Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ pranešimas: frakcijoje kalbėta dėl Lietuvos vežėjų automobiliais problemų
2019 m. spalio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Spalio 22 d. frakcijoje „Lietuvos gerovei“ lankėsi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.
Susitikimo metu su frakcijos nariais aktyviai diskutuota apie susidariusią situaciją Lietuvos vežėjų automobiliais sektoriuje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai, apsilankę frakcijos posėdyje, išreiškė susirūpinimą dėl Vyriausybės siekių padidinti MMA koeficientą už dienpinigius tolimųjų reisų vairuotojams.
Anot „Linavos“ atstovų, padidinus koeficientą nuo 1,3 iki 1,65, transporto bendrovių verslo sąnaudos padidės tiek, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms gali tekti apsispręsti, ar stabdyti veiklą, ar perkelti verslą į kitas šalis, kuriose yra palankesnė mokestinė aplinka.
Atsižvelgiant į nuo 2020 m. planuojama MMA didinimą iki 607 Eur ir koeficiento didinimą iki 1,65, vairuotojui mažiausias sumokamas atlyginimas siektų 1001,55 Eur/mėn. Visos darbo apmokėjimo sąnaudos (įskaitant darbdavio mokesčius nuo atlyginimo, bet neįvertinant dienpinigių apmokestinimo) už vieną vairuotoją sudarys 2135,28 Eur/mėn. Visos darbo apmokėjimo sąnaudos efektyviam 1 vilkiko naudojimui sieks jau 3202,92 Eur/mėn., nes prie vieno vilkiko turi dirbti 1,5 darbuotojo. Darbo apmokėjimo sąnaudų šuolis reikšmingai paveiktų Lietuvos transporto įmonių grynąjį pelningumą, kuris 2018 m. siekė 3,29 proc.
Vienos transporto priemonės efektyviam naudojimui užtikrinti tenkančios darbo apmokėjimo sąnaudos, palyginus su dabartine situacija, išaugs 427,51 Eur/mėn. Akivaizdu, kad tokia situacija sumažins Lietuvos krovinių vežėjų konkurencingumą. Didžioji dalis krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių taps nepelningomis, bus priverstos reorganizuotis, nustos gauti pajamas ir mokėti įmokas į Lietuvos biudžetą.
Atsižvelgiant į kasmet Lietuvoje sparčiai augančius minimalios algos dydžius, taip pat iššūkius, kylančius dėl „Mobilumo paketo“ ir komandiruojamų darbuotojų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, MMA koeficiento didinamas atsilieptų transporto įmonių veiklos sąnaudoms, tačiau niekaip nepaveiktų teikiamų paslaugų kainos tarptautinėse rinkose, kadangi šis pokytis paliestų ne visus rinkos dalyvius.
Vežėjų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad tokius sprendimus Vyriausybė siūlo daryti tuo metu, kai sprendžiami „Brexit“ ir Mobilumo paketo klausimai, kurie nepalankiai atsilieps vežėjų vystomam verslui. Neaiški ateitis dėl šiuo metu svarstomo ES Mobilumo paketo jau dabar turi realių neigiamų pasekmių vežėjams, siekiantiems gauti paskolas. Lietuvos banko duomenimis, vidutinės ilgesnių nei 1 metų paskolų palūkanos įmonėms 2019 m. kovą, palyginti su vasariu, pašoko nuo 2,1 iki 3,8 proc., t. y. paskolos pabrango net apie 80 proc. Be to, bankai Lietuvoje ne tik kelia palūkanas, bet vis dažniau ir papildomus reikalavimus (pvz., transporto įmonių reikalaujama pateikti verslo planus dėl veiklos vykdymo tęstinumo po Mobilumo paketo priėmimo) arba apskritai – atsisako išduoti kreditus.
Draudimo įkainių augimas Lietuvoje jau kurį laiką yra iššūkis vežėjams, kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAP) kainos auga daugiau nei 15 metų. Vien 2016–2018 m. TPVCAP vidutinė įmoka padidėjo beveik 60 proc.
„Linavos“ atstovai Seimo nariams tvirtino, kad Lietuvos transporto įmonės dėl nepalankių Mobilumo paketo pasiūlymų ir pablogėjusių verslo sąlygų viduje jau dabar keliasi į Centrines/Vakarų Europos valstybes (pvz., Lenkiją, Vokietiją) arba į trečiąsias šalis.
Vežėjai Seimo narių prašė situaciją nuosekliai išanalizuoti ir priimti sprendimus, kurie nežlugdytų Lietuvos verslo, kuris ant savo pečių laiko nemažą Lietuvos ūkio dalį.
Daugiau informacijos:
Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas
Vytautas Kamblevičius
Tel. (8 5) 239 6441
El. p. [email protected]