efektyvumą, kad nuolat tobulėjantys kriminalinės žvalgybos veiklos metodai kiekvienais metais suteikia kriminalistams vis didesnių galimybių išaiškinti finansinius nusikaltimus ir Tarnyba efektyviau pasiekia jai nustatytus tikslus.
Kalbėdami apie kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą, Tarnybos vadovai pažymėjo, kad tam skiriamas ypatingas dėmesys – pareigūnai kelis kartus per metus dalyvauja įvairiuose mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tarnybos vadovai Komisijai paaiškino, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės sistema Tarnyboje nuolat tobulinama, kontrolės sistema centralizuota, todėl visi sprendimai ir kriminalistų atliekami veiksmai gali būti stebimi nuolat. Taip išvengiama galimų klaidų ir užtikrinamas efektyvus užduočių atlikimas visose Tarnybos valdybose.
2018 m. rugsėjo 19 d. Komisija vyko į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) centrinę įstaigą Vilniuje.
Komisija nagrinėjo kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės klausimus VSAT. Buvo kalbama apie kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimą ir jos naikinimą.
Posėdyje taip pat buvo aptartos galimos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, padėsiančios stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.
Komisijos posėdyje VSAT atstovavo VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, Kriminalinių tyrimų valdybos ir Imuniteto valdybos pareigūnai.
2018 m. spalio 25 d. Komisija posėdžiavo Lietuvos kriminalinės policijos biure (toliau – LKPB). Tai buvo jau antras susitikimas su didžiausios Lietuvos institucijos, vykdančios kriminalinę žvalgybą, vadovais, tad šįkart Komisija išsamiau domėjosi kriminalinės policijos veiklos pokyčiais ir pasiekimais kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės srityje, kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo procedūromis bei kriminalinės žvalgybos vaidmeniu užkardant organizuotą nusikalstamumą.
Susitikime kalbėję policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, LKPB vadovai Rolandas Kiškis, Audrius Valeika ir kiti pareigūnai pabrėžė, kad dar prieš kelerius metus pradėti kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistemos pertvarkymo darbai, diegiant naujas priemones ir sistemas, iš esmės pagerino bendradarbiavimą tarp institucijų, leido efektyviau koordinuoti kriminalistų veiksmus, t. y. gerokai sumažino galimybę skirtingų teisėsaugos institucijų kriminalinės žvalgybos pareigūnams dubliuoti kai kuriuos tyrimus ar kitokius kriminalistų sprendimus ir veiksmus. Naujų instrumentų diegimu buvo užtikrinta efektyvi sprendimų vykdymo kontrolė, taupomos kriminalinei žvalgybai skiriamos lėšos. LKPB vadovai paaiškino, kad ši sistema toliau tobulinama ir plėtojama.
2019 metais Komisijos nariai planuoja apsilankyti Kaune įsikūrusiame LKPB mokymo centre, kuriame šalies kriminalistai tobulina profesinius įgūdžius, kvalifikaciją.
Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas Komisijos vardu pasveikino Kriminalinės žvalgybos 100-mečio proga ir palinkėjo tvirtumo, ryžto ir drąsos nelengvame kriminalisto darbe.
2018 m. gruodžio 19 d. Komisija posėdžiavo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT). STT vadovai, plačiau komentavo STT vykdomos kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimą ikiteisminiuose tyrimuose atskleidžiant sunkius, sisteminius ir dažniausiai didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus.
Susitikime kalbėję STT direktorius Žydrūnas Bartkus, STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius ir kiti pareigūnai akcentavo, kad vykdoma kriminalinė žvalgyba stipriai didina STT atliekamų korupcinių nusikaltimų, kurie pasižymi ypatingu latentiškumu, tyrimų galimybes ir duoda pastebimus rezultatus.
Išsamiau paaiškintos kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo STT procedūros – pradedant informacijos rinkimu, jos vertinimu, panaudojimu ir baigiant dalies sukauptos informacijos naikinimu. STT direktorius paaiškino, kad tobulinant kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo procedūras pavyko užtikrinti efektyvų padalinių bendradarbiavimą ne tik STT viduje ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimas vyksta pastebimai geriau, užtikrinta efektyvi sprendimų vykdymo kontrolė, taupomos kriminalinei žvalgybai skiriamos lėšos.
Prašymų, skundų ir kitokių raštų nagrinėjimas
2018 m. Seimo IV (pavasario) ir V (rudens) sesijų metu Komisija gavo 30 raštų iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių. Parengti 22 raštai (įskaitant informacinio turinio raštus Komisijos organizacinės veiklos klausimais), kuriais atsakyta į Komisijoje gautus valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo struktūrinių padalinių raštus.
Pateikti teisės aktų projektai
2018 m. Seimo IV (pavasario) ir V (rudens) sesijų metu Komisija teisės aktų projektų neteikė.
Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas