Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO ŽYGIMANTO PAVILIONIO PASISAKYMŲ

 

2019-09-11     Nr. 101-I-13

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Andrius Mazuronis, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Kazys Starkevičius, gavusi Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ (toliau – bendrija „Romuva“) kreipimąsi dėl Žygimanto Pavilionio pasisakymų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2019 m. birželio 27 d. Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu svarstant Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą (toliau – Projektas) Seimo narys Ž. Pavilionis, kalbėdamas dėl motyvų „prieš“, pasisakė: „Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į geopolitinius ir teisinius argumentus, kuriuos gerbiamas M. Majauskas įvardino. Neužmirškime, kad Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite A. Dugino raštus. Jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją. Vykdote tai, apie ką A. Duginas rašė savo knygose labai stambiu šriftu.

Taip pat pagalvokite apie mūsų santykius su Lenkija. Netrukus visi važiuosime Liublino uniją minėti. Pagalvokite apie tai, kaip būtumėte pažiūrėję popiežiui į akis, nes bandėte šį įstatymą prieš metus priimti, bet, matyt, susigėdote. Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie tikrai bus panaudoti. Mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje, nes mes, aišku, būsime unikalūs tuo. Taip pat pagalvokite apie būsimą Konstitucinio Teismo bylą, kuriai, aš manau, tikrai surinksime parašus, nes tas nuostatas, kurias minėjo Mykolas, jūs akivaizdžiai pažeidžiate.“

Pareiškėja, bendrija „Romuva“, teigia, jog Seimo narys tyčia viešai paskleidė neteisingą informaciją. Bendrija „Romuva“ nekelia grėsmės krikščionybei, nesiekia jos sunaikinti, nepažeidžia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje teisių, „su jokiu krikščionybės naikinimu Romuvos veikla neturi nieko bendra“, kaip teigia Seimo narys.

Pareiškėjos nuomone, „Seimo nario teiginys, kad esą Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų taip pat žinomai neatitinka tikrovės, nes Romuvos religinės bendrijos sovietiniais laikais įregistruoti nebuvo jokios galimybės, o aktyvūs romuviečiai anuomet buvo persekiojami (kaip ir daugelis dorų katalikų, nors Katalikų Bažnyčios veikla okupuotoje Lietuvoje nebuvo uždrausta).“

Pareiškėja nurodo, kad Seimo narys Ž. Pavilionis jau ne kartą yra pasisakęs, jog bendrija „Romuva“ kelia grėsmes Lietuvai ir jos saugumui. Dėl to bendrija „Romuva“ kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kuris pateikė savo išvadą, jog bendrija „Romuva“ grėsmės nekelia.

 

Seimo narys Ž. Pavilionis savo paaiškinime Komisijai nurodo, jog „prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai negali būti traktuojamas kaip religijos laisvės suvaržymas“. Būtent todėl pareiškėjos teiginys, kad nesuteikus valstybės pripažinimo ji yra diskriminuojama ar kitaip yra varžoma jos religijos laisvė yra nepagrįstas. Be to, Seimas turi teisę, o ne pareigą suteikti vienai ar kitai religinei bendruomenei valstybės pripažinimą.

Kiekvienas Seimo narys turi teisę bei yra laisvas išsakyti visas jam žinomas abejones svarstomu klausimu. Taip šiuo atveju Seimo narys Ž. Pavilionis ir pasisakė apie valstybės pripažinimo suteikimą bendrijai „Romuva“.

Savo pasisakyme jis rėmėsi Vladimiro Putino ideologo A. G. Dugino raštais, kuriuose kaip didžiausia kliūtis įvertinant Rusijos dominavimą Lietuvos ir Lenkijos regione yra nurodoma katalikiška šių valstybių vienybė.

Seimo narys Ž. Pavilionis savo paaiškinime komisijai cituoja popiežių Joną Paulių II, kuris 1979 m. spalio 2 d. Jungtinių tautų Generalinėje asamblėjoje pasisakė už žmogaus teises ir religines laisves, pabrėžė „ypatingą metapolinį senojo Vilniaus vaidmenį, kuriame harmoningai sugyveno įvairios tautos ir religijos. Popiežius pažymi, kad Vilniaus jam yra ypatingai artimas ir būtent lietuviai suteikė Lenkijai „jogailaitišką“ identitetą, kurio esminės savybės „Daugialypiškumas ir pliuralizmas, o ne apsiribojimas ir užsidarymas.“

Seimo narys taip pat nurodo, kad Vytautas Didysis iki šiol yra kur kas labiau vertinimas nei pvz. Šv. Kazimieras ir tai yra, pasak Seimo nario, parodo mūsų „pagonišką, provincialų mentalitetą“.

 

Seimo narys taip pat cituoja istorinius šaltinius apie kunigų, kitų bažnyčios atstovų žudymą, KGB vykdytą opozicinę veiklą net ir pačioje Bažnyčioje, taip pat cituojama paties Seimo nario disertacija „Šventojo Sosto ir Lietuvos Europos metapolitika“, istoriko Alfredo Bumblausko straipsnis „Lietuvos etninės įtampos kaip didžiųjų istorinių naratyvų priešpriešos išdava“, istorikas Gintaras Beresnevičius, signataras Algirdas Patackas.

Seimo nario Ž. Pavilionio nuomone, „savo priešiškumo katalikybei neslepia ir patys „Romuvos“ idealogai, besiskelbiantys esantys vienintele tikra lietuviška „religija““. Seimo nario nuomone, bendrijos „Romuva“ ideologinė kryptis sutampa su ilgamete Rusijos politika regione. „Priešiškumas krikščionybei, lietuviško patriotizmo monopolizavimas po pseudobaltų tikėjimo vėliava pasitarnauja tiems, kas jau nuo sovietinių laikų bandė atskirti, supriešinti krikščionybę su lietuvių tauta, atitinkamai ir atskirti Lietuvą nuo Vakarų pasaulio, kas atitinka ir visas klasikines Kremliaus instrukcijas.“

 

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektu siekiama valstybės pripažinimo bendrijai „Romuva“. Valstybės pripažinimas reikštų, jog būtų galimybė rengti tikybos pamokas šios religijos pagrindu švietimo įstaigose, taip pat šios religijos dvasininkai gautų socialinę apsaugą, kaip ir kitų valstybės pripažintų religijų dvasininkai.

 

Bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo nustatytus pagrindus, kuriems esant religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas. 2019 m. birželio 27 d. svarstant nutarimo projektą nebuvo ginčijamas bendrijos „Romuva“ veiklos teisėtumas ar teisinis pagrindas statuso keitimui.

 

2018 m. birželio 27 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK) svarstydamas Projektą papildomo komiteto teisėmis priėmė išvadą, kurioje buvo pritarta Projektui, t.y. pritariama, kad bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Tą pačią dieną visuomenės informavimo priemonėse buvo skelbiama, kad NSGK negavo duomenų, jog bendrijos „Romuva“ veikla keltų kokią nors grėsmę valstybei. Posėdžio metu Seimo narys Juozas Olekas priminė, kad bendrija „Romuva“ sovietmečiu buvo persekiojama (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-komitetas-nemato-pavojaus-romuvos-veikloje-ir-pritaria-kad-ji-gautu-privilegiju-56-992928 ).

Pažymėtina, kad 2013 metais buvęs bendrijos „Romuva“ krivis Jonas Trinkūnas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi už „aktyvų antitarybinės agitacijos ir kraštotyrinės veiklos organizavimą bei vykdymą ir pogrindinės religinės bei tautinės literatūros platinimą“. Sovietmečiu jis buvo persekiojamas valdžios, tardomas KGB, jam buvo uždrausta vykdyti mokslinį darbą.

Kaip baltų tikėjimo bendruomenė „Romuva“ pirmą kartą buvo įregistruota 1992 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Pasak dabartinės bendrijos „Romuva“ krivės Inijos Trinkūnienės, bendrijos „Romuva“ pradžia buvo 1967 metai, tačiau tuo metu ji neturėjo galimybių veikti kaip religinė bendrija ar organizacija dėl sovietinių represijų. Apeigos vykdavo mažuose šeimyniniuose rateliuose.

 

Neabejotina, kad Sovietų Sąjungos valdžios požiūris į Lietuvos Katalikų bažnyčią buvo neigiamas, tačiau senovės baltų tikėjimas, skirtingai nuo Seimo nario Ž. Pavilionio teiginių nebuvo „puoselėjamas“, o šio tikėjimo dvasininkai patyrė represijas. Todėl Seimo nario Ž. Pavilionio teiginiai, kad bendrija „Romuva“ yra Kremliaus politikos įrankis, neatitinka tiesos. Atsižvelgiant į faktą, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų pagrįstai neigiamai vertina V. Putino režimą, sąsajų su Kremliumi implikavimas gali skatinti priešiškumą šios religinės grupės atžvilgiu. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis draudžia niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti žmonių grupės ar jai priklausančių asmenų diskriminaciją dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

 

2019 m. rugsėjo pradžioje bendrija „Romuva“ dėl nepriimto Projekto ir gindama savo teises kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (toliau – EŽTT).

 

Kyla pagrįstų įtarimų, kad Seimo narys Ž. Pavilionis savo pasisakymu žemino senovės baltų tikėjimą išpažįstančius asmenis, viešai skleidė tikrovės neatitinkančius faktus apie šio tikėjimo bendrijas bei asmenis.

 

Minties, sąžinės ar religijos laisvė yra pagrindinė teisė, įtvirtinta ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, bet ir daugelyje kitų nacionalinių, tarptautinių ir europinių instrumentų.

EŽTT 2008 m. liepos 31 d. byloje Nr. 40825/98 pasisakė, kad Konvencijos pažeidimu laikytina situacija, kai „naujoms“ religinėms grupėms, jau turinčioms juridinio asmens statusą, buvo nustatytas dešimties metų laukimo periodas, kurio metu jos negalėjo gauti „religinės bendruomenės“ (Religionsgesellschaft) statuso, suteikiančio eilę esminių privilegijų, tokių, kaip teisė mokyti savo tikybos valstybinėse mokyklose.“

Byloje Bažnyčių tinklas „Gyvenimo žodis“ ir kiti prieš Kroatiją (Savez crkava “Riječ života” and Others v. Croatia, Nr. 7798/08, 2010 m. gruodžio 9 d.) EŽTT pasisakė, kad Kroatijos vyriausybės atsisakymas sudaryti susitarimą su pareiškėjais, –konkrečios bylos atveju –keletu protestantiškų krikščioniškų bendruomenių, kuris leistų joms vykdyti tam tikrus religinius patarnavimus ir gauti oficialų Valstybės pripažinimą religinėms santuokoms, kurias sudaro tų bendruomenių dvasininkai, prilygo diskriminacijai įgyvendinant teisę į religijos laisvę. Šioje byloje EŽTT nesprendė klausimo, kad su bažnyčiomis pareiškėjomis buvo elgiamasi kitaip nei su tomis religinėmis bendruomenėmis, tačiau vertino, ar elgesio skirtumai turėjo „objektyvų ir protingą pateisinimą“, tai yra, ar jo buvo siekiama turint „teisėtą tikslą“ ir ar buvo „protingas proporcingumo santykis“ tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo.

Laisvė išreikšti savo religiją ar įsitikinimus gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tiek, kiek yra būtina siekiant apsaugoti viešąjį saugumą, tvarką, sveikatą ar moralę, arba kitų asmenų teises ar laisves.

 

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

 

Asmens garbė ir orumas yra ginami ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kuriuo remiantis nukentėjęs asmuo gali iškelti bylą asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

 

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose, negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

 

Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime. Pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; padorumo principas, įpareigojantis elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų ;teisingumo principas, įpareigojantis vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktai).

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1.Seimo narys Ž. Pavilionis, pasisakydamas 2019 m. birželio 27 d. Seimo plenariniame svarstant Projektą, rėmėsi istorikų pasisakymais, straipsniais ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog Seimo narys apgynė disertaciją religijos tema, galima teigti, jog aptariamą temą išmano ir yra įsigilinęs, todėl jam turėjo būti žinomi faktai apie senovės baltų tikėjimo atstovų persekiojimą sovietmečiu.

2. Dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi  jokių oficialių duomenų, faktų ar įrodymų iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, negauta. Todėl Seimo nario Ž. Pavilionio pasisakymas, kuriame bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai siejama su Kremliaus politika, neatitinka tikrovės.

3. Faktas, jog buvęs bendrijos „Romuva“ krivis J. Trinkūnas yra apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi už antisovietinę ir rezistencinę veiklą, buvo persekiotas sovietų valdžios, prieštarauja insinuacijoms apie Kremliaus projekto vykdymą ir iliustruoja neigiamą sovietų valdžios požiūrį į senovės baltų tikėjimą ir bendruomenes.

 

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatomis, nusprendė:

1. Seimo narys Žygimantas Pavilionis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

2. Įpareigoti Seimo narį Žygimantą Pavilionį artimiausio Seimo plenarinio posėdžio paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 1.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                         Antanas Matulas