Neįgaliųjų teisių komisijos 2018 m. veiklos ataskaita
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
Neįgaliųjų teisių komisijos
2019 m.kovo 13 d. posėdžio
protokolu Nr. 144-P-3
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KOMISIJOS
2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI
Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ Neįgaliųjų teisių komisijai (toliau – Komisija) suteikti įgaliojimai:
1) svarstyti teisės aktų projektus ir teikti pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo;
2) vykdyti parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą;
3) koordinuoti veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą.
KOMISIJOS SUDĖTIS
Komisijos sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu:
5. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
12. Gediminas Vasiliauskas
Komisijos pirmininkai:
Justas Džiugelis (2017-06-22 –2018-11-12)
Gediminas Vasiliauskas (nuo 2018-11-13)
KOMISIJOS VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Komisijos veiklos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. XIII-1047, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
Komisijos nuostatuose numatytas pagrindinis Komisijos veiklos tikslas – paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, užtikrinti neįgaliųjų lygias teises valstybėje ir galimybę visapusiškai šiomis teisėmis naudotis.
Komisijos veiklos kryptys:
1. Negalią turinčių asmenų galimybių integruotis darbo rinkoje didinimas
2. Neįgaliųjų ir juos slaugančių artimųjų socialinių garantijų užtikrinimas
3. Neįgaliųjų asmeninio asistento paslaugos reglamentavimo tobulinimas
4. Vaikų, turinčių negalią, integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas, galimybių didinimas
5. Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų stiprinimas
6. Aplinkos (gyvenamosios, darbo, mokymosi, administracinės paskirties pastatų, lauko ir visuomeninės paskirties vietų) pritaikymo neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims didinimas, aplinkos projektavimo pagal universalaus dizaino principus skatinimas.
Komisijos funkcijos:
1. Svarsto teisės aktų projektus ir teikia pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.
2. Vykdo parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.
3. Koordinuoja veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.
4. Inicijuoja ir rengia įstatymų, Seimo nutarimų ir rezoliucijų projektus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.
5. Bendradarbiauja koordinuojant Seimo komitetų ir komisijų darbą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos srityje.
6. Skatina Lietuvos Respublikos visų lygių tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.
7. Plečia ir stiprina tarpparlamentinius ryšius Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo bei neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais.
KOMISIJOS POSĖDŽIAI
Komisija 2018 m. surengė 13 posėdžių. Svarbiausi posėdžiuose nagrinėti klausimai:
Dėl žmonių su negalia teisių užtikrinimo dalyvaujant rinkimuose
Komisijos posėdyje dalyvavusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė L. Matjošaitytė paaiškino, kad 2019 m. Lietuvoje vyks vietos savivaldos, atstovų Europos parlamente ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir galbūt referendumas. Asmenys, turintys negalią, gali balsuoti keletu būdų: balsuoti savo namuose; rinkimų apylinkėje rinkimų dieną arba savivaldybėje išankstinio balsavimo metu.
Remiantis 2016 m. duomenimis apie 700 rinkiminių apylinkių iš 1700 yra pritaikytos neįgaliesiems. Pažymėtina, kad rinkimų apylinkės dirba viešosios pakirties patalpose, todėl pritaikymo klausimai sprendžiami kartu su savivaldybėmis. Tačiau ne visuomet į Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymus dėl patalpų ir aplinkos pritaikymo savivaldybėse žiūrima geranoriškai. Daugiausiai pritaikytų rinkimų apylinkių yra Šalčininkų rajone, Kazlų Rūdoje, Anykščių rajone, Klaipėdos rajone, Skuodo rajone, Pagėgiuose ir Akmenėje. Mažiausiai pritaikytų rinkimų apylinkių yra Šilutės rajone ir Panevėžio mieste.
Būtina, kad savivaldybės peržiūrėtų turimas patalpas ir įvertintų šių patalpų pritaikymo galimybes. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės taikyti nuobaudų dėl nepritaikytų neįgaliųjų poreikiams rinkimų apylinkių patalpų. Jeigu savivaldybė nevykdo reikalavimo pritaikyti patalpas, Vyriausioji rinkimų komisija tai sprendžia ne ginčo tvarka (nusipirkdama ar išnuomodama pandusus).
Nutarta:
1. Kreiptis į Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų skyrių dėl tyrimo Balsavimo teisės neįgaliesiems užtikrinimas ES valstybėse (taip pat ir balsuojant namuose) užsakymo.
2. Gavus tyrimo apie Europos šalių patirtį užtikrininant balsavimo teisę neįgaliesiems rezultatus, Neįgaliųjų teisių komisijai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir Vyriausiaja rinkimų komisija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir savivaldybėmis organizuoti diskusiją ir nacionalinio susitarimo pasirašymą.
Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pertvarkos gairių
Viena iš silpniausių grandžių Neįgalumo ir darbingumo tarnybos veikloje yra kontrolės neveiksmingumas. Teritorinių skyrių veiklos kontrolė yra patikėta pačiai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Tai neveiksminga, kadangi atliekama labai daug sprendimų patikrų, tačiau padaroma labai mažai pakeitimų. Sunku patikėti, kad viskas yra teisinga, neveikia žmogiškasis faktorius, apie kiurio apraiškas tarnybos veikloje tenka girdėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgiama į tai, kokį teigiamą poveikį sveikatos priežiūros įstaigų veikloje padarė Sodros vykdoma laikino nedarbingumo kontrolė, siūlo teritorinių padalinių veiklos kontrolės funkciją perduoti Sodrai. Kontrolės funkcijų perdavimas Sodrai didintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinių padalinių veiklos skaidrumą, mažintų žmogiškojo faktoriaus pasireiškimo galimybę. Taip pat pastebėtina, kad dažnai prieš žmogui pirmą kartą nustatant darbingumo lygį, jis jau būna turėjęs laikiną nedarbingumą, todėl tai būtų Sodros vykdomos kontrolės tęstinumą.
Nepriklausoma ekspertė Genovaitė Paliušeinė Komisijos posėdyje pristatė Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK), kuri yra universali Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama naudoti klasifikacija, apimanti ne tik medicininį asmens sveikatos vertinimą, bet ir socialinius faktorius – veiklą, dalyvumą, socialinės aplinkos poveikį asmens gyvenimui ir tai sieti ne tik su išmokomis, bet ir su paslaugomis.
TFK paskirtis – pateikti unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatos ir su ja susijusioms būklėms aprašyti, remiantis trimis žmogaus funkcionavimo lygmenimis – kūno, asmens ir socialiniu.
TFK leidžia unifikuota kalba įvertinti asmens sveikatos pokyčius, susieti su individualių poreikių (reabilitacijos ir socialinės įtrauktiems) nustatymu bei pagrįsti išmokų, paslaugų ir kitų priemonių skyrimą.
TFK yra prevencinė priemonė, užtikrinanti neįgalumą nustatančios įstaigos skaidrumą, tampa neįmanoma skirti tik išmokas, visada galima kontroliuoti (vykdant stebėseną), ar veikia individualios reabilitacijos programa ir siekiama nustatytų tikslų.
TFK rekomenduojama naudoti šalims, PSO narėms. Estija šią metodiką pradėjo taikyti 2017 m. Baltarusija naudoja TFK profesinės reabilitacijos dalį.
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė H. Varnienė paaiškino, kad TFK klasifikacija parengta 2001 m., o JT Neįgaliųjų teisių konvencija 2006 m., todėl Europos neįgaliųjų forumo prezidentas Yannis Vardakastanis viešėdamas Lietuvoje išsakė poziciją, kad TFK klasifikaciją reikia praplėsti atsižvelgiant į JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Turi būti atskirta soc. draudimo dalis, nes dabar, jeigu dėl negalios žmogus negali dirbti, jis gauna labai mažą pašalpą.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pastebėjo esminį skirtumą tarp siūlomo TFK klausimyno ir esamos situacijos – pagal TFK dėl paslaugų spręstų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, o dabar taikomasi prie savivaldybėje esančių paslaugų.
Dėl Neįgaliųjų įdarbinimo reformos
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Komisijos posėdyje pristatė svarbiausius Neįgaliųjų užimtumo reformos aspektus. Siūloma neįgaliųjų įdarbinimo sistemą keisti iš esmės. Planuojama visai atsisakyti Socialinių įmonių įstatymo, o neįgaliųjų ir kitų atskirties grupių įdarbinimą reglamentuoti bendru Užimtumo rėmimo įstatymu. Esminis pokytis – būtų remiamos nebe įmonės, įdarbinančios neįgaliuosius, kaip dabar, o dirbantys neįgalūs asmenys. Be to, neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemonės asmeniui būtų skiriamos individualiai, o ne pagal jo darbingumo ar neįgalumo lygį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turėtų įvertinti asmens poreikius ir pateikti 2 rekomendacijas: savivaldybėms – kokios tikslinės pagalbos asmeniui reikia (techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo, socialinių paslaugų ir pan.) ir Užimtumo tarnybai, kuria netrukus taps Darbo birža, – dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ši tarnyba vertintų žmogaus galimybes įsidarbinti: jei jos didelės, galima rekomenduoti įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, jei ribotos, asmeniui padėtų atvejo vadybininkas. Jis galėtų pasiūlyti įvairių valstybės finansuojamų priemonių (profesinę reabilitaciją, profesinį mokymą, darbo vietos pritaikymą, transporto, gestų kalbos vertėjo ir kitų reikalingų paslaugų), taip pat padėtų įsidarbinti. Tik tais atvejais, jei šios pagalbos neužtektų, galima kreiptis į specialią komisiją dėl subsidijos darbo užmokesčiui. Sunkios negalios asmenims subsidija būtų neterminuota. Darbdavys turėtų būti skatinamas įdarbinti neįgalius žmones, taigi siūloma svarstyti mokesčių lengvatos galimybę. Numatytos subsidijos asistentui įdarbinti, darbo aplinkai pritaikyti, administravimo, transporto ir kitoms išlaidoms kompensuoti. Taip pat darbdaviui būtų kompensuojama už ilgesnes neįgaliųjų atostogas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo taikyti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Jos būtų privalomos viešajam sektoriui: įstaigos, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų, turėtų įdarbinti 5 proc. neįgaliųjų. Vėliau ši nuostata galėtų būti perkelta į privatųjį sektorių. Ministerijos duomenimis, šuo metu viešojo sektoriaus įstaigose dirba apie 10 tūkst. neįgaliųjų. Pagal šį siūlymą nebeliktų jokių privilegijų socialinėms įmonėms. Socialinės įmonės būtų remiamos iki 2018 m. gruodžio, vėliau čia dirbantiems asmenims dar 6 mėnesius būtų skiriamos subsidijos pagal dabartinę tvarką.
Dėl socialinių įmonių pertvarkos
Komisijos posėdyje išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie Vyriausybėje svarstytus Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas socialiniam poveikiui ir didesniam atsižvelgimui į neįgaliųjų poreikius įsidarbinant.
Komisija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepciją, kurioje pasiūlė esamą atskirties grupių įtraukimo į darbo rinką teisinio reglamentavimą tobulinti šiomis kryptimis:
1. Socialiai atsakingo ir atskirties grupių įdarbinimą vykdančio verslo pagalba.
2. Nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir tam skiriamos valstybės paramos.
Svarbiausi nediskriminuojančiais pagrindais vykdomo atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje ir tam skiriamos paramos akcentai:
1) orientacija į darbo vietos pritaikymą;
2) išlaidų, atsiradusių dėl specialių sąlygų, kurios keliamos įdarbinant šiuos žmones, kompensavimas;
3) darbo užmokesčio kompensacija paliekama tik kaip išimtis itin sunkią negalią turinčių asmenų darbiniam užimtumui skatinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Komisijos posėdyje pristatė numatomą Neįgaliųjų užimtumo sistemos pertvarką. Vyriausybė yra pateikusi Seimui Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kurios dar nepraėjo pateikimo stadijos. Šiose pataisose yra pateikiamas tarpinis siūlymas, parengtas Neįgaliųjų teisių komisijai pateikus Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepciją.
Nutarta:
1. Siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinant rengiamą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) atsižvelgti į Neįgaliųjų teisių komisijos pasiūlymus:
1.1. Tobulinant įstatymo projektą atsisakyti nuostatų, susijusių su asmeninio asistento veikla, kadangi ji dar nėra tinkamai reglamentuota.
Pažymėtina, kad jeigu žmogui, besinaudojančiam asmeninio asistento paslaugomis, reikalinga pagalba darbo vietoje, tai galėtų būti reglamentuota kaip asmeninio asistento veiklos rūšis, nesiejant jos su įmone.
1.2. Numatyti, kad žmonių su negalia įdarbinimo viešajame sektoriuje reikalavimų ir nustatytų kvotų laikymosi stebėseną vykdytų „Sodra“, papildomai aptarus apie stebėsenos vykdymo rezultatus pateikimo terminus ir poveikio viešojo sektoriaus institucijoms, jeigu yra nustatomi pažeidimai, priemones.
1.3. Numatyti, kad Užimtumo tarnyba atliktų vertinimą, kokios pagalbos paslaugos reikalingos neįgaliam žmogui dirbant.
1.4. Įstatymo projekte esančias nuostatas, susijusias su neatlygintina veikla, tikslinga perkelti į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.
1.5. Įstatymo projekte numatyti pereinamojo laikotarpio terminus, kada neįgaliųjų užimtumo sistemos pertvarka būtų baigta, kada būtų įvedamos žmonių su negalia įdarbinimo kvotos.
Dėl asmeninio asistento veiklos reglamentavimo
Komisijos posėdyje išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija dėl asmeninio asistento veiklos reglamentavimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra patvirtintos Asmeninio asistento paslaugų teikimo gairės, kuriose yra numatytas asmeninio asistento veiklos reglamentavimo veiksmų planas.
Šiuo metu yra vykdomas pilotinis asmenino asistento paslaugų teikimo psichikos ir proto negalią turintiems samenims projektas pagal „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ projektą. Paslaugos teikiamos 20 neįgaliųjų Šiaulių regione ir 30 neįgaliųjų Kauno regione. Paslaugų įkainiai šiuose regionuose skiriasi. Šiaulių regione – 7,8 Eur./val., Kauno regione – 9,5 Eur./val. Dažniausiai teikiamos paslaugos – pagalba namuose ir viešojoje aplinkoje, savarankiškumo skatinimas, asmens higienos įgūdžių formavimas, palydėjimo paslaugos.
Vykdant pilotinį projektą pastebimos aktualiausios problemos – surasti asmeninius asistentus ir paslaugų gavėjus, nepasitikėjimas (ypač neįgalių žmonių globėjų).
2019 m. numatoma vykdyti Kompleksinių pagalbos šeimai paslaugų projektą savivaldybėse. Savivaldybės galės teikti paraiškas ir gaus finansavimą. Šis projektas bus skirtas fizinę, klausos ir regos negalią turintiems asmenims.
Savivaldybių nuomone, asmeninio asistento paslaugos reikalingos 5000 žmonių, joms suteikti reikalingi 25 – 27 mln. Eur. metams. Paslaugų trukmė 4 val. per dieną. Paslaugos teikiamos asmenims nuo 16 m. iki pensijinio amžiaus, dirbantiems ar besimokantiems.
Yra numatyta, jog asmeninis asistentas būtų praėjęs individualios priežiūros personalo mokymus (40 val.), slaugytojo padėjėjo kvalifikacija (atsižvelgiant į klientui reikalingų paslaugų pobūdį).
Dėl specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkos
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius Komisijos posėdyje pateikė informaciją apie specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkos eigą. Pertvarkos tikslas nėra mechaniškai uždaryti specialiojo ugdymo įstaigas ir vaikus perkelti į bendrojo lavinimo mokyklas. Būtina eiti nuosekliu keliu, laikantis įtraukiojo ugdymo nuostatų. Reikia pastebėti, kad kuomet buvo formuojamas struktūrinių reformų „portfelis“, įtraukiojo ugdymo plėtra nebuvo pasirinkta kaip prioritetas. Iš čia kyla finansavimo, požiūrio problemos. Prioritetais buvo pasirinktas ugdymo turinys ir saugi mokykla.
Švietimo ir mokslo ministerija atliko keletą apklausų apie mokyklų pritaikymą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems moksleiviams. Pastebėtina, kad situacija gana eklektiška, daugelis mokyklų turi tik vieną ar keletą reikalingų pritaikymo elementų (nuovažą, liftą ir pan.), tačiau nėra pritaikymo elementų visumos.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. pradės veikti pagalbos telefonas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ir jų artimiesiems.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. bendradarbiaujant su Šiaulių universitetu bus pradėtos vykdyti taikomosios elgeio korekcijos magistrantūros studijos.
Siekiant efektyvesnio specialiajai ugdymo pagalbai skirtų lėšų skirstymo ir panaudojimo, ši funkcija yra perduota savivaldybėms.
Specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkoje numatoma taikyti principą „kartu ir atskirai“, kuomet bendrojo lavinimo mokyklose būtų specialaus ugdymo skyrius/klasė. Pradžioje numatoma steigti 13 tokių skyrių/klasių nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
Numatoma, jog 2020 m. bus 75 procentai išskaidytų mokyklų. Tačiau tam, kad mokyklų išskaidymas pavyktų, turi būti sukurtos atitinkamos sąlygos (asmeniniai asistentai, mokytojo padėjėjai, pritaikyta infrastruktūra). 2019 m. rugsėjo 1 d. numatyta pradėti išskaidymo procesą 13 mokyklų. Antrasis pertvarkos etapas numatytas 2020-2022 m. Tačiau svarbu, kad procesas būtų gerai apgalvotas, kiekvieną pertvarkos žingsnį lydėtų reikiamas finansavimas, nes padarius tik mechaninį ar teisinį išskaidymą, sulauksime dar daugiau patyčių ir problemų.
