Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos 2019 metų veiklos ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS PARLAMENTINĖS KONTROLĖS KOMISIJOS

2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2019 m. buvo tokios sudėties:

Komisijos pirmininkas iki 2019-09-19 – Dainius Gaižauskas.

Komisijos pirmininkas nuo 2019-09-19 – Viktoras Rinkevičius. 

Komisijos pirmininko pavaduotojas – Arvydas Anušauskas.

Komisijos nariai: Rimas Andrikis (iki 2019-07-25), Jonas Jarutis, Raimundas Martinėlis (nuo 2019-07-25), Rimantė Šalaševičiūtė, Gintaras Vaičekauskas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijai talkino Seimo kanceliarijos patarėjas Alfredas Veleckis.

Vykdydama Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytą kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, Seimo VI (pavasario) ir VII (rudens) sesijų laikotarpiu Komisija organizavo septynis posėdžius, iš jų – du išvažiuojamuosius posėdžius, kuriuose Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kriminalinės žvalgybos subjektų vadovai apibendrino duomenis apie 2018 metais kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovai Komisijai pristatė kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo 2018 metais vertinimo rezultatus.

2019 m. kovo 20 d. posėdyje Generalinės prokuratūros atstovai Komisijai pristatė 2018 m. duomenis apie sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kriminalinės žvalgybos tyrimų rezultatus, gautos informacijos apie privatų gyvenimą sunaikinimą. Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, 2018 m. prašymų ir teikimų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus skaičius bei nutarčių sankcionuoti tokius veiksmus ar pratęsti jų atlikimą skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo. 2018 m. taip pat pastebėta asmenų, prieš kuriuos buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir kontroliuojamų telefono ryšio numerių skaičiaus mažėjimo tendencija. Generalinės prokuratūros atstovai pateikė informacijos apie tai, kad gauti skundai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų nepasitvirtino, pažeidimų nustatyta nebuvo. Išanalizavus gautus Komisijos duomenis, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir priemonės naudojami griežtai laikantis Įstatymo reikalavimų, kontrolė yra pakankama.

Komisijos nuomone, siekiant efektyviau analizuoti ir sisteminti kriminalinės žvalgybos duomenis, tikslinga kriminalinės žvalgybos subjektuose įdiegti kuo modernesnes priemones, leisiančias identifikuoti galimas rizikas. Komisija pritarė Generalinės prokuratūros siekiams visuose kriminalinės žvalgybos subjektuose diegti vienodas ir modernias kriminalinės žvalgybos kontrolės priemones, leisiančias užtikrinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę.

2019 m. gegužės 15 d. Komisija vyko į posėdį su Lietuvos muitinės pareigūnais, atsakingais už muitinės vykdomą kriminalinę žvalgybą ir šio proceso teisėtumo kontrolę muitinėje. Komisija nagrinėjo kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės Muitinės departamente klausimus. Buvo kalbama apie muitinės vykdomos kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimą, šios informacijos apsaugą ir naikinimo procedūras. Lietuvos muitinės atstovai patikino Komisiją, kad dalydamiesi sukaupta kriminalinės žvalgybos informacija muitinės kriminalistai sėkmingai bendradarbiauja su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais; „,<...> toks bendradarbiavimas leidžia efektyviau naudoti kriminalinei žvalgybai skirtus išteklius, o reikalingi sprendimai priimami nedelsiant, kai tik to prireikia“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas. Šiame posėdyje Lietuvos muitinei atstovavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas ir jo pavaduotojas Vitalijus Sarapinas, Imuniteto tarnybos viršininkas Arūnas Pupeikis ir laikinai Imuniteto tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas einanti Julija Kuncevičienė bei kiti pareigūnai.

2019 m. gegužės 29 d. Komisija susitiko su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoju Valerijumi Vincukevičiumi, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku Jevgenijumi Chleborodovu, Imuniteto skyriaus viršininke Jurga Mickiene ir Kriminalinės žvalgybos analizės skyriaus vyriausiąja specialiste Sigita Anuliene. Į posėdžio darbotvarkę Komisija įtraukė klausimus apie tai, kaip Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose vyksta kriminalinės žvalgybos kontrolė, kaip tvarkoma kriminalinės žvalgybos informacija, kokios taikomos jos apsaugos užtikrinimo ir naikinimo procedūros. Kalėjimų departamentas yra kriminalinės žvalgybos subjektas nuo 2014 metų ir jo atliekamoms funkcijoms būdingas tam tikras savitumas, todėl Komisija daugiau dėmesio skyrė kriminalinės žvalgybos ir veiklos kontrolės pokyčiams.

Pareigūnai pastebėjo, kad, analizuojant kai kuriuos įvykius kalinimo įstaigose, išryškėdavo atvejų, skatinančių tobulinti Kalėjimų departamento vykdomos kriminalinės žvalgybos kontrolės sistemą. Todėl, siekiant dar labiau apriboti ar net eliminuoti galimybes piktnaudžiauti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, ketinama pertvarkyti visą kontrolės mechanizmą taip, kad už kriminalinės žvalgybos vykdymą ir kontrolę Kalėjimų departamentui pavaldžiose kalinimo įstaigose būtų atsakingas ne konkrečios kalinimo įstaigos vadovas, kaip yra dabar, o Kalėjimų departamentas, kuris  vadovautų kriminalinei žvalgybai ir ją kontroliuotų, o visas procesas vyktų centralizuotai.

J. Chleborodovas paaiškino, kad šiuo metu yra rengiami reikalingi vidaus teisės aktai, bendradarbiaujant su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais ir organizuojant mokymus keliama pareigūnų kompetencija. Atsakydama į Komisijos pirmininko Dainiaus Gaižausko klausimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo Kalėjimų departamente, šio departamento Imuniteto skyriaus vadovė J. Mickienė pakomentavo, kad visas informacijos valdymas perkeliamas į elektroninę erdvę, todėl yra gerokai efektyvesnis. „Nuo 2014 metų vykstantys pokyčiai Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose yra matomi ir sveikintini“, – apibendrindamas posėdžio metu gautą informaciją pasakė Komisijos pirmininkas D. Gaižauskas.

2019 m. birželio 5 d. po išplatintos informacijos, kad vykdant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, Komisija susitiko su Advokatų tarybos pirmininku Ignu Vėgėle, Advokatų tarybos nariu Remigijumi Merkevičiumi, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Žydrūnu Bartkumi ir jo pirmuoju pavaduotoju Jovitu Raškevičiumi. Kreipdamasi į Komisiją Lietuvos advokatūra tvirtino, kad „nacionalinis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika lemia, jog asmeniui, kuris nėra susijęs nusikaltimu ar jo duomenų tvarkymas nėra būtinas nusikaltimams atskleisti, neturi jokių veiksmingų galimybių pasinaudoti teise patikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir teisminiu keliu apginti teises, jeigu jos buvo pažeistos.“

Specialiųjų tyrimų tarnyba išdėstė ir pagrindė argumentais savo poziciją dėl Lietuvos advokatūros teiginių, apibendrino kriminalinės žvalgybos vykdymo ir kontrolės principus bei pabrėžė pagrindinius akcentus:

– įstatymuose yra įtvirtinta daugiapakopė kriminalinės žvalgybos kontrolės sistema, kuri realiai veikia;

– duomenys apie kriminalinės žvalgybos mastą ne kartą buvo pateikti viešai;

•  kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik turint pakankamai informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką;

– kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus;

– asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado neigiamų teisinių pasekmių, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys;

– kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu;

• vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti žmogaus teises kriminalinėje žvalgyboje, būtina stebėti, kaip vykdomi šią veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o prireikus inicijuoti jų pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų ir Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas.

2019 m. birželio 19 d. posėdyje Komisija kartu su Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovais aptarė Lietuvos advokatūros visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją dėl galimai neteisėtai vykdomos kriminalinės žvalgybos veiksmų advokatų atžvilgiu. Išklausiusi teisėsaugos institucijų ir Lietuvos advokatūros (birželio 5 d.) atstovų nuomones, Komisija nutarė kitame posėdyje aptarti tolesnius veiksmus, o sprendimus ir išvadas daryti tik po to, kai advokatų skundą išnagrinės ir nutartį paskelbs Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju Mindaugu Kukaičiu ir Lietuvos advokatų tarybos sekretoriumi Pauliumi Griciūnu 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdami skundą dėl galimai neteisėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. neginčijama nutartimi šį advokatų skundą atmetė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti advokatų skundą dėl teisėsaugos institucijų pateiktų neišsamių atsakymų, ar advokatų atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai.

2019 m. rugsėjo 17 d. Komisija rinkosi į posėdį, kuriame Komisijos pirmininkas D. Gaižauskas informavo Komisijos narius, kad 2019 m. birželio 25 d. Seimo nutarimu yra paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir negali atlikti Komisijos pirmininko funkcijų. D. Gaižauskas paaiškino, kad  2019 m. birželio mėn. įteikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atsistatydinimo iš Komisijos pirmininko pareigų prašymą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, tenkindama D. Gaižausko prašymą, į Komisijos pirmininkus pasiūlė Komisijos narį Viktorą Rinkevičių. Komisija pritarė šiam siūlymui ir nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. Komisijai vadovauja Seimo narys Viktoras Rinkevičius.

2019 m. spalio 18 d. aukščiausioji audito institucija – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,  Komisijos posėdyje pristatė kriminalines žvalgybos subjektų lėšų naudojimo 2018 metais vertinimo rezultatus. Valstybės kontrolės pareigūnai pažymėjo, kad, nepaisant keliems kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitoms kompetentingoms institucijoms teiktų rekomendacijų tobulinti sukurtas vidaus kontrolės priemones ir įvertinti patvirtintų finansavimo tvarką nustatančių dokumentų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, reikšmingų lėšų naudojimo ar esminių vidaus kontrolės sistemų veikimo trūkumų nenustatyta. Atsižvelgdami į Valstybės kontrolės atlikto vertinimo rezultatus, kriminalinės žvalgybos subjektai turės atlikti tam tikrus vidaus kontrolės priemonių pakeitimus, o prireikus keisti teisinį reglamentavimą ar inicijuoti jo pakeitimą.

Vykdydama 2019 metų veiklos planą, Valstybės kontrolė atliko 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams auditą, kurio metu vertino ir kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimą 2018 metais.

Prašymų, skundų ir kitokių raštų nagrinėjimas

2019 m. Seimo VI (pavasario) ir VII (rudens) sesijų laikotarpiu Komisija gavo 33 raštus iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių. Parengti 28 raštai (įskaitant informacinio turinio raštus Komisijos organizacinės veiklos klausimais), kuriais atsakyta į gautus valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei Seimo struktūrinių padalinių raštus.

Pateikti teisės aktų projektai

2019 m. Seimo VI (pavasario) ir VII (rudens) sesijų laikotarpiu Komisija teisės aktų projektų neteikė.

Komisijos pirmininkas     Viktoras Rinkevičius