Komisijos išvada "Dėl Seimo narių pasiūlymų teisės akto projektui"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ TEISĖS AKTO PROJEKTUI
2019-05-08 Nr. 101-I-8
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Andrius Palionis, Asta Papirtienė, Virgilijus Poderys, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos kreipimąsi dėl galimų Seimo statuto pažeidimų nesvarstant Seimo narių pasiūlymų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2017(2) (toliau – Projektas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punktų nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2019 m. balandžio 5 d. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Jonas Liesys, Gintaras Vaičekauskas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo pasiūlymus Projektui. Šie pasiūlymai buvo dėl įstatymo 3, 5, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių.
2019 m. balandžio 10 d. pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymams argumentuodamas: „Teikiamas pasiūlymas nėra susijęs su svarstomo įstatymo projekto tikslu, t. y. su siūlymu atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavesto įpareigojimo sukurti naują Pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą. Atsižvelgiant į šio pasiūlymo reguliavimo dalyką, manytina, kad turi būti teikiamas atskiras įstatymo projektas.“
Remiantis tuo pačiu argumentu 2019 m. balandžio 11 d. pasiūlymai nebuvo svarstomi ir Seimo plenariniame posėdyje.
Pareiškėjai prašo įvertinti, ar nesvarstant Seimo narių pasiūlymų nebuvo pažeistas Seimo statutas.
Projektu siekiama taupyti valstybės biudžeto lėšas ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesto įpareigojimo sukurti naują Pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą.
Pasiūlymus šiam Projektui pateikę Seimo nariai siekia „sukurti racionalesnę embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos demografinės padėties gerinimo“; „siekiama papildyti įstatymo 7 straipsnį reikalavimais, kurie reglamentuoja informuoto paciento sutikimo formą, kai numatoma pagalbiniam apvaisinimui sukurti ir saugoti į moters organizmą neperkeltus embrionus: numatyti, kad tokiame sutikime papildomai nurodomas terminas, kurį sutuoktinių (sugyventinių) lėšomis saugomi sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai, taip pat ar sutinkama vieno ar abiejų sutuoktinių (sugyventinių) mirties atveju, taip pat pasibaigus sutuoktinių (sugyventinių) nustatytam embrionų saugojimo laikui, santuokai ar registruotai partnerystei embrionus panaudoti donorystei; sudaryti pagrindą gauti išsamią informaciją apie valstybės finansinį prisidėjimą taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras“; „siekiama, kad valstybė savo lėšomis imtųsi padėti bent asmenims, kurie dėl sveikatos būklės, galimų jos sutrikimų ar paskirto kitų ligų gydymo negali paprastai ir lengvai išspręsti savo nevaisingumo problemų ar išsaugoti vaisingumą. Visų pirma tai liečia onkologinius ligonius“ ir pan.
Pasiūlymai yra pateikti tik tam pačiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, tačiau pasiūlymų turinys ir tema nėra susiję su pačiu įstatymo Projektu.
2014 m. spalio 8 d. Komisija priėmė išvadą „Dėl teisės aktų projektų registravimo“ Nr. 101-I-21, kurioje buvo konstatuota: „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl teikiamo registruoti projekto rūšies ir formos siūlytina vadovautis protingumo kriterijais. Jeigu Seimo nario parengtas projektas iš esmės yra tos pačios apimties kaip Teisės aktų informacinėje sistemoje jau esantis įstatymo projektas, t. y. juo siūloma keisti, pildyti ar pripažinti netekusiomis galios tas pačias įstatymo ar jo straipsnių sudedamąsias dalis, projektas turėtų būti teikiamas registruoti kaip alternatyvus įstatymo projektas. Jeigu Seimo nario parengtas projektas yra siauresnės apimties nei Teisės aktų informacinėje sistemoje esantis įstatymo projektas, jis turėtų būti teikiamas registruoti kaip Seimo nario pasiūlymas.“
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 68 straipsniu, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei, taip pat 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Piliečiai gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas jį privalo svarstyti.
Seimo statuto 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Seimo nario teisė rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime.
Seimo statuto 135 straipsnyje nurodyti teikiamo registruoti projekto reikalavimai. Šiame straipsnyje nustatyti išsamūs reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamo aiškinamojo rašto turiniui, tačiau įstatymo projekto turinio reikalavimai nedetalizuojami.
Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatyti teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliami reikalavimai. Pažymėtina, kad reikalavimai Seimo narių pasiūlymams dėl įstatymų projektų nėra atskirai aptariami, todėl siūlytina vadovautis bendraisiais reikalavimais.
Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. SV-S-1603 buvo patvirtintas Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir komitetų, komisijų išvadų bei teisės aktų projektų ir su jais susijusių dokumentų formos.
Aprašo 10 priede yra pateikiama rekomendacinio pobūdžio pasiūlymo dėl įstatymo projekto forma. Šioje formoje nurodoma, kad pasiūlyme turėtų būti įrašytas siūlomas keisti straipsnis, straipsnio dalis ir dalies punktas. Taip pat turėtų būti išdėstytas pasiūlymo turinys bei argumentai, pagrindžiantys teikiamą pasiūlymą. Minėtoje formoje nenurodoma reikalavimų pasiūlymo turiniui.
Apibendrinant anksčiau išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad Seimo statute ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų Seimo nario teikiamo pasiūlymo dėl įstatymo projekto apimčiai ir turiniui. Kaip minėta, Seimo valdybos sprendimu yra patvirtinta rekomendacinė Seimo nario pasiūlymo forma.
Nors Seimo nario pasiūlymo turinys nėra reglamentuotas, o Seimo nario teisė teikti pasiūlymus negali būti ribojama, tačiau visuomet turėtų būti vadovaujamasi protingumo kriterijais. Pasiūlymas turėtų būti susijęs savo turiniu ir tema su pateiktu projektu. Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas. Pasiūlymas turėtų būti tiesiogiai susijęs su nuostatomis, kurias siūloma keisti teisės akto projektu. Seimo nariai, teikdami pasiūlymus teisės aktų projektas, neturėtų piktnaudžiauti jiems suteikta teise ir tokiu būdu išvengti sudėtingesnio teisės aktų leidybos proceso.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo narių S. Gentvilo, E. Gentvilo, R. Juškos, J. Liesio, G. Vaičekausko ir V. Čmilytės-Nielsen registruoti pasiūlymai Projektui savo turiniu ir tema nėra susiję su Projektu.
2. Seimo narių pasiūlymai teisės aktų projektams turėtų būti tiesiogiai susiję su teisės akto projektu siūlomomis keisti nuostatomis.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritardamas Seimo narių S. Gentvilo, E. Gentvilo, R. Juškos, J. Liesio, G. Vaičekausko ir V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymams ir rekomenduodamas pasiūlymo iniciatoriams registruoti naują įstatymo projektą, Seimo statuto nuostatų nepažeidė.
2. Seimo narių pasiūlymai teisės aktų projektams savo tema ir turiniu turi būti tiesiogiai susiję su teisės akto projektu siūlomomis keisti nuostatomis.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė