Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Vytauto Kernagio viešųjų ir privačių interesų derinimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
REKOMENDACIJA
DĖL SEIMO NARIO VYTAUTO KERNAGIO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO
2019-09-18 Nr. 101-I-14
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Vytauto Kernagio 2019 m. liepos 23 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, teikia rekomendaciją dėl Seimo nario V. Kernagio viešųjų ir privačių interesų derinimo.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narys V. Kernagis kreipėsi į Komisiją prašydamas jam pateikti rašytinę rekomendaciją, kokių priemonių jis turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir Seimo statuto 18 straipsnio reikalavimais.
Seimo narys V. Kernagis yra pelno nesiekiančios viešosios įstaigos „Vytauto Kernagio fondas“ (toliau – Fondas) (juridinio asmens kodas 301654410) steigėjas. Šiuos duomenis Seimo narys V. Kernagis yra nurodęs 2018 m. rugsėjo 10 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje (priedas „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (ID001J).
Seimo narys V. Kernagis informavo, kad Fondo steigėjos ir dalininkės taip pat yra jo motina Dalia Kernagienė ir sesuo Eglė Kernagytė-Dambrauskė. V. Kernagis nurodė, kad visų trijų dalininkų dalys yra lygios. Fondo vadovė yra V. Kernagio sutuoktinė Rima Kernagienė.
Fondo veiklos tikslai – Vytauto Kernagio atminimo išsaugojimas, idėjų ir kūrybos sklaida ir pagalba žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis.
Seimo narys V. Kernagis teigia, kad Fondo veikloje nedalyvauja ir su juo susijusių sprendimų nepriima.
Seimo narys V. Kernagis informavo, kad siekdamas savo tikslų Fondas kartu su VšĮ „360 laipsnių filmai“ ketina kurti ir statyti kino filmą apie jo tėvo, aktoriaus ir režisieriaus V. Kernagio, mirusio 2008 metais, gyvenimą ir kūrybą. Planuojama, kad toks filmas kino teatrus turėtų pasiekti 2020 m. rudenį.
Kaip nurodė Seimo narys V. Kernagis, šiuo metu yra tariamasi dėl bendradarbiavimo tarp Fondo ir VšĮ „360 laipsnių filmai“ gairių. Planuojama, kad VšĮ „360 laipsnių filmai“ bus atsakinga už filmo režisavimą, kūrimą, statymą, gamybą, platinimą ir finansavimo paiešką. Fondas rūpintųsi archyvinės vaizdo ir garso medžiagos paieška ir intelektinės nuosavybės teisių į turinį įgijimu. V. Kernagis informavo, kad pastačius filmą jis bus rodomas kino teatruose, transliuojamas per televizijas ir platinamas internetu. Tam bus sudaromos sutartys dėl filmo reklamos, viešinimo platinimo, rėmimo, finansavimo, transliavimo ir rodymo. Planuojama, kad visus sprendimus filmo reklamos, platinimo ir transliavimo klausimais priims VšĮ „360 laipsnių filmai“, o Fondas priimant šiuos sprendimus nedalyvaus. V. Kernagio teigimu, Fondas iš šios veiklos gali gauti turtinės ar kitokios naudos.
Seimo narys V. Kernagis nuo 2016 m. lapkričio 16 d. yra Seimo Kultūros komiteto narys.
Seimo statuto 621 straipsnyje nustatytos Kultūros komiteto veiklos kryptys: 1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės kultūros ir visuomenės informavimo politikos formavimo; 2) rengti kultūros ir visuomenės informavimo sritis reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus bei pasiūlymus; 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų, susijusių su kultūros klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės kultūros politiką; 4) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl komiteto kompetencijai priskirtų klausimų; 5) rūpintis parama kultūros srityje dirbantiems asmenims ir organizacijoms; 6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų veiklą rengiant įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 7) atlikti Kultūros ministerijos ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, visuomenės informavimo ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais; 8) nagrinėti, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kultūrai ir visuomenės informavimui, ir įvertinti jų panaudojimo efektyvumą.
Kultūros komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, turi įgaliojimus atlikti parlamentinę kontrolę, t.y. išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; išklausyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir prireikus pateikti Seimui ir (ar) kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas (Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (toliau – Įstatymas) interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje.
Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme taip pat yra nustatyta valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...> Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo: „Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai – kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis (Konstitucijos 60 straipsnis) <...>.“
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime oficialiai suformulavo konstitucinę sąvokos „darbas“ doktriną, nurodydamas, kad „sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto“.
Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas atsižvelgiant į Konstitucijos 46 ir 48 straipsnių nuostatas. „Pažymėtina, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslą, reiškia ir tai, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti.“
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tokia Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavybę, gauna iš jos pajamų, tvarko jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstituciją negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią veiklą, kuria siekiama pelno <...> “.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo nario V. Kernagio dalyvavimas Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose ir Seimo posėdžiuose svarstant klausimus, tiesiogiai susijusius su VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“ veikla, gali jam sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
2. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimu, Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
1. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Kernagiui nusišalinti nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“ veikla, svarstymo Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose ir Seimo posėdžiuose.
2. Atkreipti Seimo nario Vytauto Kernagio dėmesį į tai, kad jis negali užimti jokių pareigų, atlikti darbo, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“ ar jam atstovauti.
3. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Kernagiui kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl išaiškinimo, ar filmo rodymas kino teatruose 2020 m. rudenį gali būti laikomas politine reklama ar paslėpta politine reklama.
Pritarta bendru sutarimu.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas