Priklausomybių prevencijos komisijos nariai susitiko su Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato ekspertais

Š. m. birželio 6–7 d. Lietuvoje vykstant Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato ekspertų misijai, Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos bei Sveikatos reikalų komiteto nariai Seime susitiko su Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato ekspertais Tibor Szilagyi ir Andrii Skipalsky.

Susitikimo metu aptarta Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo dar 2004 m., pažanga ir poreikių įvertinimas.

Rūkymas yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. 2016 metais bent kartą gyvenime rūkė 66,6 proc. 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų.  Nė karto nebandžiusių vartoti tabako gaminių asmenų dalis sudaro 33,4 proc. visų šalies gyventojų. Bent kartą rūkiusiųjų ar bandžiusiųjų rūkyti tabako gaminių yra daugiau tarp vyrų (81,7 proc.) nei tarp moterų (52,4 proc.). Nagrinėjant rūkymo paplitimą tarp jaunesnių ir vyresnių (15–34 ir 35–64 metų amžiaus grupėse) respondentų, stebimos tos pačios tendencijos – visose amžiaus grupėse vyrai rūko dažniau nei moterys. 2016 metų tyrimo duomenimis, vienas rūkantis asmuo vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės. Vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius per dešimtmečius išlieka beveik nepakitęs: 2004 metais respondentai vidutiniškai per  dieną  surūkydavo 13,5 cigaretės, 2008 metais – 14,4 cigaretės, o 2012 metais – 13,6 cigaretės.

Ekspertai pažymėjo, kad Lietuvos pažanga, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją yra ženkli, pasidžiaugė šios srities teisės aktų priėmimo rezultatais. „Tačiau vis dar yra ką veikti, nes 6000 žmonių per metus vis dar miršta su tabako ir nikotino vartojimu susijusių ligų“, sakė Tibor Szilagyi. Ekspertas pabrėžė, kad siekiant geriausio rezultato būtina įgyvendini visas šios konvencijos nuostatas.

Susitikime dalyvavausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, pasidžiaugė, kad Lietuvos tabako kontrolės politika yra nuosekli. Nuo 1995 m., kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas, jis išliko progresyviausiu tarp Europos Sąjungos šalių, jau tais pačiais metais uždrausta tabako gaminių reklama, vėliau prisijungė ir elektroninių cigarečių reklamos draudimas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas šalies gyventojas 2016 metais vidutiniškai suvartojo 55 legalių cigarečių pakelius, arba surūkė 1 094 cigaretes.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tabako vartojimas ir priverstinis kvėpavimas tabako dūmais sukelia mirtį, įvairias ligas ir neįgalumą, cigaretės ir kai kurie kiti tabako turintys gaminiai yra sukurti taip, kad sukeltų ir palaikytų priklausomybę, kad daugelis iš juose esančių junginių ir jų dūmai yra farmakologiškai aktyvūs, toksiški, mutageniški ir kancerogeniški. Priklausomybė nuo tabako svarbiausiose tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose išskiriama kaip atskiras sutrikimas. 2016 metais Lietuvoje augo susirgimų, susijusių su rūkymu, skaičius: dėl susirgimo piktybiniais navikais registruota 24 139 atvejai (2015 m. – 23 636), kraujotakos sistemos ligomis – 232 810 atvejų (2015 m. – 214 124), kvėpavimo sistemos ligomis – 654 248 atvejai (2015 m. – 639 692). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1,7 tūkst. žmonių.

Opiausia problema išlieka vaikų, nepilnamečių ir moksleivių tabako gaminių vartojimas. 2015 metų tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų cigaretes teigė rūkę 24,5 proc. apklaustų paauglių, iš jų 27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių. Naujas grėsmes kelia augantis elektroninių cigarečių vartojimas. Tyrimo duomenimis, dažniausiai jos rūkomos nereguliariai, eksperimentuojant: beveik pusė (46 proc.) 15–16 metų mokinių nurodė, kad bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių yra bandę rūkyti elektronines cigaretes. Eksperimentavimas su elektroninėmis cigaretėmis vienodai paplitęs tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų. Rezultatai rodo, kad pirmą kartą pabandančių rūkyti cigaretes moksleivių amžius, nors ir nedaug, padidėjo, ir 5 proc. sumažėjo pačių jauniausių, iki 11 m. amžiaus, pirmą kartą pabandžiusių rūkyti moksleivių. Tabako gaminių prieinamumas moksleiviams, jų vertinimu, tebelieka gana didelis. 15–16 m. moksleivių teigė, kad panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių.

Reaguodamas į šią jautrią problemą, Tibor Szilagyi pabrėžė, kad turi būti sukurta tabako gaminių vartojimui nepalanki aplinka, pasikartojo sakydamas, kad tokią aplinką sukurti galėsime tuomet, kai bus įgyvendintos visos konvencijos priemonės.

Ekspertas Andrii Skipalsky pažymėjo, kad priemonių, kurios yra susijusios su prevencija, rezultatai pasireiškia truputį vėliau, todėl efektyvumą galima įvertinti taip pat vėliau.

Ekspertai paantrino ir L. Matkevičienės išsakytai minčiai, kad visuomeninių organizacijų, pilietinės visuomenės pagalba ir nauda, sprendžiant su rūkymo prevencija susijusius klausimus yra labai reikšminga.

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684

Parengė

Komisijų sekretoriato patarėja

Erika Mikalajūnienė, tel. (8 5) 239 6815, e. p. [email protected]