Priklausomybių prevencijos komisija

Komisijos nariai aptarė planuojamus teikti siūlymus dėl ŽIV infekuotų asmenų gydymo Lietuvoje

Priklausomybių prevencijos komisijos nariai 2018 m. gegužės 9 d., dalyvaujant Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro,  Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Respublikinio priklausomybės ligų centro, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos atstovais aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybei planuojamus teikti siūlymus dėl žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) infekuotų asmenų gydymo Lietuvoje.

Visiems dalyvavusiems institucijų atstovams buvo suteikta galimybė išsakyti savo siūlymus dėl problemos, susijusios su ŽIV infekuotų asmenų gydymo Lietuvoje, sprendimo galimybių.

Klausimo svarstymas tapo aktualiu 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos posėdyje išklausius informaciją apie sergamumo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV/AIDS) ir lytiškai plintančiomis infekcijomis paplitimo, diagnozavimo ir gydymo prieinamumo Lietuvoje.

ŽIV epidemiologinė situacija Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose rodo, kad yra būtina diegti priemonių, padedančių valdyti ŽIV ligos plitimą, kompleksą.

2018 m. vasario 15 d. įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-190 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo vadovaujantis gydymas antiretrovirusinė terapija turi būti skiriamas visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, pradedamas iš karto nustačius šią infekciją.

Susiklosčius tokiai situacijai, kai priimti teisės aktai nustato prievolę gydyti visus ŽIV infekuotus asmenis, bet ŽIV infekuotų asmenų gydymui nėra skirtas papildomas finansavimas, iš valstybės bus priteisiama žala pacientams negavusiems gydymo.

Tarptautinėse rekomendacijose nurodoma, kad sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose turi būti teikiama atsižvelgiant į du principus. Visų pirma, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti lygiavertės teikiamoms laisvėje, antra – turi būti užtikrinamas jų tęstinumas asmenims, paliekant laisvės atėmimo įstaigą ar į ją patenkant. Tai nurodo, kad visos reikiamos prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo paslaugos turi būti teikiamos laisvės atėmimo vietose: informavimas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusiais klausimais, detoksikacija, individualus ir grupinis konsultavimas, pakaitinis gydymas opioidais, infekcinių ligų testavimas (ŽIV, hepatitai B ir C), vakcinacija nuo hepatito B, prezervatyvų dalinimas, hepatitų B ir C gydymas, švirkštų ir adatų keitimo programos, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos priemonės, perdozavimų prevencijos programos paliekant įstaigas.

Vadovaujantis naujausiais švirkščiamųjų narkotikų vartotojų paplitimo Lietuvoje duomenimis bei tarptautinių organizacijų parengtomis techninėmis gairėmis, esamas žemo slenksčio paslaugų finansavimas užtikrina tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. paslaugų prieinamumo. Tokio lygio ŽSK paslaugų prieinamumas vertinamas kaip vidutinės aprėpties apatinė riba.

Lietuvoje nebeliko nei vienos administracinės teritorijos, kurioje nebūtų registruoti ŽIV infekuoti žmonės, tačiau ŽIV ligos gydymas vykdomas tik didžiuosiuose miestuose, į kuriuos ŽIV pacientai, ypač narkotikų vartotojai, iš atokesnių teritorijų neturi galimybės atvykti.

Nepakankamas ŽIV diagnostikos paslaugų prieinamumas sąlygoja tai, jog kasmet daugėja naujų ŽIV infekcijos atvejų, kurie nustatomi pažengusioje ar vėlyvoje ŽIV ligos stadijoje. Arti 100 ŽIV liga sergančių pacientų kasmet netenka gydymo dėl įvairių priežasčių: nesilanko, nutraukia gydymą savavališkai, patenka į įkalinimo įstaigas, miršta ir kt., todėl būtų tikslinga į ŽIV ligos gydymo procesą įtraukti medikus (šeimos gydytojus, slaugytojus), kurie yra arčiausiai pacientų.

Sprendimus dėl priemonių, aukščiau išvardintoms problemomis spręsti, Komisija planuoja priimti artimiausiame posėdyje.

 

 

 

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684

 

 

 

Parengė

Komisijų sekretoriato patarėja

Erika Mikalajūnienė, tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]