Komisijos išvada „Dėl galimų Seimo statuto pažeidimų Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžiuose“
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL GALIMŲ SEIMO STATUTO PAŽEIDIMŲ SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS POSĖDŽIUOSE
2017-04-26 Nr. 101-I-11
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Justas Džiugelis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Dumbrava, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, gavusi Seimo nario Kęstučio Pūko 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. prašymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nagrinėjo klausimą dėl galimai šiurkštaus Seimo statuto 233 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų pažeidimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija) 2017 m. kovo 29 d., balandžio 4 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. posėdžiuose.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narys K. Pūkas prašė įvertinti šiuos Specialiosios tyrimo komisijos veiksmus:
1. Specialiosios tyrimo komisijos sprendimą neleisti dalyvauti Seimo nariui K. Pūkui ir jo advokatams 2017 m. kovo 29 d. vykusiame komisijos posėdyje.
2017 m. kovo 29 d. 16 val. vyko Specialiosios tyrimo komisijos posėdis. Posėdžio darbotvarkė buvo iš anksto paskelbta Seimo interneto svetainėje. Į darbotvarkę antruoju klausimu buvo įrašyta Generalinės prokuratūros atstovo informacija dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų Seimo nario K. Pūko atžvilgiu, trečiuoju klausimu – advokato K. Rugio apklausa.
Seimo narys K. Pūkas 2017 m. kovo 29 d. prašyme nurodė, kad Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė pareikalavo, kad Seimo narys K. Pūkas ir jo atstovai pasišalintų iš posėdžio. K. Pūkas pažymėjo: „[...] nurodymas buvo motyvuotas tuo, jog pagal numatytą darbotvarkę Komisija ketino apklausti į posėdį pakviestą prokurorą, o prokuroro apklausos metu bus viešinami slapti ikiteisminio tyrimo duomenys.“ K. Pūko teigimu, „Specialiosios tyrimo komisijos sprendimas pašalinti mane ir mano atstovus (gynėjus) iš posėdžio akivaizdžiai pažeidžia LR Seimo statuto 233 str. 4 d., mano teisę į gynybą ir tinkamą atstovavimą, paneigia mano teisę užduoti klausimus apkaltos proceso dalyviams, o taip pat pažeidžia universalius rungtyniškumo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principus.“ K. Pūkas taip pat prašė užtikrinti, kad 2017 m. kovo 29 d. posėdyje tirti įrodymai būtų ištirti iš naujo.
Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė D. Šakalienė Komisijai 2017 m. balandžio 7 d. pateiktame paaiškinime nurodė: „Komisija, siekdama užtikrinti K. Pūko teisę į gynybą, leido K. Pūkui su jo advokatais dalyvauti toje 2017-03-29 posėdžio dalyje, kurioje nebuvo vykdomos prokurorų bei nukentėjusiųjų apklausos. Asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, dalyvavimas likusioje posėdžio dalyje pažeistų ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo reikalavimą. Ikiteisminį tyrimą vykdantis subjektas – šiuo atveju prokuratūra – sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. [...]“ „K. Pūkas bei jo advokatai šiurkščiai nepaisė Seimo statuto bei kitų specialiosios komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, darė nesankcionuotą papildomą posėdžio įrašą, nepaisant draudimo, ir jį nutraukė tik perspėjus apie išvesdinimą, įžeidinėjo Komisiją ir nepaisė posėdžio vedimo tvarkos, tačiau vis tiek jiems buvo geranoriškai sudaryta galimybė sudalyvauti K. Pūko pateiktų prašymų nagrinėjime pirmojoje posėdžio dalyje. K. Pūko advokatai net kelis kartus grasino nutraukti posėdį ir akivaizdžiai ieškojo būdų nutraukti Komisijos darbą.“
D. Šakalienė taip pat nurodė: „Komisija, atsižvelgdama į apklausiamo asmens prašymą, siekdama užtikrinti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą (LR Konstitucijos 22 str. – žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas) ir apsaugoti asmens duomenis, priėmė sprendimą į 2017-04-04 posėdį kitų asmenų nekviesti (tai numato ir Komisijos darbo reglamento 8,17 punktas). Nusikaltimų aukų teisių apsaugos direktyva reglamentuoja nukentėjusiojo teisę išvengti kontakto su nusikaltėliu bei įpareigoja valstybes sudaryti būtinas sąlygas, kad aukos, o prireikus ir jų šeimos nariai, išvengtų kontakto su įtariamu nusikaltimo padarymu asmeniu, patalpose, kuriose vykdomas baudžiamasis procesas. Pabrėžtina, kad Konstitucinio teismo doktrina numato, kad apkaltos procesui Seime taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir procesui jurisdikcinėse institucijose (Konstitucinio teismo 2017 metų vasario 24 dienos nutarimas), inter alia proceso dalyviams suteikiamos visos procesinės garantijos.“
Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarime yra pasisakęs, kad teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2001 m. vasario 12 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai):
– kaltinamojo teisė į gynybą yra viena iš tiesos byloje nustatymo garantijų; ši teisė laikoma būtina sąlyga įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinį teisingai nubausti kiekvieną nusikaltimą padariusį asmenį ir užtikrinant, kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas; kaltinamojo teisė į gynybą suponuoja tai, kad kaltinamajam turi būti garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti;
– asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis;
Seimo statuto 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari.
Kaip minėta, 2017 m. kovo 29 d. posėdyje buvo planuojama susipažinti su atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 247 straipsnyje asmenims nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą.
Specialiosios tyrimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto 2017 m. kovo 20 d. posėdyje, 28 punkte numatyta, kad Komisija, priėmusi protokolinį sprendimą, gali pašalinti iš Komisijos posėdžių salės asmenis, kliudančius jai dirbti.
Teisminė praktika pasisako, jog teisė į svarbių įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Kai kuriose bylose kartais būtina atsisakyti pateikti kai kuriuos įrodymus gynybai apsaugant kitų asmenų pagrindines teises ar viešąjį interesą. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis nurodo, kad leistini tik tokie gynybos teisės apribojimai, kurie yra neišvengiamai būtini. Gynybos teisė apribojama su šia konvencija nesuderinamu būdu tik tuomet, kai „nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais, kuriuos davusio asmens kaltinamasis negalėjo apklausti arba neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjant bylą teisme.“ Atkreiptinas dėmesys, kad konfrontacijos teisė (kaltinamojo teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams) realiausiai įgyvendinama teisminiame procese.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė bei komisijos nariai sprendimu neleisti Seimo nariui Kęstučiui Pūkui bei jo advokatams Živilei Gulla ir Mantui Arasimavičiui dalyvauti 2017 m. kovo 29 d. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžio dalyje, kurioje buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys, nepažeidė teisės normų, garantuojančių teisę į gynybą.
2. Seimo narys K. Pūkas savo 2017 m. balandžio 4 d. kreipimesi Nr. SN-S-23 komisijai nurodo, kad 2017 m. balandžio 4 d. vyko Specialiosios tyrimo komisijos posėdis, apie kurį jis nebuvo informuotas, o sužinojo tik iš visuomenės informavimo priemonių. Seimo Statuto 233 str. 3 d. nustatyta, kad posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai ir argumentai, todėl, pasak Seimo nario K. Pūko, Seimo narys (jo atstovai) turi neginčijamą teisę dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir juose teikti savo paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.
Šiame posėdyje buvo apklausiamas anoniminis asmuo, kurio liudijimą Specialiosios komisijos pirmininkė D. Šakalienė iš karto perdavė žiniasklaidos atstovams, nesuteikdama galimybės nuo pateiktų kaltinimų gintis Seimo nariui K. Pūkui.
Seimo narys K. Pūkas mano, kad Specialioji tyrimo komisija neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti, kad liudytojai turėtų būti apklausiami anonimiškai. K. Pūkas abejoja sprendimu neatskleisti Specialiajai tyrimo komisijai liudijusių asmenų tapatybių.
Savo pranešime spaudai Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė D. Šakalienė informavo, kad anonimiškai apklaustas asmuo paliudijo, jog jis buvo K. Pūko darbuotojas, nepatyręs seksualinio priekabiavimo, tačiau buvo žeminamas, įžeidinėjamas ir kurstomas neteisėtam finansiniam veiksmui – dalį savo atlyginimo atiduoti kitam asmeniui.
Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė D. Šakalienė savo 2017 m. balandžio 7 d. paaiškinime Nr. V-2017-3674 nurodė, kad Specialioji tyrimo komisija, „atsižvelgdama į apklausiamo asmens prašymą, siekdama užtikrinti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą (LR Konstitucijos 22 str. – žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas) ir apsaugoti asmens duomenis, priėmė sprendimą į 2017 m. balandžio 4 d. posėdį kitų asmenų nekviesti (tai numato ir Komisijos darbo reglamento 8, 17 punktas)“. Nusikaltimų aukų teisių direktyva „reglamentuoja nukentėjusiojo teisę išvengti kontakto su nusikaltėliu bei įpareigoja valstybes sudaryti būtinas sąlygas, kad aukos, o prireikus ir jų šeimos nariai, išvengtų kontakto su įtariamu nusikaltimo padarymu asmeniu patalpose, kuriose vykdomas baudžiamasis procesas. Pabrėžtina, kad Konstitucinio teismo doktrina numato, kad apkaltos procesui Seime taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir procesui jurisdikcinėse institucijose (Konstitucinio Teismo 2017 metų vasario 24 dienos nutarimas), inter alia proceso dalyviams suteikiamos visos procesinės garantijos. Taigi, Komisija ėmėsi visų būtinų priemonių apsaugoti galimai nukertėjusį asmenį tiek nuo viešumo, tiek užtikrinti jo/jos teisę išvengti kontakto su įtariamu nusikaltimo padarymu asmeniu.“
Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme (7 str.), Seimo statute (75 str.) ir Komisijos reglamente (13 punkte) numatyta, kad, Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai paprastai uždari.
2017 m. balandžio 4 d. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje tą pačią dieną, kurią ir vyko posėdis.
Baudžiamojo proceso kodekso 199 ir 1991 straipsniai nustato sąlygas, kai liudytojams taikomas visiškas arba dalinis anonimiškumas. Gali būti įslaptinami liudytojo ar nukentėjusiojo vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, profesija, darbo ar mokymosi vieta, giminystės ryšiai, taip pat kiti liudytojo ar nukentėjusiojo duomenys (išskyrus duomenis apie liudytojo ar nukentėjusiojo santykius su įtariamuoju).
Baudžiamojo proceso kodekso Ketvirtasis skirsnis reglamentuoja nukentėjusio ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, proceso veiksmų ypatumus. Tokių asmenų apklausas vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris gali pripažinti, kad apklausa turi būti atliekama gynėjui ir įtariamajam nedalyvaujant apklausos vietoje. Tokiais atvejais jiems pateikiamas nukentėjusio ar liudytojo apklausos protokolas, o klausimus galima pateikti per ikiteisminio tyrimo teisėją.
Pažymėtina, kad specialioji tyrimo komisija anonimiškai apklausė ne visus liudytojus, pagal jų pačių pageidavimą buvo įslaptinti asmens duomenys, o kai kuriais atvejais asmens duomenys buvo neskelbiami tik visuomenei.
2017 m. balandžio 21 d. specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė informavo Seimo narį Kęstutį Pūką, jog šis gali susipažinti su surinkta medžiaga tiek, kiek tai netrukdys atliekamam ikiteisminiam tyrimui, bei neatskleis įslaptintų asmens duomenų.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
2017 m. balandžio 4 d. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžio darbotvarkė buvo tinkamai paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje.
2017 m. balandžio 4 d. Specialiosios tyrimo komisijos posėdyje liudijusiems asmenims anonimiškumas buvo taikomas pagrįstai.
3. Seimo narys K. Pūkas savo 2017 m. balandžio 4 d. kreipimesi nurodo: „ Komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė www.delfi.lt perdavė tokią Komisijos poziciją:
- <...> Vienas iš parodymų, kad buvo įdarbintas žmogus pusantro etato, bet reikalauta pusę etato atiduoti į rankas kitam asmeniui, kuris teisiškai negalėjo būti įdarbintas, nes neatitinka Seimo nario padėjėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Nepaisant to, reikalauta, nesudarius darbo sutarties su kitu asmeniu, jauna, patrauklia mergina, kuri neturi aukštojo išsilavinimo, atiduoti dalį savo atlyginimo“,-pasakojo D. Šakalienė.
- Šitas žmogus nepatyrė seksualinio priekabiavimo, bet jis buvo žeminamas, įžeidinėjamas, vadinamas necenzūriniais žodžiais ir kurstomas neteisėtam finansiniam veiksmui, dalį savo atlyginimo išgryninus atiduoti kitam asmeniui, su kuriuo nebūtų sudaryta sutartis, nes neatitinka kvalifikacinių reikalavimų,“ – liudijimą apibendrino komisijos vadovė.
Atsižvelgiant į šiuos faktus, pasak pareiškėjo Seimo nario K. Pūko, Komisija nepagrįstai išplėtė savo įgaliojimų ribas, kadangi specialioji tyrimo komisija buvo sudaryta dėl viešai paskelbtos informacijos apie seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius.
Pažymėtina, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo pateikta informacija ne tik apie Seimo nario K. Pūko galimą seksualinį priekabiavimą įdarbinimo pokalbių metu, tačiau ir dėl galimai neteisėtų finansinių veiksmų, tokių kaip neoficialus atlyginimo mokėjimas, finansinė parama Seimo nario padėjėjoms-sekretorėms ir pan. (http://www.alfa.lt/straipsnis/50148566/paviesinti-puko-garso-irasai-be-intymiu-uzuominu-siule-ir-pinigu-vokelyje).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
Tai, jog Specialioji tyrimo komisija apklausdama liudytojus, nustatė ir kitų faktų nei nurodyta teikime apkaltai, neįrodo, jog komisija išplėtė savo įgaliojimų ribas.
4. 2017 m. balandžio 19 d. kreipimesi Komisijai Seimo narys K. Pūkas nurodo, kad 2017 m. balandžio 18 d. vykusiame Specialiosios tyrimo komisijos posėdyje buvo neleista dalyvauti Seimo nariui K. Pūkui, posėdyje dalyvavo tik jo atstovas advokatas Mantas Arasimavičius. Pastarajam uždavus kelis klausimus liudytojai, Komisijos pirmininkė D. Šakalienė nutraukė jo klausinėjimą ir nutarė nebeleisti užduoti klausimų, tam pritarė 8 iš 12 Specialiosios komisijos narių.
Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė D. Šakalienė savo paaiškinime Komisijai nurodė, jog Specialioji tyrimo komisija savo veikloje vadovaujasi Seimo statutu, Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu bei komisijos darbo reglamentu, nei asmens, kuriam taikoma apkalta, nei jo advokato teisių nepažeidžia. Seimo narys K. Pūkas buvo informuotas, kad su visa Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, išskyrus ikiteisminio tyrimo ir kitus įslaptintus duomenis, gali susipažinti komisijos sekretoriate. Su medžiaga jis ir jo advokatas susipažino 2017 m. balandžio 24 d.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
Specialioji tyrimo komisija 2017 m. balandžio 18 d. posėdyje sprendimus priėmė, vadovaudamasi Specialiosios tyrimo komisijos darbo reglamento 32 punktu, numatančiu, kad komisijos sprendimai priimami paprasta komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Advokatas apkaltos procese yra Seimo nario, kuriam taikoma apkalta atstovas, todėl jis turi teisę dalyvauti visuose veiksmuose, kuriuose leidžiama dalyvauti ir Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, išskyrus atvejus, kai Seimo narys, kuriam taikoma apkalta, nepageidauja advokato dalyvavimo. Advokatas, kaip Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, atstovas Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiuose bei kituose atliekamuose komisijos veiksmuose be savo atstovaujamojo gali dalyvauti tik tuomet, kai pats atstovaujantysis nepageidauja ar neturi galimybės dalyvauti.
5. Seimo narys K. Pūkas mano, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė D. Šakalienė negali eiti savo pareigų, savo neteisėtais veiksmais vadovaudama Specialiajai tyrimo komisijai pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 d. 3 p., 4 p., 8 p.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus sąžiningai eiti pareigas, laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimo; skaidrumo ir viešumo principas, kuriuo remdamasis politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą; nešališkumo principas įpareigoja politiką neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo. (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 8 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
Negauta duomenų, kad pirmininkaudama Specialiosios tyrimo komisijos veiklai komisijos pirmininkė D. Šakalienė veikė savais interesais, buvo įtakojama santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti jos, kaip komisijos pirmininkės pareigas.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Specialioji tyrimo komisija, priimdama sprendimą neleisti Seimo nariui Kęstučiui Pūkui bei jo advokatams Živilei Gulla ir Mantui Arasimavičiui dalyvauti 2017 m. kovo 29 d. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžio dalyje, kurioje buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys, nepažeidė Seimo statuto, Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo bei kitų teisės normų, garantuojančių teisę į gynybą.
2. Specialiosios tyrimo komisijos 2017 m. balandžio 4 d. posėdis buvo organizuotas pagal galiojančias Seimo statuto bei kitų teisės aktų nuostatas.
3. Specialioji tyrimo komisija, apklausdama anoniminį liudytoją apie Etikos ir procedūrų komisijos teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui nenurodytus faktus, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Rekomenduojama Specialiosios tyrimo komisijos išvadose nesiremti nustatytais faktais, su kuriais Seimo narys Kęstutis Pūkas bei jo advokatas negalėjo būti supažindinti dėl informacijos įslaptinimo (ikiteisminio tyrimo duomenimis, asmens duomenimis ir kt.)
4. Rekomenduoti Specialiajai tyrimo komisijai leisti dalyvauti Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, komisijos posėdžiuose bei kituose komisijos atliekamuose veiksmuose, jei juose leidžiama dalyvauti Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, advokatui. Siekiant visapusiškai įgyvendinti teisę į gynybą, leisti Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, bei jo advokatui susipažinti su Specialiosios tyrimo komisijos surinkta medžiaga, išskyrus įslaptintą informaciją.
5. Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 8 punktų.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkės pavaduotojas Justas Džiugelis