Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos 2020 metų veiklos ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS PARLAMENTINĖS KONTROLĖS KOMISIJOS

2020 m. VEIKLOS ATASKAITA

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2020 m. Seimo VIII (pavasario) ir IX (rudens) sesijų metu buvo tokios sudėties: Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Raimundas Martinėlis, Viktoras Rinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gintaras Vaičekauskas.

Komisijos pirmininkas – Viktoras Rinkevičius, 

Komisijos pirmininko pavaduotojas – Arvydas Anušauskas.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisijai talkino Seimo kanceliarijos patarėjas Alfredas Veleckis.

Vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, Komisija 2020 m. gegužės
6 d. posėdyje susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais – generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Dariumi Valiu.

Susitikimo metu Generalinės prokuratūros atstovai pristatė ir pakomentavo statistinius duomenis apie 2019 m. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus kriminalinės žvalgybos tyrimus.

Komisija nustatė, kad 2019 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, taip pat jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomi dėl 3 849 asmenų, o 2018 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti dėl 4 340 asmenų.

Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. Apibendrinus laikotarpio nuo 2012 m. iki 2019 m. duomenis, matyti, kad kriminalistų stebimų asmenų skaičius mažėjo 46 proc. Tai labai gerai iliustruoja ir ankstesnių metų duomenų analizė, patvirtinanti sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėjimo tendenciją: 2012 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl 7 147 asmų, 2013 m. – dėl 6 139 asmenų, 2014 m. – dėl 4 573 asmenų, 2015 m. – dėl 4 454 asmenų, 2016 m. – dėl 5 150 asmenų, 2017 m. – dėl 4 658 asmenų, 2018 m. – dėl 4 340 asmenų.

Toks mažėjimas aiškinamas tuo, kad, tobulėjant kriminalinės žvalgybos metodams ir diegiant naujus kriminalinės žvalgybos instrumentus, tobulinant kriminalistų kvalifikaciją ir gerinant kriminalinės žvalgybos kontrolę, ši veikla tampa akivaizdžiai efektyvesnė, tą ir rodo pirmiau nurodyti skaičiai.

Atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą dėl galimų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų ir privatumo apsaugos ir siekdama sustiprinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tarnybų priežiūrą, Komisija deklaravo remsianti bendrojo žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos ombudsmeno institucijos atsiradimą sukuriant vadinamąsias nepriklausomas (ekspertines, teismines ir kt.) priežiūros ir kontrolės institucijas ar jau esamoms suteikiant papildomų teisių.

Komisija 2017 m. spalio 18 d. surengė uždarą posėdį, kurio metu buvo aptartos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvados dėl kriminalinės žvalgybos subjektų naudojamų lėšų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių veiklai užtikrinti.

Išklausiusi kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančių institucijų vadovų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų nuomonę ir pastabas dėl Valstybės kontrolės ataskaitos, Komisija nustatė, kad tuo metu galioję teisės aktai leido kiekvienam kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos subjektui skirtingai interpretuoti ir pasiremiant institucijos vidaus teisės aktais individualiai nustatyti lėšų, naudojamų kriminalinei žvalgybai, apmokestinimo tvarką.

Manydama, kad, kol toks teisinis reguliavimas, sudėtinga sukurti vieną sistemą, pagal kurią visose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose analogiškos veiklos (šiuo atveju – lėšų kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti administravimas) būtų reguliuojamos vienodai, ir atsižvelgdama į Komisijos 2017 m. spalio 18 d. posėdyje išsakytas nuomones ir pasiūlymus, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1237, kuriam Seimas pritarė ir įstatymas buvo priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir vykdydama parlamentinę kontrolę, 2020 m. birželio mėn. Komisija kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektus prašydama informuoti apie pokyčius įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ)  17 straipsnio 1 dalies 56 punktui, t. y. ar GPMĮ pakeitimas turėjo reikšmingos įtakos užtikrinant vieną iš esminių kriminalinės žvalgybos veiklos principų – konfidencialumo principą, pagal kurį kriminalinės žvalgybos subjektams nustatyta pareiga saugoti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus, garantuoti slapto bendradarbiavimo konfidencialumą, ir ar kriminalinės žvalgybos subjektai nesusiduria su šio įstatymo taikymo problemomis.

Be to, Komisija prašė informuoti, ar, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybą vykdančių subjektų nuomone, kriminalinė žvalgyba yra pakankamai ir tinkamai reglamentuota. Jeigu ne, paprašyta išsamiau pakomentuoti problemines sritis ir pateikti pasiūlymų dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Atsakydami į Komisijos raštą dėl pokyčių, susijusių su GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies
56 punkto įsigaliojimu, kriminalinės žvalgybos subjektai pranešė, kad po šio GPMĮ punkto  įsigaliojimo pajamos, gautos už suteiktą pagalbą slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis, tapo neapmokestinamos. Anksčiau tokios pajamos buvo apmokestinamos ir buvo sudarytos sąlygos atskleisti slaptųjų bendradarbių asmens tapatybę ne kriminalinės žvalgybos subjektams. Dėl to galėjo kilti grėsmė tų asmenų gyvybei ir sveikatai, taip pat teisėsaugos institucijų teisėtiems interesams.

Komisija taip pat informuota, kad po GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 56 punkto įsigaliojimo kriminalinės žvalgybos subjektams ir jų pareigūnams vykdant kriminalinę žvalgybą nebereikia atlikti su gyventojų pajamų mokesčio administravimu susijusių procedūrų, tai sumažino darbo laiko sąnaudas nebūdingoms funkcijoms atlikti bei gyventojų pajamų mokesčio administravimo išlaidas.

Komisija neturi duomenų apie atvejus, kuriais būtų atskleistas slapto bendradarbiavimo konfidencialumas, ir negavo skundų dėl pažeistų kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujančių asmenų teisių ar teisėtų interesų, dėl to darytina išvada, kad šis teisinio reguliavimo pokytis taip pat turėjo ir teigiamos įtakos užtikrinant vieną iš esminių kriminalinės žvalgybos veiklos principų – konfidencialumo principą.

Prašymų, skundų ir raštų nagrinėjimas

Dokumentų valdymo skyriaus duomenimis, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija 2020 m. sausio 1 – lapkričio 9 d. gavo 27 dokumentus (    iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų – 19,              iš Seimo ir Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių – 8) ir parengė 24 dokumentus Komisijos organizacinės veiklos klausimais (valstybės institucijoms ir įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims – 16, Seimo ir Seimo kanceliarijos struktūriniams padaliniams – 8).

Pateikti teisės aktų projektai

2020 m. Seimo VIII (pavasario) ir IX (rudens) sesijų metu Komisija nesiūlė tobulinti teisės aktus.

Komisijos pirmininkas  Viktoras Rinkevičius