Iš 1200 ugdymo įstaigų 203 yra pritaikyta aplinka ir infrastruktūra. Kalbant apie specialistų poreikį, nuo 50 iki 70 procentų yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Nuo 2019 m. sausio 1 d. jau yra skirta papildomai 10 mln. Eur. investicijai į specialistus.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė akcentavo problemą, kuomet į įvairių specialiųjų porekių turinčius vaikuas yra žiūrima kaip į vieningą grupę. Negalių poreikiai yra labai skirtingi. Šiuo metu visoje Lietuvoje taikant įtraukiojo ugdymo modelį mokosi 8 aklieji mokiniai. Todėl kažin ar būtų įmanoma ir patogu steigti atskiras klases. Turi būti sukurtas mechanizmas, kad vaikas bent kartą per 3 mėnesius kartu su tėvais galėtų atvažiuoti konsultacijai į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ugdymo centrą.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juuodkaitė pažymėjo, kad reikėtų neįgaliesiems palikti alternatyvą pasirinkti mokymąsi bendrojo ugdymo ar specialaus ugdymo mokykloje pagal pageidavimą ir galimybes.
BENDRI RENGINIAI SU SEIMO KOMITETAIS IR KOMISIJOMIS
Bendras posėdis su Seimo Antikorupcijos komisija dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje pasireiškiančių korupcijos rizikų identifikavimo
Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – Antikorupcijos komisija) pirmininkas Vitalijus Gailius posėdyje pažymėjo, kad ir Antikorupcijos komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) ne kartą atkreipė dėmesį į pažeidimus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje. Paskutinis iš atliktų tyrimų – gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritorinių skyrių vyriausiųjų specialistų (gydytojų) kreipimasi atliktas NDNT direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų vyriausiojo specialisto (gydytojo) pareigybei antikorupcinis vertinimas. Tačiau pastebėtina, kad esamomis korupcijos prevencijos priemonėmis STT ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepajėgia spręsti kylančių problemų.
STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys paaiškino, kad STT, analizuodama neįgalumo ir darbingumo nustatymo problemas, dirba 3 kryptimis: vykdomas antikorupcinis švietimas, antikorupcinis teisės aktų ir rizikos vertinimas ir ikiteisminiai tyrimai. Atliekant teisės aktų antikorupcinį vertinimą pastebėta, kad nėra pakankamas bendradarbiavimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir neįgalumo ir darbingumo lygį nustatančių įstaigų, nepakankami vertinimo kriterijai, taip pat nepakankama nustatyto neįgalumo ir darbingumo lygio pagrįstumo kontrolė. Pastebėtina, kad nors STT rekomendacijas institucijoms formaliai yra įgyvendintos, teisinis reguliavimas yra pakankamas, kad būtų užtikrintas atsparumas korupcijai neįgalumo ir darbingumo nustatymo srityje, tačiau įprotis elgtis nesąžiningai nesikeičia. Korupcija šių žmonių galvose tiek įsišaknijusi, kad, net pasklidus žiniai apie viename mieste vykdomą tyrimą, kitame darbuotojai ir toliau veikia nusikalstamai. Siekiant užtikrinti didesnį atsparumą korupcijai vien STT pastangų nepakanka, būtinas visų suinteresuotų institucijų sisteminis požiūris į problemas ir bendradarbiavimas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė akcentavo, kad teisinis reguliavimas yra pakankamas, tačiau įtakos korupcijos pasireiškimui turi labai stiprus žmogiškasis faktorius. Siekiant mažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką ir tuo pačiu tenkinti žmonių su negalia poreikius, ministerija siūlo, kad asmuo, kreipdamasis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – NDNT) turės pats užpildyti klausimyną (dabar klausimyną pagal žmogaus atsakymus pildo NDNT darbuotojas). NDNT jungiasi prie E-sveikata informacinės sistemos ir surenka informaciją apie asmens sveikatos būklę, taikytą gydymą, reabilitacines priemones ir kt. Taip pat NDNT jungiasi prie Socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) ir užtikrina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo gyvena, socialinis darbuotojas nuvyktų ir vietoje įvertintų žmogaus savarankiškumo situaciją ir pateiktų informaciją NDNT. Reikalingų duomenų NDNT surinkimas naudojantis informacinėmis sistemomis leis nesusieti žmogaus situacijos vertinimą atsieti nuo teritorinio NDNT padalinio, kuriam pagal savivaldybę priklauso vertinamas žmogus.
Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė pasiteiravo, kiek neplaninių patikrinimų buvo atlikta, kaip dažnai neplaniniai patikrinimai yra atliekami ir kokie šių patikrinimų rezultatai.
2016 m. planinių patikrinimų buvo atlikta 2538, o neplaninių patikrinimų – 3625. 2017 m. planinių patikrinimų atlikta 3150, o neplaninių – 2526. Bendrai yra patikrinama 6,6 proc. bylų nuo visų aptarnautų asmenų skaičiaus.
V. Gailius atkreipė dėmesį, kad STT 2014 m. atliko teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo ir darbingumo nustatymą, antikorupcinį vertinimą ir pateikė pasiūlymus dėl žmogiškojo faktoriaus įtakos mažinimo. Buvo siūloma, kad NDNT specialistai kartu su nešališku ir nedalyvavusiu asmeniui nustatant neįgalumo ir darbingumo lygį gydytoju, atliktų periodinius jau nustatyto neįgalumo ir darbingumo lygio patikrinimus. Taip pat STT 2014 m. atkreipė dėmesį, kad NDNT veikloje nepasitelkus kvalifikuotų nešališkų ekspertų, kurie galėtų pateikti nuomonę ginčytinais klausimais, gali susidaryti prielaidų korupcijai ir piktnsudžiavimui atsirasti. Į šią situaciją dar 2012 m. vykdyto audito metu atkreipė ir Valstybės kontrolė. Ar STT ir Valstybės kontrolės siūlymai yra įgyvendinti? Ar yra vykdoma sisteminė viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos ir priimamų sprendimų skaidrumo kontrolė? Kokios priežastys lėmė, kad buvo sumažinti kvalifikaciniai reikalavimai NDNT dirbantiems specialistams?
Socialinės apsaugos ir darbo miniasterijos atstovai paaiškino, kad STT ir Valstybės kontrolės rekomendacijos įgyvendintos. Atsirado periodinė kontrolė, teisės aktuose numatyta galimybė esant poreikiui pasitelkti ekspertus (kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti išvadą dėl probleminio klausimo). Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo priežiūros, yra ją vykdantis Atitikties pareigūnas. Visi darbuotojai pasirašo skaidrumo, nešališkumo ir konfidencialumo deklaraciją.
Siekiant užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą įdiegtas rotacijos principas (žmogus kiekvieną kartą kreipiasi jau į kitą NDNT teritorinį padalinį).
Nuo šių metų konkursuose į valstybės tarnautojų NDNT pareigas komisijose dalyvauja neįgaliųjų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nuo 2017 m. spalio mėn neįgaliųjų interesus atstovaujančių nevyriausybinių atstovams yra sudaryta galimybė neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo procese, klausimyno pildymo procese.
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė paaiškino, kad NDNT veikloje būtų naudinga vadovautis Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaita apie neįgalumą[1], kurioje yra pateiktos ir profesoriaus Stepheno W. Hawkingo mintys apie negalią. Tuomet būtų išvengta korupcijos apraiškų, kurias sukuria dabar veikianti neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema, kurios mechanizmas užkoduoja pasipelnymą neįgalumo statusu.
R. Gylys atkreipė dėmesį, kad vien teisinio reguliavimo keitimas be žmonių įpročių keitimo nepadės pasiekti norimų pokyčių. Svarbu, kad būtų vykdoma reali veiklos kontrolė. Per metus NDNT atliekama apie 5 000 planinių ir neplaninių patikrinimų. Abejotina, ar tokia patikrinimų gausa leidžia juos atlikti kokybiškai. Nes pagal atliktų patikrinimų skaičių nustatoma labai nedaug (40-50 pažeidimų, kuomet priimtas sprendimas pakeičiamas). NDNT yra 317 darbuotojų. Atsparią korupcijai aplinką reikia kurti 3 kryptimis: keičiant teisinę aplinką, keičiant veiklos praktiką ir keičiant darbuotojų supratimą. Taip pat galėtų būti taikomas medicininis patikrinimas asmenims, turintiems specialiųjų teisių, jeigu jiems yra nustatytas neįgalumas. Labai svarbu, kad žmonėms būtų suteikta aiški informacija, kada, kokioms sąlygoms esant gali būti nustatomas neįgalumas ir vertinami specialieji poreikiai. Dažnai kyšiai mokami už teisėtą veikimą, kuomet žmogus neturi pakankamai informacijos apie jam priklausančius dalykus.
Nutarta tęsti parlamentinę kontrolę neįgalumo ir darbingumo nustatymo srityje; perduoti įvertinti Antikorupcijos komisijos darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti surinktą medžiagą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos veiklos skaidrumo bei STT antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo.
UŽSIENIO ŠALIŲ EKSPERTŲ VIZITAI
Neįgaliųjų teisių komisijos nariai 2018 m. vasario 5 d. susitiko su JAV eksperte Vivian Ngwa, kuri dirba neįgaliųjų teisių srityje. Susitikime taip pat dalyvavo JAV ambasados politikos ir ekonomikos specialistė Giedra Gurevičiūtė-Demereckienė, ambasados patarėjas žmogaus teisių klausimais Ted Janis, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Dovile Juodkaitė.
Asmenų su negalia įstaigų deinstitucionalizacija JAV jau baigėsi, todėl ekspertės Vivian Ngwa tikslas – pasidalinti patirtimi ir išgirsti su kokiomis problemomis susiduriama Lietuvoje vykstant deinstitucionalizacijos procesui. Ji pažymėjo, kad šiame procese labai svarbi NVO ir valdžios institucijų partnerystė siekiant įgalinti neįgaliuosius. Šiame procese galima matyti abipusę naudą: taupomos valstybės biudžeto lėšos, į bendruomenę įtraukiami nauji nariai (žmonės su negalia). Jos manymu, neįgalus žmogus turi teisę pasirinkti, kur ir kaip jam patogiau gyventi, o didelės institucijos atveju nustatyta tvarka neleidžia tinkamai atsižvelgti į kiekvieno asmens individualius poreikius, norus ir galimybes. Todėl labai svarbu bendruomenėje kurti ne tik su apgyvendinimu susijusių paslaugų infrastruktūrą, bet ir didinti kitų socialinių paslaugų, kaip pavyzdžiui, dienos užimtumo paslaugų prieinamumą. Ekspertės nuomone, apgyvendinus žmones bendruomenėje tokiuose namuose, kaip gyvena ir kiti visuomenės nariai, galime stebėti akivaizdžius neįgalių asmenų elgesio, bendravimo pasikeitimus.
KOMISIJOJE PARENGTI IR SVARSTYTI TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI
Komisijoje 2018 m. parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektai:
|
Įstatymo projekto Nr. |
Pavadinimas |
Projekto tikslas |
|
XIIIP-1702 |
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio |
Įstatymo projekte siūloma nustatyti vienodas draudimo socialiniu draudimu valstybės lėšomis sąlygos ir tvarka slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tad pastarųjų slaugytojų socialinės garantijos padidės. |
|
XIIIP-1854 |
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas |
Įstatymo projekte siūloma neįgalių asmenų slaugytojus apdrausti valstybės lėšomis ir tais iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvusiais laikotarpiais, kai jie gavo pajamų, mažesnių nei Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. |
Komisija 2018 m. buvo paskirta svarstyti ir priėmė sprendimą dėl šių įstatymų projektų
|
Įstatymo projekto Nr. |
Pavadinimas |
|
XIIIP-2241 |
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2243 |
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-941 |
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas |
|
XIIIP-942 |
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2026 |
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2027 |
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2028 |
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2029 |
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2030 |
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas |
|
XIIIP-2939 |
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 201, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas |
PARLAMENTINĖ KONTROLĖ
Komisijoje 2018 m. vykdant parlamentinę kontrolę nagrinėti klausimai
1. Dėl neįgaliųjų užimtumo reformos
2. Dėl asmeninio asistento veiklos reglamentavimo
3. Dėl specialiųjų ugdymo įstaigų pertvarkos
4. Dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos tobulinimo
5. Dėl neįgalius asmenis prižiūrinčių artimųjų socialinių garantijų
KOMISIJOJE GAUTŲ SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
Komisijoje 2018 m. gauta 10 pareiškėjų skundų. Visi Komisijoje gauti pareiškėjų skundai išnagrinėti, pareiškėjams pateikti atsakymai raštu, arba Komisijos pirmininkui ar nariams bendraujant su pareiškėjais. Esant poreikiui pareiškėjai pakviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose.
Taip pat Komisijos iniciatyva parengta 18 paklausimų institucijoms neįgaliųjų teisių užtikrinimo klausimais.
KOMISIJOJE GAUTA IR SUSISTEMINTA INFORMACIJA NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMO KLAUSIMAIS
Komisijos prašymu institucijų pateikta ir Komisijoje susisteminus išnagrinėta informacija:
Dėl paramos vaikų su negalia globėjams
Komisija 2018 m. vasario mėn. kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, prašydama pateikti savivaldybės teritorijoje pas globėjus gyvenančių neįgalių vaikų skaičių, informaciją apie savivaldybės teikiamą paramą (finansinę, socialinę) neįgalių vaikų globėjams ir pagalbą šiems vaikams integruojantis į visuomenę. Atsakymai gauti iš 48 savivaldybių.
6 iš atsakymą pateikusių savivaldybių nurodė, kad neįgalių vaikų, gyvenančių pas globėjus, savivaldybėje nėra.
Finansinę paramą globojamiems vaikams iš savivaldybės biudžeto kas mėnesį teikia
19 savivaldybių. Šios paramos dydis savivaldybėse skiriasi – globojamam vaikui skiriama nuo 38 Eur. iki 500 Eur. 3 savivaldybės nurodė suteikusios finansinę paramą šeimynoms įsikūrimui, 3 – skyrusios vienkartinę pašalpą, 1 savivaldybė nurodė ketinanti skirti finansinę paramą globojamiems vaikams nuo 2019 m. sausio 1 d.
Dėl dienos užimtumo ir socialinės globos paslaugų savivaldybėse
Komisija 2018 m. vasario mėn. kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, prašydama pateikti informaciją apie dienos užimtumo centrus ir dienos socialinės globos paslaugas teikiančias įstaigas savivaldybėse, vaikų ir suaugusiųjų, turinčių negalią, priėmimo į šias įstaigas tvarką ir kriterijus (neįgalaus asmens amžius, negalios rūšis ir sunkumas ir kt.), atsižvelgimą į neįgalaus asmens (ar jo artimųjų) pageidavimus pasirenkant dienos užimtumo centrą ar dienos socialinės globos paslaugas teikiančią įstaigą ir aktualiausias problemas. Atsakymai gauti iš 34 savivaldybių.
Visose informaciją pateikusiose savivaldybėse neįgaliesiems yra teikiamos skirtingų apimčių įvairių rūšių socialinės paslaugos. Šias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybių įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
Dažniausiai teikiamos šios paslaugos: specialiosios lavinamosios klasės ir specialieji lopšeliai - darželiai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams; dienos socialinės globos paslaugos; socialinės paslaugos neįgaliųjų namuose; ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos; atokvėpio paslaugos; dienos užimtumas; socialinė reabilitacija.
Savivaldybės išskyrė tokias pagrindines problemas: trūksta paslaugų proto ir psichikos neįgaliesiems, ypač jaunesnio amžiaus asmenims; trūksta įstaigų, galinčių teikti atokvėpio paslaugas neįgaliųjų šeimos nariams; trūksta organizacijų, galinčių teikti dienos socialinės globos ar priežiūros paslaugas neįgaliesiems.
Savivaldybės akcentavo, kad daugiausia problemų patiria, kai neįgaliajam reikia apsigyventi valstybinėse neįgaliųjų globos įstaigose. Yra tokių atvejų, kuomet į minėtas įstaigas reikia nukreipti asmenis, pripažintus neveiksniais (pvz., miršta globėjas, globėjas nušalinamas nuo pareigų ar pan.). Eiles apsigyventi valstybiniuose globos namuose sudaro Neįgaliųjų reikalų departamentas. Neveiksnūs asmenys turi laukti bendroje eilėje. Neturint globėjo, neveiksniems neįgaliesiems yra sustabdomas visų išmokų mokėjimas ir žmogus lieka be jokių pajamų. Tai problema, reikalaujanti operatyvaus sprendimo.
Pažymėtina, kad problemos iškyla gavus neįgalaus darbingo amžiaus asmens prašymą apsigyventi valstybiniuose socialinės globos namuose, kai asmeniui būna nustatyta fizinė, bet ne proto negalia. Labai dažnai tokiais atvejais tai būna asmenys po patirtų insultų, kitų susirgimų, jiems būna nustatytas priežiūros ar net slaugos poreikis, tačiau paslaugų namuose jiems nepakanka, reikalinga medicininė priežiūra ir nuolatinis slaugymas, o darbingo amžiaus artimieji neturi galimybių jų slaugyti, ar asmenys yra vieniši, kartais ir be gyvenamosios nuolatinės vietos. Tačiau pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos partvirtintus šių įstaigų nuostatus, Globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tokių asmenų prašymų savivaldybės negali tenkinti, nes Neįgaliųjų reikalų departamentas grąžina dokumentus ir neduoda siuntimo į Socialinės apsaugos ir darbo mministerijai pavaldžias globos įstaigas - tokie asmenys neatitinka šių įstaigų nuostatų.
Mažesnių rajonų savivaldybės akcentuoja, kad organizuodamos paslaugas savo gyventojams, susiduria su sveikatos priežiūros, psichologų ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų teikti bendruomenines paslaugas įvairių raidos sutrikimų turintiems bei neįgaliems vaikams, stoka, todėl mano, kad tam tikras paslaugas būtų tikslinga organizuoti regioniniu mastu.
TYRIMAI APIE NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMĄ
Komisija iniciavo tyrimą „Balsavimo teisės neįgaliesiems užtikrinimas ES valstybėse“. Tyrimą vykdė Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų skyrius.
Komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas