Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Ramūno Karbauskio veiklos"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO RAMŪNO KARBAUSKIO VEIKLOS
2019-03-20 Nr. 101-I-3
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. sausio 14 d. raštą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, vertino, ar Seimo nario Ramūno Karbauskio priimtas sprendimas nesikerta su Seimo nariui taikomais veiklos apribojimais.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) 2018 m. kovo 15 d. posėdyje protokoliniu nutarimu sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė) atliko tyrimą dėl VRK 2018 m. kovo 12 d. gautame pranešime nurodytų aplinkybių dėl galimų Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų.
Darbo grupė, apibendrinusi tyrimo metu surinktą medžiagą ir 2018 m. sausio 19 d. viešai skelbiamą informaciją, 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad „Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ projektas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ buvo finansuojamas Seimo nario, LVŽS frakcijos Seime seniūno R. Karbauskio sprendimu, kad su juo susijusios įmonės skirtų dalį savo lėšų Projektui įgyvendinti“ (išvados 21 punktas).
VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į Darbo grupės išvadą, 2018 m. gruodžio 21 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. Sp-229, kuriuo nuspręsta kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašant įvertinti, ar „ar Seimo nario Ramūno Karbauskio priimtas ir viešai skelbtas sprendimas, kad su juo susijusios įmonės dalį savo lėšų paaukotų Projektui, nesikerta su Seimo nariui taikomais veiklos apribojimais“(4 p.).
Seimo narys R. Karbauskis 2019 m. kovo 5 d. Komisijai pateiktame paaiškinime teigė: „Iš Konstitucinio Teismo išaiškinimų akivaizdu, jog Seimo nariui, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis, yra draudžiama pačiam faktiškai dalyvauti bet kokių juridinių formų subjektų veikloje (juos atstovauti, būti valdymo organų nariu ir pan.). Tačiau Seimo nariui nedraudžiama turėti nuosavybę ir naudotis atitinkamomis savininko teisėmis.“
Darbo grupės išvadoje nurodyta, kad apie tautinius kostiumus vaikų darželiams ir jų svarbą asmenybei ugdyti LVŽS pirmininkas R. Karbauskis kalbėjo dar 2015 m. spalio mėn. (15 p.).
Nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdyje R. Karbauskis pristatė tautinių kostiumų vaikams idėją „150 000 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų 2018 metais padovanoti po tautinį kostiumą. Skaičiuota, kad tam reikėtų apie 3 mln. eurų ir planuota įsteigti specialų fondą bei pabrėžta, kad tai būtų privati iniciatyva“ (16 p.).
Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ 2018 m. sausio 19 d. informaciniame pranešime „Šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ buvo pranešama, kad fondas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalies vaikų darželiams įteiks ypatingą dovaną – šiuolaikiškus stilizuotus tautinius kostiumus (http://www.svieskimevaikus.lt/news/59/58/simtmecio-dovanos-Lietuvos-darzeliams/d,naujienos/).
Remiantis labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ interneto svetainėje www.svieskimevaikus.lt paskelbta informacija, „Projekto tikslas – puoselėti etninę kultūrą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose“. <...> „Švieskime vaikus“ įkurtas 2013 m. Fondo steigėjai – Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas ir kultūros mecenatas, politikas Ramūnas Karbauskis“. (http://www.svieskimevaikus.lt/news/59/58/simtmecio-dovanos-Lietuvos-darzeliams/d,naujienos/).
BNS 2018 m. sausio 19 d. paskelbtoje publikacijoje „Vaikiški J. Statkevičiaus tautiniai kostiumai jau platinami savivaldybėse (papildytas)“ R. Karbauskis informavo: „Aš, kaip akcininkas, priėmiau šitą sprendimą labai seniai, kad įmonės dalį savo lėšų paaukotų šitam projektui“ (http://www.bns.lt/topic/1912/news/54775707/).
Interneto portalo www.15min.lt 2017 m. balandžio 4 d. paskelbtoje publikacijoje „Ramūnas Karbauskis: tautinio kostiumo projektas „atidedamas neribotam laikui“ buvo cituojamas Seimo nario R. Karbauskio komentaras: „Tai privati iniciatyva, kurios vykdymas atidedamas neribotam laikui, nes šiandien kažką įtikinti, kad šį projektą reikia paremti, neįmanoma. <...>“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ramunas-karbauskis-tautinio-kostiumo-projektas-atidedamas-neribotam-laikui-56-778450).
R. Karbauskis 2018 m. gruodžio 14 d. pateiktos privačių interesų deklaracijos priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J) nurodė, kad yra fondo „Švieskime vaikus“ dalininkas (narys). Nurodyta ryšio pradžios data – 2013 m. gegužės 7 d.
Privačių interesų deklaracijoje pateiktais duomenimis, R. Karbauskis yra UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Agrokonceno grūdai“, UAB „Ūkininko patarėjas“, UAB „Naisių vasara“ ir UAB „Šiaulių agrokoncernas“ akcininkas, ŽŪB „Bridai“, ŽŪB „Draugas“ ir ŽŪB „Klaipėdos agrokoncernas“ narys, pajininkas ar dalininkas.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams.
Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo: „Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai – kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis (Konstitucijos 60 straipsnis) <...>.“
Šiame nutarime buvo išaiškinta: „Ir Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose“ vartojama sąvoka „pareigos“, ir šios dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ reiškia veiklą <...>“.
Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijos 46 ir 48 straipsnių nuostatas.
„Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti.“
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno <...> “.
Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ atkreipė dėmesį, kad „nė viename iš šių teiginių nėra konstatuota, kad Seimo nariui draudžiama būti kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku, bendraturčiu ar akcininku, kad toks Seimo narys pagal Konstituciją negali turėti privačios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo, savininko, bendraturčio ar akcininko teisių, kad jis negali šių teisių įgyvendinti pats, išskyrus viename iš šių teiginių suformuluotą draudimą Seimo nariui: „toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti“ (Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13.7.1 punkto trečioji pastraipa).“
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo narys R. Karbauskis, kaip akcininkas, priėmė sprendimą, kad su juo susijusios įmonės dalį savo lėšų paaukotų, t. y. skirtų jas kaip paramą labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ vykdomam projektui „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“.
2. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
3. Seimo nario R. Karbauskio veiksmai, susiję su minėto sprendimo priėmimu ir viešu paskelbimu, nelaikytini darbu privačiose įmonėse arba veikla, kuria siekiama pelno.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Seimo nario Ramūno Karbauskio priimtas ir viešai skelbtas sprendimas, kad su juo susijusios įmonės dalį savo lėšų paaukotų labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ projektui „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ nesikerta su Seimo nario taikomais veiklos apribojimais.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė