Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio elgesio ir galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto"

­

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO GABRIELIAUS LANDSBERGIO ELGESIO IR GALIMO

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO

 

2019-02-13        Nr. 101-I-2

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Rūta Miliūtė, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Andrius Palionis, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Stasio Jakeliūno 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymą, Seimo narės Agnės Širinskienės 2018 m. rugsėjo 25 d. prašymą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. spalio 31 d. raštu persiųstą Seimo nario Stasio Jakeliūno 2018 m. spalio 22 d. prašymą dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio elgesio ir  galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

1. Seimo narių grupė 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2018 m. birželio 28 d. Seimo priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams. Kreipimąsi pasirašė Seimo narys G. Landsbergis ir dar 29 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai ir kitoms opozicinėms frakcijoms.

Seimo nariai A. Širinskienė ir S. Jakeliūnas nurodė, kad Seimo nariai, rengdami kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, panaudojo pensijų fondams atstovaujančių advokatų parengtą tekstą, kurį 2018 m. birželio 19 d. Seimo nariams atsiuntė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija. Pareiškėjai pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui pateiktame rašte Seimo nariai nenurodė teksto autorių, t. y. suinteresuotus verslo subjektus atstovaujančios organizacijos, bet šį tekstą pateikė kaip savo.

Seimo narys S. Jakeliūnas nurodė, kad Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai skirtą pensijų fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų teisinį vertinimą kartu su kitais teisininkais rengė ir pasirašė advokatė Vida Petrylaitė, kuri yra Konstitucinio Teismo teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo. K. Jakeliūno teigimu, G. Landsbergis, kartu su kitais Seimo nariais  pateikęs minėtą prašymą, galimai sukėlė interesų konfliktą Konstituciniame Teisme.

Seimo narių A. Širinskienės ir S. Jakeliūno  nuomone, Seimo narys G. Landsbergis ir kiti Seimo nariai įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, bet atstovaudami privataus verslo interesus.

Seimo narys G. Landsbergis Komisijai 2018 m. lapkričio 19 d. raštu paaiškino dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą: „<...> ši Seimo nario teisė yra demokratijos institutas, kuris užtikrina Seimo mažumos teisę ginti Konstitucijos viršenybę nuo ne visada Konstitucijos dvasią atitinkančių parlamento daugumos sprendimų.  Esamoje situacijoje 2018 m. liepos 17 d. kreipimąsi į Konstitucinį Teismą drauge su kitais Seimo nariais pasirašiau gindamas viešąjį interesą ir įgyvendindamas Konstitucijoje bei Seimo statute man suteikiamas teises <...>.“

Seimo narys G. Landsbergis paaiškino dėl nenusišalinimo: „Nagrinėjamoje situacijoje mano pasirašytas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl aukščiau nurodytų Seimo priimtų įstatymų, kuriais įvykdyta pensijų reforma, atitikties Konstitucijai, nepriskirtinas prie klausimų, dėl kurių, remiantis Seimo statuto nuostatomis, Seimo nariui galėtų atsirasti pareiga nusišalinti, nes tai nėra nei Seimo posėdyje svarstomas klausimas, nei sprendimas, priimamas balsuojant. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą savaime nereiškia, jog teisės aktai, dėl kurių galimo neatitikimo Konstitucijai kreipiasi parlamento narių grupė, bus pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.“

Interneto portalo www.delfi.lt 2018 m. rugsėjo 14 d. paskelbtoje publikacijoje „Skandalas Konstituciniame Teisme: Jakeliūnas dėl pensijų reformos pereina į puolimą“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skandalas-konstituciniame-teisme-jakeliunas-del-pensiju-reformos-pereina-i-puolima.d?id=79067717 pateiktas Konstitucinio Teismo komentaras: „Konstitucinis Teismas pažymi, kad Seimo narių grupės prašymas dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai yra tik gautas, bet nėra priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Būtent atlikdama išankstinį prašymo priimtinumo nagrinėjimui Konstituciniame Teisme tyrimą teisėja Daiva Petrylaitė nustatė, kad jos sesuo prisidėjo prie Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teisinės analizės, kuria iš dalies remiasi Seimo narių grupė prašyme Konstituciniam Teismui. Remdamasi šia informacija, teisėja nusišalino nuo bylos priimtinumo išankstinio tyrimo ir šis tyrimas buvo perduotas kitam teisėjui. Kitaip tariant, apie nusišalinimą buvo pareikšta ypač ankstyvoje stadijoje, kai Konstitucinis Teismas dar net nėra priėmęs sprendimo dėl Seimo narių grupės prašymo priimtinumo, kitaip tariant, dar nėra aišku, ar šio prašymo pagrindu bus pradėta nagrinėti byla.“

 

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos 2018 m. birželio 19 d. rašte, adresuotame Seimo Pirmininkui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Biudžeto ir finansų komitetui bei Seimo frakcijoms, informuojama apie šios asociacijos iniciatyva atliktą Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIIIP-2246 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246) teisinį vertinimą. Šiame rašte pristatomos pagrindinės tyrimų išvados, kuriose kritiškai vertinami Įstatymo projektu Nr. XIIIP-2246 numatomi pakeitimai.

Pagrindinės tyrimų išvados yra šios:

1. Antros pakopos pensijų sistema ne keičiama, o naikinama;
2. Siūlomais pensijų sistemos pakeitimais paneigiami pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėti lūkesčiai ir ignoruojama iki šiol susiklosčiusi Konstitucinio Teismo praktika;
3. Įstatymų leidėjas, nesuteikdamas rinkos dalyviams pakankamo laikotarpio pasirengti Įstatymo įgyvendinimui, pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus;
4. Anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose, VSDF valdybai suteikiama išimtinė teisė tapti centralizuota anuitetų mokėtoja – galimai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 46 straipsnius bei Konsoliduotos gyvybės draudimo direktyvą 2002/83/EB.

Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2246 išsamus teisinis vertinimas.

Palyginus Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos iniciatyva advokatų atliktą Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2246 teisinį vertinimą ir Seimo narių grupės Konstituciniam Teismui pateikto kreipimosi tekstą, matyti, kad didelė teisinio vertinimo teksto dalis buvo perkelta į Seimo narių kreipimąsi.

Seimo statuto 9 straipsnyje įtvirtintos Seimo nario teisės kaip integrali Seimo nario konstitucinio teisinio statuso dalis. Šio straipsnio 12 dalies e punkte įtvirtinta Seimo nario teisė kartu su kitais Seimo nariais kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo  ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Nešališkumo principas reiškia, kad valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Seimo nario G. Landsbergio kartu su kitais Seimo nariais pasirašytas kreipimasis į Konstitucinį Teismą galėjo sukelti abejonių dėl jo veiksmų nešališkumo, nesavanaudiškumo ir galimo interesų konflikto.

 

2. Seimo narė A. Širinskienė nurodė, kad Seimo narys G. Landsbergis nenusišalino nuo dalyvavimo svarstant pensijų reformos ir pensijų fondų ateities klausimus ir balsuojant dėl jų, kai tuo pačiu metu fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ „investavo į objektus, kuriais naudosis jo sutuoktinės A. Landsbergienės verslas“.

Interneto portalo www.vz.lt 2018 m. rugsėjo 20 d publikuotame straipsnyje „BaltCap“ fondas už 11 mln. Eur Vilniuje stato mokyklą ir darželį“
teigiama: „Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ Vilniuje investuoja 11 mln. eur į objektą, dėl kurio nuomos jau susitarta su  Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla ir vaikų darželiu „Vaikystės sodas“. (https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/09/20/baltcap-fondas-uz-11-mln-eur-vilniuje-stato-mokykla-ir-darzeli). Šios mokyklos ir darželių tinklo akcininkė yra Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.

Seimo narys G. Landsbergis paaiškino dėl ryšių su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija ir fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, taip pat dėl dalyvavimo svarstant įstatymų projektus: „Visų pirma, manęs nesieja jokie santykiai su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija. Antra, savo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės versle taip pat nedalyvauju ir jokių su jo vystymu susijusių sprendimų nepriimu. <...> įstatymai, dėl kurių galimo prieštaravimo Konstitucijai, pasirašiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, Seimo buvo priimti 2018 m. birželio 28 d. Minėtas kreipimasis į  Konstitucinį Teismą buvo pasirašytas 2018 m. liepos 17 d., o nuomos sutartis tarp mano sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos bendrovės ir fondo BaltCap“ valdomos įmonės buvo pasirašyta tik 2018 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kai buvo balsuojama dėl pensijų reformą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo, nei tada kai buvo pasirašomas aukščiau nurodytas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mano sutuoktinės valdomų įmonių ir „BaltCap“ fondo nesiejo jokie teisiniai santykiai <...>“.

Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos įmonės ir „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės sutartis dėl ateityje numatomo statyti nekilnojamojo turto objekto nuomos buvo pasirašyta 2018 m. rugsėjo mėnesį.

Komisija gavo „BaltCap Infrastructure Fund“ 2018 m. gruodžio 5 d. raštą ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ 2018 m. gruodžio 7 d. raštą: juose pateikiama informacija apie nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, kurios yra neviešinamos kaip įmonės komercinė paslaptis.

2018 m. birželio 5 d. Seimo posėdyje vyko Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIIIP-2246 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2253 pateikimas.

Paskelbus balsavimą dėl pritarimo projektams po pateikimo Seimo narys G. Landsbergis balsavo prieš.

Pagrindiniu komitetu Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektui (naujai redakcijai) Nr. XIIIP-2246 svarstyti buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Pagrindiniu komitetu Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2253 svarstyti buvo paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimo narys G. Landsbergis nėra šių komitetų narys, todėl nedalyvavo jų rengiamuose posėdžiuose. Seimo narys G. Landsbergis taip pat neteikė pasiūlymų minėtiems įstatymų projektams.

Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2246(2) ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2253(2) buvo svarstomi 2018 m. birželio 26 d. Seimo posėdyje. Seimo narys G. Landsbergis nedalyvavo balsavime dėl pritarimo įstatymų projektams po svarstymo.

2018 m. birželio 28 d. Seimo posėdyje vyko šių įstatymų projektų priėmimas. Seimo narys G. Landsbergis nedalyvavo balsavime dėl šio projektų priėmimo.

Seimo statuto 18 straipsnyje įtvirtinta Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje aprašyta nusišalinimo procedūra. Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo  (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) savo sprendimuose taip pat yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. VTEK yra pabrėžusi, kad visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija 2014 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. 101-I-6 yra pažymėjusi, kad Seimo nario atsisakymas dalyvauti balsavime, susilaikymas balsuojant ir nusišalinimas negali būti tapatinami.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Seimo nario G. Landsbergio dalyvavimas svarstant Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) Nr. XIIIP-2246(2) ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2253(2) galėjo sukelti abejonių dėl jo veiksmų nešališkumo, nesavanaudiškumo ir galimo interesų konflikto.

 

3. Seimo narys S. Jakeliūnas prašė įvertinti, ar Seimo narys G. Landsbergis nepažeidė Įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, atsiradus naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitus deklaracijoje nurodytiems duomenims.

Atsakydamas dėl sandorių deklaravimo, G. Landsbergis paaiškino: „<...> sandoriai, kuriuos tarpusavyje sudarė valstybės politiko sutuoktinio valdoma įmonė ir tretieji asmenys, nėra deklaruojami. Pažymėtina, kad mano sutuoktinės A. Landsbergienės valdomų įmonių metinės apyvartos viršija kelis milijonus eurų ir jos kasdien sudaro ne po vieną sandorį su įvairiais savo kontrahentais.  Dėl aukščiau nurodytų priežasčių objektyviai neturėčiau realių galimybių deklaruoti visų mano sutuoktinės įmonių sudaromų sandorių.“

Seimo statuto 18 straipsnio 4 dalyje ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Seimo narių prievolė deklaruoti privačius interesus.

Seimo nariai, vadovaudamiesi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, privalo pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Seimo nariai privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo į pareigas dienos.

Jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja deklaracijos turinį. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti: juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas); artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73,  23 punkte nustatyta, kad deklaracijos ID001J priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodomos kitos (deklaracijos formos tituliniame lape ID001 nenurodytos) deklaruojančio asmens ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio darbovietės, narystė, pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose), dalyvavimas juridiniuose asmenyse. Šiame priede taip pat nurodomi kiti ryšiai su juridiniais asmenimis, galintys deklaruojančiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.

Deklaracijos priede ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nurodomi kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiam asmeniui gali kilti interesų konfliktas ir kurių nurodyti kituose deklaracijos prieduose dėl jų formos ypatumų nebuvo galima. Taisyklių 35.2. punkte nurodyta, kad kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiajam gali kilti interesų konfliktas, aprašomos laisva forma (Taisyklių 34 punktas).

Deklaracijos priede ID001S „Sandoriai“ nurodomi duomenys apie deklaruojančiojo ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio su fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytus sandorius, jeigu sandorio vertė yra didesnė nei 3 000 eurų.

Komisija išnagrinėjo Seimo nario G. Landsbergio pateiktas privačių interesų deklaracijas. Seimo narys G. Landsbergis deklaravo privačius interesus 2012 m. kovo 14 d., 2014 m. vasario 18 d., 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. balandžio 21 d. ir 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Naujausioje, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pateiktoje deklaracijoje, G. Landsbergis nurodė, kad jo sutuoktinė A. Landsbergienė yra UAB „Vaikystės sodas“ vadovė ir akcininkė, UAB „Karalienės Mortos mokykla“ vadovė ir akcininkė, VšĮ „Vaikystės institutas“ vadovė ir dalininkė.

Seimo nario G. Landsbergio pateiktų privačių interesų deklaracijų priede ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, fondu „BaltCap Infrastructure Fund“. Privačių interesų deklaracijos priedas ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nebuvo pildomas.

Pažymėtina, kad sandorį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmone sudarė Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujama įmonė, o ne asmeniškai Seimo narys G. Landsbergis ar jo sutuoktinė. Dėl to Seimo narys G. Landsbergis neprivalėjo šio sandorio nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje.

 

4. Seimo narys S. Jakeliūnas teigė, kad Seimo narys G. Landsbergis kartu su kitais Seimo nariais kreipimesi į Konstitucinį Teismą pateikdami verslo subjektų argumentus galimai vykdė lobistinę veiklą.

Komisijos įgaliojimai apibrėžti Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalyje. Komisijai pagal kompetenciją nepriskirta vertinti, ar Seimo narių veiksmai atitinka lobistinės veiklos požymius.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 punkto nuostatą, lobistine veikla nelaikoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, veikla.

Taigi Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas lobistine veikla Lobistinės veiklos įstatymo prasme.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi (jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas, pranešimas netiriamas) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Seimo nario G. Landsbergio elgesio.

5. Seimo narys S. Jakeliūnas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. transliuotoje tiesioginėje laidoje „DELFI Diena“ Seimo narys G. Landsbergis paskelbė informaciją, jog S. Jakeliūnas grasino Konstitucinio Teismo teisėjams. Seimo nario S. Jakeliūno teigimu, G. Landsbergis apšmeižė jį padarius Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (grasinimas teisėjams). 

Minėtoje laidoje G. Landsbergis kalbėjo: „Mane pasiekė žinios, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas  lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nebūtų priimtas nagrinėti šitas klausimas <...> Tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia buvo daromas spaudimas KT dėl konkretaus įstatymo priėmimo“.

2018 m. rugsėjo 3 d. Seimo nario S. Jakeliūno iniciatyva įvyko jo ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo susitikimas. Apie šį susitikimą iš anksto oficialiai nebuvo skelbta.

Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė 2018 m. rugsėjo 13 d. viešai informavo, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas šio susitikimo su S. Jakeliūnu nevertina kaip spaudimo. Anot D. Žalimo, tai buvo darbinis susitikimas.

Seimo narys S. Jakeliūnas 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė pareiškimą (skundą) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. Landsbergio atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, tačiau, jo teigimu, įvertinęs tai, kad būtina vengti į asmeninio pobūdžio ginčą kaip galimo ikiteisminio proceso šalį, įtraukti Konstitucinį Teismą ir jo pirmininką, 2018 m. rugsėjo 20 d. šį skundą atsiėmė.

Seimo narys G. Landsbergis Komisijai 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktame paaiškinime nurodė: „<...> pateikiau savo nuomonę, subjektyvų mane pasiekusių faktų vertinimą apie Seimo nario S. Jakeliūno lankymąsi Konstituciniame Teisme. <...> savo pasisakyme aukščiau nurodytoje pokalbių laidoje pateikiau mano turimos informacijos vertinimą, kartu pabrėždamas, jog „<...> mane pasiekė žinios <...>“, „<,,,> tokia informacija yra pateikta, jeigu tai yra tiesa, tai reiškia <,,,>“. Taigi, laidoje naudodamas sąlygines frazes išdėsčiau man žinomas aplinkybes ir pateikiau savo nuomonę apie jų vertinimą, jeigu paaiškėtų, jog jos yra teisingos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamoji atsakomybė už nuomonės paskleidimą nėra taikoma. Be to, kaip pranešė žiniasklaida (2018 m. rugsėjo 14 d. DELFI publikacija „Skandalas Konstituciniame Teisme: Jakeliūnas dėl pensijų reformos pereina į puolimą“), mano viešai išsakyta nuomonė buvo pagrįsta, nes ją patvirtina ir publikacijoje paskelbta informacija: „DELFI šaltinių žiniomis, S. Jakeliūnas galėjo spausti D. Žalimą nesiimti pensijų reformos klausimo dėl to, kad išankstinį vertinimą atliko KT teisėja Daiva Petrylaitė, kurios sesuo, advokatė Vida Petrylaitė, yra atlikusi pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai“.

Seimo narys G. Landsbergis paaiškino: „<...> nesiekiau apšmeižti ar pažeminti Seimo nario S. Jakeliūno, tačiau dalyvaudamas politinėje diskusijoje  ir aptardamas jo veiksmus, viešai pateikiau visuomenei subjektyvų jų įvertinimą. <...> Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, politinėse diskusijose gali būti toleruojama net labai arši kritika. Politikų kritikos ribos daug platesnės nei privačių asmenų ir jie turi tolerantiškai į ją reaguoti <...>“ S. Jakeliūno atžvilgiu išsakyta nuomonė neperžengė leistinų ribų ir nebuvo nukreipta siekiant diskredituoti Konstitucinį Teismą ar jo pirmininką <...>“.­

Komisija, atlikdama tyrimą, kreipėsi į UAB „Karalienės Mortos mokykla“, UAB Baltcap, įmonę „Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund“.

Įmonės pateikė informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, todėl negali būti viešinama.

Komisija taip pat kreipėsi į Registrų centrą bei Valstybinę mokesčių inspekciją.

Registrų centras savo 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (1.7.4.)2i-4608 nurodė, kad duomenų apie 2018 m. rugsėjo mėnesį sudarytą sutartį dėl Vilniuje, Kalnėnų mikrorajone planuojamo statyti nekilnojamo turto objekto nuomos informacijos neturi. Nekilnojamo turto registre jokia nuomos sutartis registruota nėra.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. (21.2-32-5E)R-770 nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi duomenų apie žemės sklypo nuomos sutartį duomenų neturi. Žemės sklypas, esantis adresu Lukšinės g. 29, Vilniuje, priklauso UAB „Knowlegde investment“, kurio akcininkas yra Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund. Nurodytą akcininką kontroliuoja OU Baltcap Infrastructure Management.

 

Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Komisijos įgaliojimai apibrėžti Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalyje. Komisijai pagal kompetenciją nepriklauso vertinti, ar konkretūs Seimo nario veiksmai turi Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pagal Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, Komisija prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Komisija vertina, ar Seimo nariai laikosi Valstybės politiko elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų.

Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas reiškia, kad valstybės politikas laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise,  didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1.1. Seimo narys G. Landsbergis kartu su kitais Seimo nariais 2018 m. liepos 17 d. kreipdamasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat šio kreipimosi tekste panaudodamas Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai advokatų atliktą teisinio vertinimo teksto dalį ir nenurodydamas jo autorių, visuomenėje galėjo sukelti abejonių dėl savo veiksmų nesavanaudiškumo, nešališkumo ir galimo interesų konflikto.

1.2. Seimo narys G. Landsbergis ir kiti kreipimąsi Konstituciniam Teismui pasirašę Seimo nariai, siekdami išvengti interesų konflikto ir šališkumo regimybės, galėjo nurodyti teksto, kuriuo grindė savo kreipimąsi, autorius.

1.3. Komisija neturi informacijos, patvirtinančios, kad Seimo narys G. Landsbergis kreipdamasis į Konstitucinį Teismą veikė savo šeimos verslo, fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ ar Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos interesais.

2.1. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIIP-2246 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2253 Seime buvo svarstomi nuo 2018 m. birželio 5 d.

2.2. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362 Seime buvo priimti 2018 m. birželio 28 d.

2.3. Seimo narių grupės kreipimasis į Konstitucinį Teismą buvo pasirašytas 2018 m. liepos 17 d.

2.4. Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos įmonės ir fondo BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės sutartis dėl numatomo statyti nekilnojamojo turto objekto nuomos buvo pasirašyta 2018 m. rugsėjo mėn.

2.5. Seime svarstant pensijų fondų veiklą reglamentuojančius įstatymų projektus sutartis dėl numatomo statyti nekilnojamojo turto objekto nuomos tarp Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos įmonės ir fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės nebuvo pasirašytas, t. y. šių ūkio subjektų nesiejo teisiniai santykiai.

2.6. Seimo narys G. Landsbergis nedalyvavo balsavimuose svarstant ir priimant Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą (naujos redakcijos) Nr. XIIIP-2246 ir Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2253, išskyrus 2018 m. birželio 5 d. posėdį, kuriame G. Landsbergis nepritarė šiems projektams po pateikimo.

2.7. Seimo narys G. Landsbergis neprivalėjo nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant šiuos įstatymų projektus.

3.1. Įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame privačių interesų deklaracijos turinį, nėra nustatyta prievolė deklaruojančiam asmeniui nurodyti duomenis apie jo sutuoktinio vadovaujamų ar valdomų įmonių sudarytus sandorius.

3.2. Nuomos sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmone sudarė Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujama įmonė, o ne Seimo narys G. Landsbergis ar jo sutuoktinė A. Landsbergienė asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, G. Landsbergis privačių interesų deklaracijoje neprivalėjo nurodyti duomenų apie jo sutuoktinės A. Landsbergienės vadovaujamos įmonės sudarytą sandorį.

3.3. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

3.4. Seimo nario G. Landsbergio pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija ir fondu „BaltCap Infrastructure Fund“.

3.5. Įmonių pateikti duomenys yra nepakankami išsamiam ir objektyviam tyrimui, visų jų nėra galimybės panaudoti atliekant tyrimą dėl jų konfidencialumo. Etikos ir procedūrų komisija neturi įgaliojimų įpareigoti privačius asmenis bei įmones pateikti reikalingą medžiagą, todėl tikslinga medžiagą dėl Seimo nario G., Landsbergio galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto perduoti Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo.

4. Seimo narys G. Landsbergis, viešai pasisakydamas apie Seimo nario S. Jakeliūno susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimu, rėmėsi savo turima ir žiniasklaidoje paskelbta informacija. Vartodamas sąlygines frazes G. Landsbergis pateikė savo nuomonę ir situacijos subjektyvų vertinimą.

 

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir konstatuotus teisinius argumentus ir vadovaudamasi Seimo statuto 18 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktų nuostatomis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio nuostatomis,

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

 

1. Seimo narys Gabrielius Landsbergis kartu su kitais Seimo nariais, 2018 m. liepos 17 d. kreipimesi į Konstitucinį Teismą panaudojęs Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai advokatų parengto teisinio vertinimo teksto dalį ir nenurodęs jo autorių, nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto skaidrumo ir  viešumo principo. 

2. Nesant pakankamai išsamių duomenų apie Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės A. Landsbergienės valdomas įmones bei jų sudarytus sandorius, dėl ko nėra galimas išsamus nešališkas ir objektyvus Komisijos tyrimas, nutraukti tyrimą dalyje dėl Seimo nario G. Landsbergio viešųjų ir privačių interesų derinimo bei pagal gautą Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo prašymą surinktą medžiagą (išskyrus konfidencialią) perduoti Laikinajai tyrimo komisijai.

3. Seimo narys Gabrielius Landsbergis, privačių interesų deklaracijoje nenurodęs jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės valdomos įmonės sudaryto sandorio, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.

4. Seimo narys Gabrielius Landsbergis, viešai pareiškęs savo nuomonę apie Seimo nario Stasio Jakeliūno susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.

 

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1.

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                               Rita Tamašunienė