Komisijos 2017 m. veiklos ataskaita

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos

2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje

(protokolo Nr. 139-P-19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SAVIŽUDYBIŲ IR SMURTO PREVENCIJOS KOMISIJOS

2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2017-12-20

Vilnius

I. KOMISIJOS SUDĖTIS

Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija (toliau – Komisija) yra nuolatinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“. Šis Seimo nutarimas pakeistas 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-92 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-168 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, 2017 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. XIII-206 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIII-213 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-500 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“.

Komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“. Šis Seimo nutarimas pakeistas 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XIII-512 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“.

2017 metais Komisijoje dirbo 14 narių:

1) Mykolas Majauskas – Komisijos pirmininkas,

2) Jonas Jarutis – Komisijos pirmininko pavaduotojas nuo 2017 m. birželio 26 d.; Komisijos narys nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.; Komisijos narys nuo 2017 m. kovo 15 d.;

3) Aušrinė Armonaitė – Komisijos narė;

4) Rima Baškienė – Komisijos narė nuo 2017 m. birželio 22 d.;

5) Viktorija Čmilytė-Nielsen – Komisijos narė nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d.;

6) Algimantas Dumbrava – Komisijos narys nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.;

7) Vytautas Kernagis – Komisijos narys nuo 2017 m. birželio 22 d.;

8) Michal Mackevič – Komisijos narys;

9) Monika Navickienė – Komisijos narė;

10) Juozas Olekas – Komisijos narys;

11) Raminta Popovienė – Komisijos narė nuo 2017 m. birželio 22 d.;

12) Virginijus Sinkevičius – Komisijos narys nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.;

13) Zenonas Streikus – Komisijos narys;

14) Dovilė Šakalienė – Komisijos pirmininko pavaduotoja nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. birželio 21 d.; Komisijos narė nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. birželio 21 d.;

15) Robertas Šarknickas – Komisijos narys nuo 2017 m. kovo 15 d.;

16) Agnė Širinskienė – Komisijos narė nuo 2017 m. birželio 22 d.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Seimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. XIII-123 patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos nuostatais ir kitais teisės aktais.

II. KOMISIJOS RAŠTAI IR KREIPIMAISI

2017 metais Komisija gavo 165 prašymus, pareiškimus ar kitus raštus, iš jų:

127 atsakymai į Komisijos raštus;
18 įvairių institucijų, įstaigų ir kitų juridinių asmenų kreipimaisi savižudybių ir smurto prevencijos klausimais;
9 raštai įvairiais veiklos organizavimo klausimais;
7 kvietimai dalyvauti renginiuose ir konferencijose;
4 asmenų kreipimaisi savižudybių ir smurto prevencijos klausimais.

Komisija 2017 metais parengė ir išsiuntė 309 iniciatyvinius ar atsakomuosius raštus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms ar asmenims:

127 kvietimai dalyvauti posėdžiuose;
60 iniciatyvinių raštų;
51 padėka;
28 paklausimai įvairiais savižudybių ir smurto prevencijos klausimais;
9 atsakymai į paklausimus;
4 raštai persiunti kitoms organizacijoms;
30 raštų įvairiais veiklos organizavimo klausimais.

III. KOMISIJOS POSĖDŽIAI

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija surengė 19 posėdžių (iš jų 1 – išvažiuojamasis), kuriuose iš viso svarstyti 33 klausimai, iš jų 4 įstatymo projektai (išvadų įstatymo projektams Komisija neteikė). Komisijos posėdžiuose svarstyti 6 savižudybių ir smurto prevencijos politikos, 4 savižudybių atvejų, 5 smurto artimoje aplinkoje ir kiti su Komisijos veikla susiję klausimai.

2017 m. Komisija kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Seime organizavo 1 konferenciją – diskusiją tema „Ko reikia, kad vaiko teisės būtų užtikrintos?“

Komisija 2017 m. birželio mėn. surengė bendrą Komisijos posėdį su Neįgaliųjų teisių komisija.

Atstovaudamas Komisiją, Komisijos pirmininkas dalyvavo įvairiuose susitikimuose ir kituose renginiuose.

Informacija apie Komisijos posėdžius ir kitus renginius buvo reguliariai skelbiama Seimo interneto svetainėje.

IV. SVARSTYTI ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI PAVASARIO (II) IR RUDENS (III) SESIJOSE

1. Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIP-4553.

2. Alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685.

Įstatymo projektais Nr. XIIP-4553 ir Nr. XIIIP-685 siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos, remiantis vienodais principais ir kriterijais. Priėmus Psichologų praktinės veiklos įstatymą būtų užtikrinti ilgalaikiai visuomenės interesai gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą, kvalifikacijos kėlimą.

3. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-721. Įstatymo projektu siekiama kuo skubiau mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti vaikų gerovę, didinant išmokas vienišoms šeimoms, ir kartu susiejant jas su besikeičiančiu minimaliu mėnesiniu atlyginimu.

4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354. Įstatymo projektu siekiama suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems.

V. KOMISIJOS SVARSTYTI PARLAMENTINĖS KONTROLĖS KLAUSIMAI

Komisija 2017 m. svarstė šiuos parlamentinės kontrolės klausimus:

1. 2017 m. kovo mėn. Komisija svarstė, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. vasario 23 d. ataskaitos Nr. VA-P-10-5-2 „Savižudybių prevencija ir pagalba asmenims, susijusiems su savižudybės rizika“ institucijoms pateiktos rekomendacijos, siekiant, kad savižudybių prevencijos priemonės būtų planuojamos tinkamai, vystytųsi pagalbos su savižudybės rizika susijusiems asmenims teikimo sistema.

