Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Naglio Puteikio veiksmų"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO NAGLIO PUTEIKIO VEIKSMŲ
2017-04-05 Nr. 101-I-9
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi D. P. (pareiškėja) 2017 sausio 23 d. skundą „Dėl valstybės politiko ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio veiksmų“, kuriame išdėstytas prašymas pradėti Seimo nario Naglio Puteikio elgesio tyrimą komisijoje ir įvertinti Seimo nario atliktus veiksmus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu atliko tyrimą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
1. D. P. Etikos ir procedūrų komisijai pateikė 2017 m. sausio 23 d. skundą, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 1 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į dėstomas aplinkybes, suteikiančias pagrindą skundui dėl Seimo nario veiksmų, prašė įvertinti Seimo nario, politiko Naglio Puteikio atliktus veiksmus.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. sausio 9 d. buvo informuota, kad socialiniame tinkle „Facebook“ perskaitė Seimo nario Naglio Puteikio asmeninėje paskyroje 2017 m. sausio 6 d. patalpintą informaciją-pranešimą „Neįtikėtinai švelnūs teismų sprendimai ir probacijos tarnybos neveiklumas – sukčiai ir sukčiuvienės klesti, linksminasi, lėbauja ir lošia“. Pareiškėja nurodo, kad „<...>visuomenei pateiktos ir išplatintos informacijos turinys neatitinka tikrovėje esančių faktų, klaidina visuomenę ir menkina mano, kaip asmens garbę ir orumą. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 1 str., 3str., 5 str., 26., 27 str., 53 str. nuostatomis, Seimo narys Naglis Puteikis neturėdamas įstatyminio pagrindo tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje paviešino ir atskleidė ypatingos svarbos mano privataus asmens duomenis, kuriais disponuoti sutikimas nebuvo duotas. Valstybės politiko ir Seimo nario Naglio Puteikio pasisakyme klaidingai ir šmeižikiškai nurodomos aplinkybės, kad aš – D. P. piktybiškai nevykdau teismo sprendimu man nustatytų įsipareigojimų ir šiuo atveju nepaisydama numatytų teismo sankcijų, pasak Naglio Puteikio, išvykstu į užsienį, <... nors jai Klp. Apyg. Teismo 2015-12-28 sprendimu baud. Byloje Nr. 1A-316-458/2015 uždrausta iš gyv. Vietos, t.y. Palangos...>“. Taip pat Seimo narys Naglis Puteikis aiškiai deklaruoja žinantis faktines aplinkybes apie mano lankymąsi lošimų namuose, linksminimąsi užsieniuose, lėbavimą „<...kokia bausmės skyrimo prasmė, jei sukčiuvienė už išviliotus pinigus linksminasi užsieniuose ir kazino Klaipėdoje, apgautiems žmonėms neatiduoda nė 1 Eur, o probacijos tarnyba sukčiuvienei sudaro visas sąlygas spjauti į jai paskirtą bausmę...>“.
Pareiškėja nurodo, kad keletą kartų mėgino susisiekti su Seimo nariu, taip pat su juo susitikti. Susitikti su Seimo nariu pavyko 2017 m. sausio 14 d. Pareiškėjos teigimu, susitikimo metu Seimo narys nepagarbiai bei neturėdamas teisės reikalavo M. J. J. bei jos dukrai grąžinti skolą, tokiais veiksmais išreikšdamas nepagarbą ne tik man, tačiau ir visai teismų sistemai. Pareiškėja pažymi, kad susitikimo metu nepavyko susitarti dėl neteisingos informacijos apie pareiškėją pašalinimo iš Seimo nario paskyros Facebook. Pareiškėja teigia, kad „Atsižvelgiant į Seimo nario Naglio Puteikio žodžiu išdėstytą poziciją ir požiūrį bei vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis (Kodekso 4 str. 1 p., 4 p., 5., 6 p., 7 p., 9 p.) numatančiomis valstybės politikų elgesio principus, politikui nustatytus reikalavimus teigtina, kad Seimo narys Naglis Puteikis nesilaikė jo vykdomai veiklai keliamų elgesio principų – pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo ir atsakomybės principų. Tokiu savo elgesiu viešai deklaruodamas pasisakymus apie mane ir Lietuvos Respublikoje esančių teisminių institucijų darbą didina nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, sukuria situacijas, galinčias paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą, kelia abejonių dėl teismų darbo ir jų sąžiningumo priimant sprendimus. Taip pat galimai naudoja savo pareigas ar padėtį siekdamas daryti įtaką kitų asmenų nuomonei, sprendimams, kurie galėtų būti naudingi politikui ar jo aplinkos žmonėms“.
2. Seimo nario Naglio Puteikio Facebook paskyroje 2017 m. sausio 6 d. 18 val. 44 min. paskelbtoje žinutėje nurodyta: „Neįtikėtinai švelnūs teismų sprendimai ir probacijos tarnybos neveiklumas - sukčiai ir sukčiuvienės klesti, linksminasi, lėbauja ir lošia: Probacijos tarnybai: kodėl leidžiate nuteistai už sukčiavimą palangiškei D. B. (dabar pasikeitė pavardę į P.) išvykinėti į užsienį, nors jai Klp apyg. Teismo 2015 12 28 sprendimu baud. Byloje nr. 1A-316-458/2015 uždrausta išvykti iš gyv. vietos t. y. Palangos. Maža to, D. B.-P. nuolat lošia kazino Klaipėdoje Teatro aikštėje, grąžino iki teismo 100 Lt apgautajai, per teismą dar 80 eurų, o po to nė vieno euro, nors išviliojo iš M. J. J. 115 tūkst. Lt, o iš jos dukros – 150 tūkst. Lt (prieš tai dukart nuteista už dar dviejų žmonių apgavimą). Kokia bausmės skyrimo prasmė, jei sukčiuvienė už išviliotus pinigus linksminasi užsieniuose ir kazino Klaipėdoje, apgautiems žmonėms neatiduoda nė 1 euro, o probacijos tarnyba sukčiuvienei sudaro visas sąlygas spjauti į teismo jai paskirtą bausmę?“.
3. Seimo narys 2017 m. kovo 22 d. Etikos ir procedūrų komisijai pateikė paaiškinimus „Dėl siukčiuvienės D. B.-P. skundo“. Paaiškinimuose nurodyta, kad į Seimo narį „<...>nuolat kreipiasi nukentėję nuo pinigų išviliotojų-sukčių, kurie piktnaudžiaudami pasitikėjimu (būdami geri pažįstam, kaimynai ir pan.) išviliodavo didžiules pinigų sumas. Pinigų išviliojimo schemos, kurias taiko yra panašios – sukčiai ir sukčiuvienės įtikinėja artimai pažįstamus ašarodami, kad trūksta pinigų gydymui ar žlunga verslo projektas. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu už sukčiavimą yra nuteisti, bet nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo įstaigose yra atleisti, nes neva taip greičiau ir geriau atlygins teismo priteistą nukentėjusiems žalą, tačiau sukčiai ir sukčiuvienės neturi savo vardu jokio turto ir nieko nukentėjusiems ne tik negrąžina, bet dar nuolat primena nukentėjusiems, kad už tai, kad drįso kreiptis į teismą juos nubaus – nieko negrąžins.
Analogiškas atvejis yra ir su nukentėjusiais nuo sukčiuvienės D. B. -P.: į mane kreipėsi klaipėdietė J. J., jos dukra I. S. bei jos vyras R. A., informuodami, kad D. B.-P. apgaulės būdu išviliojo iš J.J. 115 000 litų, o iš I. S. bei jos vyro R. A. – 150 000 litų. J.J. turi įsiteisėjusi teismo sprendimą, kuriuo D. B.-P. pripažinta kalta. Apylinkės teismo sprendimu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes ji yra tokiu būdu apgavusi daugybę žmonių - tai nustatyta kruopščiu prokuratūros tyrimu. Būtent dėl D. B.-P. piktybiškumo (lošia kazino, važinėja po užsienius, demonstruoja prabangą, o tuo metu apgautosios J.J. ir I.S. patiria infarktus, nes paprašiusios atiduoti pinigus gauna tik patyčias) prokurorė prašė realios laisvės atėmimo bausmės.
Deja, D. B.-P. sugebėjo net ir tokioje situacijoje visus apgauti – apygardos teismui pateikė keliolika lapų neva įrodymų, kad ji periodiškai grąžina skolą J.J. Apygardos teismas pasielgė labai keistai – nepatikrino šių keliolikos lapų, prijungė juos kaip įrodymus, patikėjo sukčiuvienės advokato teiginių, kad sukčiuvienė neva gera valia periodiškai grąžina skolą ir pasiremdami būtent tais keliolika lapų panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį dėl realios bausmės atlikimo – paliko tik teistumą ir skyrė bausmę lygtinai.
Peržiūrėjus tuos keliolika rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje (kaip lengvinanti aplinkybė) paminėtų lapų, neva įrodančių, kad sukčiuvienė periodiškai grąžina skolą, buvau šokiruotas – ten sudėtos pavedimų kopijos kitiems asmenims, o J.J. mokėta kelis kartus po dvidešimt litų ir tik teismo posėdžių laikotarpyje. Nesuprantu, kokiu stebuklingu būdu ši sukčiuvienė sugebėjo apgauti Klaipėdos apygardos teismo teisėją, bet jis turėjo būti itin naivus ir itin aplaidus, kad nepastebėtų, jog dauguma pavedimų - kitiems asmenims, beje, nukentėjusiems kitose bylose.
Deja, J. J. šios teisėjo klaidos laiku nepamatė ir kasacine tvarka neskundė. Tokiu būdu sukčiuvienė D. B.–P. ne tik išvengė realios bausmės, ne tik išvengė skolos grąžinimo (kai tik teismo sprendimas įsiteisėjo, ji nustojo pervedinėti nukentėjusiai net ir po tuos varganus patyčinius 20 litų), ne tik viešai ir privačiai žemina nukentėjusius, bet J.J., I.S. ir R. A. teigimu toliau vaikšto į kazino ir toliau važinėja po užsienius.
Tokį sukčių ir sukčiuvienių klestėjimą užtikrina labai keistas teisėjo elgesys, praktiškai išmetantis į šiukšlių dėžę kruopštų prokuratūros tyrimą, dar keistesnis teisėjo sprendimas, kuriame nebėra jokių sankcijų už skolos negrąžinimą, keistas Probacijos tarnybos neveiklumas.
Neapsikęsdamas valstybės institucijų veiksmų visumos, kuri sudaro sukčiams ir sukčiuvienėms galimybę negrąžinti skolų nukentėjusiems, parašiau apie visa tai savo feisbuko paskyroje.
Į tą įrašą atsiliepė sukčiuvienė D. B.–P. – pasiprašė priimama, atvyko į mano kaip Seimo nario būstinę su prabangiu automobiliu, prabangiais rūbais ir brangiais kvepalais, bandė draskyti akis, aiškindama, kad nukentėjusiosios pačios kaltos - neva savo noru atidavė pinigus, nes norėjo išvengti mokesčių, visaip kaip šaipėsi iš nukentėjusių. Į mano klausimus, kada atiduos nukentėjusioms pinigus, atšovė, kad ne mano reikalas, neva neturiu teisės klausinėti.
D. B.–P. skundo Jums teiginiai, kad klausinėdamas jos, kada ji atiduos pinigus nukentėjusioms, aš žeminu Lietuvos teismus tik patvirtina, kad tokios sukčiuvienės kaip D. B.–P. neatiduoda nieko nukentėjusiems tik todėl, kad jų atžvilgiu yra priimami labai keisti teismų sprendimai, užtikrinantys sukčių klestėjimą. Prie to prisideda ir Probacijos tarnybos neveiklumas, leidžiantis sukčiams ir sukčiuvienėms lakstyti po užsienius, lankytis kazino, pramogauti, puotauti ir maudytis prabangoje už nukentėjusiųjų pinigus.
Kol teismuose nėra tarėjų, kol teismuose priimami labai keisti sukčiautojams palankūs sprendimai, kol Probacijos tarnyba leidžia sukčiautojams prabangiai gyventi nukentėjusiųjų sąskaitą, tol lieka vienintelis būdas priversti sukčius ir sukčiuvienes, kurių atžvilgiu yra įsiteisėję apkaltinamieji teismų sprendimai, priversti nustoti žeminti savo aukas, jų atsiprašyti ir sugrąžinti iš jų išviliotus pinigus – viešinti juos ir su jais susijusius faktus. <...>“.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes Etikos ir procedūrų komisija konstatavo:
1. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pareiškėja D. P. nurodo, kad „Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenei pateiktos ir išplatintos informacijos turinys neatitinka tikrovėje esančių faktų, klaidina visuomenę ir menkina mano, kaip asmens garbę ir orumą<...>. Seimo narys Naglis Puteikis deklaruoja aiškiai žinantis faktines aplinkybes apie mano lankymąsi lošimų namuose, linksminimąsi užsieniuose, lėbavimą<...>“. Aptariamu atveju į Seimo narį Naglį Puteikį kreipėsi nuo nusikaltimo nukentėję asmenys – J. J., jos dukra I. S. bei jos vyras R. A., informuodami, kad D. P. apgaulės būdu iš jų išviliojo pinigus ir tai yra nustatyta įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau D. P. nuosprendžio tinkamai nevykdo, o valstybės institucijos tinkamai neatlieka savo pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aktuose įtvirtintas teises, Seimo narys, eidamas savo pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Tuo atveju, jei į Seimo narį kreipiasi vienas rinkėjas dėl savo pažeistų teisių gynimo, Seimo narys privalo domėtis keliama problema, ieškoti jos sprendimo būdų, o problemos viešinimas yra vienas iš jų. Taip pat pažymėtina, kad nuosprendžiai ir sprendimai baudžiamosiose bylose yra vieši, įskaitant ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-316-458/2015.
2. Pareiškėja nurodo, kad Seimo narys Naglis Puteikis „<...>neturėdamas įstatyminio pagrindo tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje paviešino ir atskleidė ypatingos svarbos mano privataus asmens duomenis<...>“, tačiau taip pat nurodo, kad „<...>visuomenei pateiktos ir išplatintos informacijos turinys neatitinka tikrovėje esančių faktų“. Taigi pareiškėja aiškiai nenurodo kurie faktai yra teisingi, o kurie – ne, taip pat kurie menkina pareiškėjos garbę ir orumą.
Kita vertus, komisija neturi kompetencijos įvertinti ar Seimo nario Facebook paskyroje pateikti faktai neatitinka tikrovės ir kad šie faktai menkina pareiškėjos garbę ir orumą, nes tai gali atlikti tik teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta: „Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai<...>“.
2. Pareiškėja nurodo, kad „<...> vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 1 str., 3 str., 5 str., 26., 27 str., 53 str. nuostatomis, Seimo narys Naglis Puteikis neturėdamas įstatyminio pagrindo tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje paviešino ir atskleidė ypatingos svarbos mano privataus asmens duomenis, kuriais disponuoti sutikimas nebuvo duotas“. Pastebėtina, kad pažeidimus, susijusius su asmens duomenų paskelbimu, nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau pastebėtina, kad pagal Teisėjų tarybos 2015-11-27 nutarimą Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų viešo skelbimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad „Jeigu teismų procesiniuose sprendimuose ir teisėjų drausmės bylose priimtuose sprendimuose minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės, viešai skelbtinoje versijoje fizinių asmenų vardai ir pavardės keičiami inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis“. Nurodytas Teisėjų tarybos nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.
3. Pareiškėja nurodo, kad susitikimo metu su Seimo nariu metu, Naglis Puteikis „<...>žodžiu agresyviai, nepagarbiai bei neturėdamas teisės reikalavo M. J. J. bei jos dukrai grąžinti skolą, tokiais veiksmais išreikšdamas nepagarbą ne tik man, tačiau ir visai Lietuvos Respublikos teisminei sistemai, šių institucijų atliekamam darbui<...>“. Pastebėtina, kad pareiškėja nenurodo, kad aukščiau nurodytiems asmenims nėra skolinga. Kita vertus, pagal einamas pareigas Seimo narys turi teisę ir pareigą išreikšti savo nuomonę dėl asmenų teisių gynimo, tačiau negali pažeisti kitų asmenų teisių ar interesų. Pažymėtina, kad pateiktame susitikimo garso įraše nėra fiksuoti Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus pažeidžiantys Seimo nario veiksmai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus teisinius argumentus, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
- Seimo narys Naglis Puteikis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.
- Atkreipti Seimo nario Naglio Puteikio dėmesį, kad viešojoje erdvėje skelbiant informaciją apie teismų procesinius sprendimus minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės keičiami inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė