Komisijos išvada „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
 ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO PIRMININKO VYTAUTO BAKO PASISAKYMŲ

2018-03-14       Nr. 101-I-10

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Algimantas Dumbrava, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo nario Algirdo Butkevičiaus 2017 m. lapkričio 24 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) nuostatomis, vertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pasisakymus Seimo nario Algirdo Butkevičiaus atžvilgiu.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys A. Butkevičius savo prašyme Komisijai nurodė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) pirmininkas V. Bakas internetiniam portalui 15min.lt pateiktame komentare, kuris buvo cituojamas šio portalo 2017 m. lapkričio 24 d. paskelbtoje publikacijoje „Vytautas Bakas prieš Algirdą Butkevičių: politinė šizofrenija ar demagogija?“(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vytautas-bakas-pries-algirda-butkeviciu-politine-sizofrenija-ar-demagogija-56-886074), galimai pažeidė Valstybės poltikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus.

Seimo narys A. Butkevičius prašė įvertinti šiuos Komiteto pirmininko V. Bako teiginius ir veiksmus:

1. Aukščiau minėtoje internetinio portalo 15min.lt publikacijoje buvo cituojamas Komiteto pirmininko V. Bako pasisakymas: „Yra tokia patarlė apie teisinės valstybės principus, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje, tai keistai atrodo, kai A.Butkevičius ateina ir yra lygiavertis komiteto narys, tiria atvejus, dėl kurių galimai jis pats priėmė sprendimus.“

A. Butkevičiaus nuomone, V. Bakas šiuo pasisakymu jį „apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę. Pažymėtina, kad NSGK nariai, taip pat ir pirmininkas, yra gavęs informaciją apie su „KLUB-U“ sistemos diegimo lokomotyvuose susijusių sprendimų chronologiją, iš kurios matyti, kad jokie sprendimai nebuvo priimti man dirbant susisiekimo ministru, todėl jo teiginys, kad esą aš priėmiau sprendimus yra šmeižikiškas, tyčinis, žinant, kad tai netiesa. Tai yra piktnaudžiavimas gauta informacija, ji iškraipoma [...]“.

2. Seimo narys A. Butkevičius nurodė, kad rengiant liudytojų apklausą Komiteto atliekamame parlamentiniame tyrime tik jis ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pareigas anksčiau ėjęs  Rimantas Sinkevičius buvo apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Kiti liudytojai buvo apklausti uždaruose posėdžiuose.

Seimo narys A. Butkevičius teigė: „Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš kaip buvęs susisiekimo ministras buvau pakviestas liudyti, tuo tarpu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius su minėta rusiška valdymo sistema susijusius sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant E. Masiuliui. Visa tai rodo, kad Komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.“

3. Seimo narys A. Butkevičius teigė, kad Komiteto pirmininkas V. Bakas „viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu.“  A. Butkevičius taip pat nurodė V. Bako pasisakymą: „Galbūt galime išspręsti tą problemą, jei iš tikrųjų A.Butkevičius nusišalins nuo kai kurių sprendimų, kurie galėtų sukelti abejonių tyrimo patikimumu arba jo interesų galimu konfliktu.“ A. Butkevičiaus teigimu, V. Bako teiginiai neturi pagrindo, dikredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja Seimo priimtą sprendimą dėl jo darbo Komitete.

Seimas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ (toliau – Seimo nutarimas) pavedė Komitetui atlikti parlamentinį tyrimą.

Komitetas buvo įpareigotas nustatyti:

1) ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams;

2) ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams;

3) ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Seimo nutarime pavesta Komitetui tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. gegužės 1 d.

Komiteto pirmininkas V. Bakas 2017 m. gruodžio 14 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad Komitetas atlikdamas tyrimą vadovaujasi Seimo nutarimu, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Seimo statutu ir Komiteto 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atliekančio parlamentinį tyrimą dėl dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, reglamentu (toliau – Reglamentas).

Komiteto pirmininkas V. Bakas paaiškino savo pasisakymus, kuriais vertinamas A. Butkevičiaus dalyvavimas Komiteto atliekamame tyrime: „Seimo nario A. Butkevičiaus dalyvavimas NSGK atliekamame tyrime kelia susirūpinimą dėl to, kad šiame tyrime numatyta jį apklausti dėl visų su tyrimu susijusių klausimų, o tai reiškia, kad jis pats, kaip tyrimo komisijos narys, turės vertinti savo paties veiklą, rengti su tuo susijusią medžiagą, priimti sprendimus dėl tyrimo dalyko apimties ir ribų, susipažinti su medžiaga, kuri susijusi su jo, kaip buvusio Ministro Pirmininko, Ministro veikla, taip pat priimti sprendimus dėl savo paties apklausos. Tokia situacija sukelia jo viešų ir privačių interesų konflikto riziką, gali sukelti abejonių visuomenėje dėl tyrimo skaidrumo, visapusiškumo, objektyvumo. Tokia situacija nesuderinama su Valstybės politikų elgesio kodekse numatytu teisingumo principu ir bendruoju teisės ir elgesio principu – Nemo iudex in causa sua (niekas negali būti teisėjas savo paties byloje).“

Komiteto pirmininkas V. Bakas paaiškino dėl asmenų kvietimo į Komiteto posėdžius, kuriuose svarstomi parlamentinio tyrimo klausimai, ir dėl uždarų posėdžių organizavimo: „Sprendimai dėl kviestinų asmenų, užduodamų klausimų, tyrimo plano, uždarų posėdžių priimami NSGK bendru sutarimu. [...] vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis, uždari posėdžiai, jei juose nėra svarstoma ar naudojama įslaptinta informacija, gali būti rengiami tik gavus Seimo pritarimą (Statuto 49 str. 3 dalis  ir 75 str. 1 d., nes  komitetas dirba Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėmis, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 str. 6 d.)“

V. Bakas taip pat paaiškino savo pareikštą nuomonę dėl A. Butkevičiaus nusišalinimo: „Akivaizdu, kad A. Butkevičius turėtų nusišalinti nuo NSGK veiklos tiek, kiek tai yra susiję su šio komiteto atliekamu parlamentiniu tyrimu dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Tokią nuomonę žodžiu buvau išsakęs Seimo valdančiųjų frakcijų vadovams iki p. Algirdo Butkevičiaus paskyrimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad dar iki 2017 m. spalio 19 d. viename iš Lietuvos socialdemokratų frakcijos posėdžių informavau p. Algirdą Butkevičių, kad parlamentinio tyrimo metu jis turėtų būti apklausiamas. Tokią nuomonę išsakiau visuomenės informavimo priemonėms atsakydamas į klausimą, kaip aš vertinu A. Butkevičiaus dalyvavimą NSGK veikloje.[...] A. Butkevičius yra ir bus apklausiamas parlamentinio tyrimo metu dėl visų tyrimo metu iškeltų klausimų: dėl situacijos strateginėse įmonėse, dėl įtakos energetikos sektoriui bei dėl verslo įtakos politiniams sprendimams. [...] Seimo NSGK tyrimo dalyku iš dalies yra paties Algirdo Butkevičiaus veiksmai ar neveikimas, kurie yra susiję su parlamentinio tyrimo metu keliamais klausimais.“

A. Butkevičius 2006 – 2008 m. ėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pareigas, o 2012 – 2016 m. ėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas.

Seimo narys A. Butkevičius Komiteto nariu buvo patvirtintas Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. XIII-793.

A. Butkevičius buvo apklaustas 2017 m. lapkričio 15 d., iki paskiriant jį Komiteto nariu. 2017 m. lapkričio 8 d. Komiteto posėdyje Komiteto pirmininkas pristatė asmenų, kuriuos planuojama kviesti į apklausas, sąrašą, nurodant, jog ketinama kviesti visus susisiekimo ministrus, ėjusius pareigas tuo laikotarpiu, kaip AB “Lietuvos geležinkeliai” buvo diegiama lokomotyvų saugos Sistema KLUB-U (t.y. nuo 2006 m.)

Komiteto posėdžiuose klausimas dėl Seimo nario A. Butkevičiaus nušalinimo nuo dalyvavimo Komiteto atliekamame parlamentiniame tyrime svarstytas nebuvo.

Seimo komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal Seimo statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus (Seimo statuto 49 straipsnio 3 dalis).

Komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma. (Seimo statuto 53 straipsnio 3 dalis).

Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą (Seimo statuto 75 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo (toliau – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Reglamento 5 punkte įtvirtina analogiško turinio nuostata.

Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, vykdydami tyrimą, komisijos nariai ir jos pasitelkti asmenys netrikdo valstybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebus baigtas tyrimas ir nėra komisijos išvados.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – Įstatymas) interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nustato asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje (tarp jų – valstybės politikų), prievoles. Viena iš šių prievolių yra nešališkas, sąžiningas ir tinkamas tarnybinių pareigų atlikimas (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies ir Reglamento 5 punkto nuostatomis, Komiteto sprendimai (tarp jų – dėl tyrimo plano, kviečiamųjų asmenų, užduodamų klausimų ir uždarų posėdžių organizavimo) priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma.

2. Komitetui atliekant parlamentinį tyrimą Seimo narys A. Butkevičius buvo apklaustas Komiteto pirmininko V. Bako siūlymu, kai 2017 m. lapkričio 8 d. Komiteto nariams buvo pristatytas visas planuojamų apklausti asmenų sąrašas.

3. Komiteto pirmininkas V. Bakas savo pasisakyme: „Yra tokia patarlė apie teisinės valstybės principus, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje, tai keistai atrodo, kai A.Butkevičius ateina ir yra lygiavertis komiteto narys, tiria atvejus, dėl kurių galimai jis pats priėmė sprendimus.“ darė prielaidą, kad Seimo narys A. Butkevičius, eidamas Ministro Pirmininko ar susisiekimo ministro pareigas, galėjo priimti sprendimus, kurie bus vertinami parlamentinio tyrimo metu.

                      4. Komiteto pirmininko V. Bako pasisakymas apie Seimo narį A. Butkevičių nelaikytinas pažeidžiančiu A. Butkevičiaus asmens teises ir žeminančiu Seimo nario A. Butkevičiaus ir Seimo, kaip institucijos, reputaciją.

5. Komiteto pirmininkas V. Bakas išreiškė abejonę dėl Seimo nario A. Butkevičiaus paskyrimo Komiteto nariu ir jo dalyvavimo Komiteto atliekamame parlamentiniame tyrime dėl galimos Seimo nario A. Butkevičiaus interesų konflikto grėsmės.

6. Nenustatyta, kad V. Bakas turi išankstinį nusistatymą A. Butkevičiaus atžvilgiu ir siekia daryti spaudimą Komiteto nariams atliekant parlamentinį tyrimą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

2. Rekomenduoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui susilaikyti nuo preliminarių vertinimų, kol nebaigtas parlamentinis tyrimas ir nėra komiteto išvados.

Pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                                                      Rita Tamašunienė