2. 2017 m. balandžio mėn. Komisija svarstė, kaip užtikrinamos 2016 m. spalio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo Nr. XII-2685 (toliau – Įstatymas) nuostatos ir kaip įgyvendinami švietimo įstaigose Įstatymu nustatyti tikslai. Įstatymu siekiama užtikrinti, kad kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje būtų vykdoma bent viena nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir nemokamą psichologinę pagalbą laiku gautų ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys vaikai, prireikus – ir mokytojai;

3. 2017 m. balandžio mėn. Komisija svarstė, kaip įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 485 „Dėl valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, kurios paskirtis – užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimą;

4. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu didinti psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paslaugų finansavimą ir įpareigoti atsakingas institucijas peržiūrėti ir tobulinti minėtų paslaugų įkainių skaičiavimo tvarką.

5. 2017 m. lapkričio mėn. Komisija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama, kad 2018 m. būtų padidintas finansavimas specializuotų pagalbos centrų veiklai ir užtikrintas valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumas smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims, nes sparčiai didėja besikreipiančių dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad specializuotų pagalbos centrų darbo krūvis išaugs daugiau nei 2 kartus, kadangi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. birželio 19 d. Nr. 5-V-568 įsakymu yra pakeistos Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės – įpareigojant policijos pareigūnus gavus pranešimą apie įvykį, atitinkantį smurto artimoje aplinkoje požymius, nedelsiant informuoti atitinkamą vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (arba) specializuotą pagalbos centrą.

6. 2017 m. lapkričio mėn. Komisija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama atkreipti ypatingą dėmesį į aplinkybes, kuriomis vaikas yra paimamas iš šeimos, ir pagal kompetenciją užtikrinti institucijų koordinuotus veiksmus, suteikiant visokeriopą pagalbą tėvui ir motinai vaiko paėmimo iš šeimos atveju. Komisija prašė Sveikatos apsaugos ministerijos užtikrinti, kad už psichoterapijos seansus gydytojas psichoterapeutas uždirbtų bent tiek pat, kiek uždirba kitų specialybių gydytojai. Komisija siūlė didinti konsultacijos įkainį 3 kartus: antrinio lygio individualios psichoterapijos seanso kainą iki 41,88 euro (13,96 euro × 3). Kadangi grupinės psichoterapijos seansas trunka 2 valandas, jo kaina turėtų būti dvigubai didesnė, t. y. antrinio lygio grupinės psichoterapijos seanso kainą padidinti iki 83,76 euro (41,88 euro × 2).

7. 2017 m. lapkričio mėn. Komisija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu įvertinti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamus savižudybių prevencijos projektus, juose numatytas veiklas, parengti ir patvirtinti nacionaliniu lygiu mokymų „vartininkams“ (sveikatos apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, specialiųjų tarnybų pareigūnams ir kitoms asmenų grupėms) standartus. Komisija atkreipė Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį, kad savižudybių prevencijos programas tikslinga diegti visoje Lietuvoje. Akcentuota, kad svarbu nuolat didinti skirtingose žinybose (pvz. policijoje, socialinių paslaugų sektoriaus, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, savivaldybės visuomenės sveikatos biuruose ir kt.) dirbančių sertifikuotų instruktorių skaičių ir užtikrinti, kad jie dirbtų visoje Lietuvoje.

VI. KITI KOMISIJOS SVARSTYTI KLAUSIMAI

Komisija posėdžių metu taip pat svarstė klausimus dėl:

savižudybių ir smurto prevencijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo didžiausia savižudybių rizika pasižyminčiose savivaldybėse;
pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;
vaiko teisių apsaugos ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos;
valstybinių psichikos sveikatos paslaugų kokybės ir nemedikamentinio gydymo prieinamumo;
savižudybių prevencijos priemonių įgyvendinimo Vilniaus miesto savivaldybėje;
teikiamų psichikos sveikatos paslaugų kokybės, nemedikamentinio gydymo prieinamumo ir žmogaus teisių užtikrinimo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje;
nemedikamentinio psichikos sveikatos gydymo prieinamumo;
pagalbos neįgaliesiems ir juos slaugantiems artimiesiems asmenims;
psichodiagnostinio vertinimo greitosios medicinos pagalbos skyriuose, atvejo vadybos ir tęstinio psichikos sveikatos gydymo po mėginimo nusižudyti;
galimo žmogaus teisių ir asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimų, galimai neteisėto teisių ir laisvių dėl negalios suvaržymo Vilniaus psichikos sveikatos centre;
pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl paauglius prie savižudybės galinčio privesti žaidimo;
Mokslinio tyrimo „Suaugusiųjų ir vaikų savižudybių atvejų 2016 metais Vilniaus mieste analizė“ rezultatų;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos numatomų finansuoti prevencinių projektų ir programų;
Europos socialinio fondo finansuojamo projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ įgyvendinimo.
psichologinių paslaugų plėtros ir tinkamo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
smurto prieš mažamečius vaikus atvejų Širvintų rajone ir Kėdainiuose.
moksleivių ir darbuotojo savižudybių atvejų Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijoje ir Panevėžio profesinio rengimo centre;
sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų prieinamumo epilepsija sergantiems asmenims ir jų artimiesiems;
emocinės aplinkos valstybės tarnyboje ir psichologinės pagalbos prieinamumo valstybės tarnautojams.

Komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas