Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Vytauto Bako viešų pasisakymų"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARIO VYTAUTO BAKO VIEŠŲ PASISAKYMŲ
2019-05-16 Nr. 101-I-10
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Rūta Miliūtė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Teisėjų tarybos 2019 m. balandžio 23 d. kreipimąsi ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) nuostatomis, vertino Seimo nario Vytauto Bako viešus pasisakymus.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Teisėjų tarybos kreipimesi prašoma įvertinti Seimo nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako viešus pasisakymus, išplatintus viešojoje erdvėje reaguojant į Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. paskelbtą sprendimą civilinėje byloje dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo. Šiuo sprendimu Vilniaus apylinkės teismas ieškovo Raimondo Šukio pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštu pateikti tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paneigimą.
Teisėjų tarybos teigimu, Seimo narys V. Bakas viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl aukščiau minėto teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo („manęs teismų sprendimai neįtikina“, „teismų sistema tiesiog nepajėgi atlikti konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą“, „teisingumas, ta praktika, kuri teismų suformuota per pastaruosius dešimt metų, kelia pasibjaurėjimą“, „Man koktu nuo tokio teisingumo (privačioje aplinkoje pasakyčiau riebiau)“, „Aš manau, teismus reikia iš esmės, pabrėžiu, iš esmės reformuoti“) „savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios autoritetą, bet ir viešai skatina nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu.“
Teisėjų tarybos nuomone, „<...> netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, kuris turi tiesioginės įtakos formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją itin svarbiais valstybės saugumo ir su juo susijusiais klausimais, rodo nepagarbą teismų sprendimams, įvardydamas teismus kaip nepajėgius vykdyti savo konstitucinės priedremės. <...> Tokiu elgesiu Seimo narys skatina nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus, o teisėjų bendruomenėje kuria baimės ir nepasitikėjimo priimti sprendimus atmosferą.“
Interneto portalo www.delfi.lt 2019 m. balandžio 19 d. publikuotame straipsnyje „Po VSD nepalankaus teismo sprendimo Bakas prabilo apie teismų reformą“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-vsd-nepalankaus-teismo-sprendimo-bakas-prabilo-apie-teismu-reforma.d?id=80963025) cituojami Seimo nario V. Bako pasisakymai: „Po to, kai bylas nagrinėja teisėjai, kuriuos moko „MG Baltic“ bylose atstovaujantys advokatai, kai tokias bylas nagrinėja tokie teisėjai, manęs teismų sprendimai neįtikina. Aš galiu būti neteisus, bet šis teismo sprendimas, kartu ir E. Šato byloje, manęs asmeniškai neįtikina ir aš raginu skųsti iki galo šiuos sprendimus ir VSD, ir Seimo kanceliariją, ir mes tą darome. Aš pasitikiu specialiosiomis tarnybomis“, „Aš manau, teismus reikia iš esmės, pabrėžiu, iš esmės reformuoti. Tam, kad teisingumas tarnautų ne siauroms grupėms, o visai visuomenei. Nes dabar teisingumas, ta praktika, kuri teismų suformuota per pastaruosius dešimt metų, kelia pasibjaurėjimą“.
Seimo nario V. Bako socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2019 m. balandžio 19 d. buvo paskelbtas tokio turinio pasisakymas: „MG Baltic savininkų ir talkininkų advokatai, kurie atstovauja juos prieš valstybę, tuo pat metu moko teisėjus, kaip bylose prieš valstybę spręsti bylas.
Man koktu nuo tokio teisingumo (privačioje aplinkoje pasakyčiau riebiau).
Mano įsitikinimu, teismų sistema tiesiog nepajėgi atlikti konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, ji skęsta savo "prekybos teisingumu" subkultūroje ir turi būti radikaliai pertvarkyta. Specializuoti antikorupciniai teismai su visiškai nepriekaištingos reputacijos, naujos kartos vakarų universitetus baigusiais teisėjais yra sprendimas, kuris mano nuomone leistų atkurti pasitikėjimą teisingumu.“
Seimo narys V. Bakas 2019 m. gegužės 9 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „Europos Žmogaus Teisių Teismas, priimdamas sprendimus dėl teisėjų kritikos ribų, yra pasisakęs, jog demokratinėje visuomenėje valstybės pareigūnus galima kritikuoti ir visuomenės dėmesys teismų darbui yra būtinas, kad teismai galėtų vykdyti teisingumą (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. lapkričio 8 d. byloje Narodni list D.D. v. Kroatiją). Europos žmogaus teisių konvencijoje 10 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraišką nustatant, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas.“ „Aptariamuoju atveju, viešoje erdvėje išreikšta mano asmeninė kritiška nuomonė apie teismų darbą ir specializuotų antikorupcinių teismų kūrimo būtinumą nėra išimtis, juolab, kad teismų atstovai turi ribotas galimybes kreiptis į visuomenę, o Seimo nariai, dalyvaudami kasdieniniame valstybės valdyme ir matydami didelį visuomenės interesą ir visuomenės nepasitenkinimą teismų sistema bei kovos su korupcija efektyvumu, privalo garantuoti visų piliečių lygiateisiškumą, atsižvelgti į Lietuvos žmonių poreikius, jų reikalavimus ir suteikti galimybes viešai diskutuoti valstybei opiais klausimais.“ <...> Kaip gerbiantis Konstituciją pilietis, niekada neraginau nevykdyti teismų sprendimų, tačiau kalbėti apie teismų sistemos trūkumus yra būtina.“
Seimo narys V. Bakas taip pat pateikė Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. vasario 7 d. teisėjams organizuoto seminaro „Valstybės atsakomybės ypatumai: teoriniai ir praktiniai aspektai globalizacijos kontekste“ programą. Pateiktoje programoje nurodyta, kad šio seminaro lektorė – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto profesorė, advokatė Solveiga Palevičienė. Remiantis viešojoje erdvėje skelbiama informacija, advokatė S. Palevičienė atstovauja koncernui „MG Baltic“civilinėje byloje.
Seimo narys V. Bakas pažymėjo: „Esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio mokymus teisėjams negali teikti praktikuojantys advokatai, kurie tuo pačiu metu atstovauja ir privačius subjektus teisminiuose ginčuose su valstybe. Neabejotina, kad seminaro ir teisminio ginčo pagrindai (ieškinio pagrindai, seminaro temos) sutampa, seminaro pranešėja, kaip advokatė, atstovauja privačiam subjektui civiliniame ginče jau nuo 2018 m. lapkričio mėn.“
Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę į saviraišką, kaip vieną iš demokratinės valstybės vertybių. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Pažymėtina, kad saviraiškos teisė nėra absoliuti. Konstitucija nustato teisės į saviraišką ribas. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.
Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos saviraiškos teisės ribos: „Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.“
Taigi Konvencijoje, skirtingai nei Konstitucijoje, expressis verbis yra įtvirtintas specifinis saviraiškos teisės ribojimas, kurio tikslas – užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą apibrėžimą, nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties straipsnio 89 dalyje apibrėžiama, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka, t. y. teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad „<...> žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje 3K-3-1-219/2015).
LAT praktikoje pabrėžiama, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. <...>“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014)
LAT nutartyse taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika: „EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz. žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai, nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens saviraiškos teisė. Žmogaus turi teisę turėti savo įsitikimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
2. Seimo narys Vytautas Bakas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir interneto portalo www.delfi.lt 2019 m. balandžio 19 d. publikuotame straipsnyje „Po VSD nepalankaus teismo sprendimo Bakas prabilo apie teismų reformą“ reiškė abejones dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje priimto sprendimo, neigiamai vertino teismų suformuotą praktiką, pabrėžė teismų sistemos reformos būtinybę.
3. Seimo nario Vytauto Bako pasisakymai („manęs teismų sprendimai neįtikina.“, „Aš galiu būti neteisus, bet šis teismo sprendimas, kartu ir E. Šato byloje, manęs asmeniškai neįtikina“, „Aš manau, teismus reikia iš esmės, pabrėžiu, iš esmės reformuoti. Tam, kad teisingumas tarnautų ne siauroms grupėms, o visai visuomenei. Nes dabar teisingumas, ta praktika, kuri teismų suformuota per pastaruosius dešimt metų, kelia pasibjaurėjimą“, „Man koktu nuo tokio teisingumo (privačioje aplinkoje pasakyčiau riebiau). Mano įsitikinimu, teismų sistema tiesiog nepajėgi atlikti konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, ji skęsta savo "prekybos teisingumu" subkultūroje ir turi būti radikaliai pertvarkyta“) laikytini subjektyvia nuomone, t.y. neigiamo turinio vertinamaisiais teiginiais.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narys Vytautas Bakas eina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, ir jo pareikšta nuomonė gali turėti įtakos visuomenėje, rekomenduoti jam korektiškiau reikšti mintis, vengti pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip nepagarbūs ar įžeidžiantys.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.
Komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė