Komisijos išvada "Dėl Seimo narės Agnės Širinskienės elgesio"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO NARĖS AGNĖS ŠIRINSKIENĖS ELGESIO
2019-09-25 Nr. 101-I-16
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (toliau – LSDP frakcija) seniūno Juliaus Sabatausko 2019 m. liepos 11 d. prašymą įvertinti Seimo narės Agnės Širinskienės elgesį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2019 m. liepos 9 d. vykusiame Seimo posėdyje paskelbus, kad Seimo narė A. Širinskienė tapo frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ nare, A. Širinskienė viešoje erdvėje pareiškė ketinanti ir toliau dalyvauti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (toliau – LVŽS frakcija) posėdžiuose.
LSDP frakcijos rašte teigiama, kad „Toks Seimo narės perėjimas į kitą frakciją dėl valdžios išlaikymo akivaizdžiai yra fiktyvus. Pati A. Širinskienė ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas viešai patvirtino, kad A. Širinskienė dalyvaus šios partijos frakcijos veikloje. Tuo tarpu formaliai ji tapo Tvarkos ir teisingumo („Suvereni Lietuva“) frakcijos nare, dėl ko ši frakcija įgijo ne tik valdžios galias, bet ir papildomą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir darbo užmokestį.“. LSDP frakcijos narių įsitikinimu, „Agnė Širinskienė pasielgė nesąžiningai ir pateikė akibrokštą visuomenės priimtoms moralės normoms, tokiu būdu pažemindama ir viso LR Seimo reputaciją, dar labiau mažindama visuomenės pasitikėjimą Lietuvos Parlamentu.“
Seimo narė A. Širinskienė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad „<...> statutas nepateikia jokių apribojimų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Seimo nariui draudžiama palikti vieną frakciją bei jungtis prie kitos arba – Seimo narių grupei iš septynių asmenų kurti frakciją, jei jie tokį sprendimą priima laisva valia“; „Mano atveju, dėl kurio ir buvo gautas Jūsų paklausimas, mano laisvą apsisprendimą jungtis prie Tvarkos ir teisingumo (Suverenios Lietuvos) frakcijos ir lėmė politiniai įsitikinimai bei suvokimas, jog Vyriausybės stabilumas, Vyriausybės galėjimas visavertiškai įgyvendinti programines nuostatas, kuriančias Gerovės valstybę, yra Lietuvos valstybės interesas.“
Interneto portale www.15min.lt 2019 m. liepos 9 d. publikuotame straipsnyje „A.Širinskienės fiktyvų prisijungimą prie „tvarkiečių“ įvertino net savi: panašu į sąvadavimą“, cituojami A. Širinskienės žodžiai: „Aš prisijungsiu prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, – žurnalistams Seime komentavo A.Širinskienė. – Tas yra svarbu norint sukurti Seime ir teisinę daugumą, nes Statuto 40-asis straipsnis sako, kad daugumą Seime sudaro frakcijos, kurių partijos yra pasirašiusios koalicinę sutartį.“(https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tvarkieciu-frakcija-gelbes-a-sirinskiene-bet-lankysis-valstieciu-posedziuose-56-1171572). Interneto portale www.lrt.lt 2019 m. liepos 9 d. publikuotame straipsnyje „Agnė Širinskienė jungiasi prie „tvarkiečių“ frakcijos“ pateikiami A. Širinskienės pasisakymas: „Manau, kad ir širdimi, ir fiziškai išliksiu LVŽS frakcijoje“, – sakė A. Širinskienė, pridurdama, kad jei tektų rinktis tarp „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ posėdžių, ji rinktųsi LVŽS.“ (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1076799/agne-sirinskiene-jungiasi-prie-tvarkieciu-frakcijos).
Kaip minėta, Seimo narė A. Širinskienė 2019 m. liepos 9 d. prisijungė prie frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ (šios frakcijos nare buvo iki 2019 m. liepos 22 d.).
2019 m. birželio 25 d. frakciją „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ palikus Seimo nariui Valentinui Bukauskui, šioje frakcijoje liko mažiau nei 7 nariai, o tai reiškia, kad tokia Seimo narių grupė pagal Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalį nebegalėjo būti laikoma frakcija.
Seimo statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka.
Seimo statuto 38 straipsnis apibrėžia Seimo narių teisę jungtis į frakcijas ir frakcijų darbo tvarką. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais (38 straipsnio 1 dalis).
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys (38 straipsnio 2 dalis).
Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime (38 straipsnio 3 dalis).
Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui (38 straipsnio 4 dalis).
Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje.
Pažymėtina tai, kad frakcijos narių skaičius turi įtakos skiriant frakcijos atstovus į Seniūnų sueigą.
Seimo statuto 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą. Šio straipsnio 3 dalyje įtvritinta, kad kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai.
Atsižvelgiant į frakcijų narių skaičių yra formuojami Seimo struktūriniai padaliniai (komitetai ir komisijos) ir skiriami jų vadovai.
Seimo statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą.
Seimo statuto 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir pavaduotoju. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.
Be to, frakcijos narių skaičius lemia frakcijos darbo reikmėms skiriamą lėšų sumą bei frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių.
Seimo statuto 153 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad frakcijos veiklai metams skiriama 0,8 VMDU dydžio suma ir papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį taip, kad kiekvienam frakcijos nariui tektų po 0,32 VMDU dydžio suma. Jeigu frakcijos dydis keičiasi, jai skiriama papildoma suma tikslinama kiekvieną mėnesį. Šios lėšos naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos darbo reikmėms apmokėti.
Seimo statuto 161 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienos frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba, atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių. Kiekvienai frakcijai steigiama ne mažiau kaip viena frakcijos referento pareigybė.
Kaip matyti iš aukščiau nurodytų Seimo statuto normų, Seimo narių jungimasis į frakcijas yra glaudžiai susijęs su įvairiais Seimo vidinės struktūros ir veiklos, struktūrinių padalinių (komitetų ir komisijų) formavimo ir pačių frakcijų funkcionavimo aspektais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas atskleidžia Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso esmę ir yra neatskiriamai susijęs su Seimo narių lygybe. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Visi Seimo nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe. Jeigu Seimo narių teisės būtų diferencijuojamos taip, kad faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, tai būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai Tautai, reikšti visos Tautos interesų. Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų turi būti laikomasi ir nustatant Seimo vidinę struktūrą. Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas – viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų.“
Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Pagal Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalies nuostatą kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.
2. Seimo nario prisijungimas prie kurios nors frakcijos užtikrina didesnes galimybes tai frakcijai pasinaudoti Seimo statute frakcijoms suteiktomis teisėmis ir garantijomis (atstovas Seniūnų sueigoje; narių skaičius komitetuose ir komisijose; šių struktūrinių padalinių pirmininkų ir pavaduotojų pareigos; frakcijos veiklai skiriama lėšų suma ir kt.).
3. Seimo nario fiktyvus prisijungimas prie vienos frakcijos ir faktinis dalyvavimas kitos frakcijos veikloje sudaro prielaidas pažeisti Seimo narių lygiateisiškumo principą, t. y. suponuoja nevienodas Seimo narių galimybes dalyvauti Seimo darbe, taip pat kelia abejonių dėl tokio Seimo nario elgesio sąžiningumo.
4. Seimo narė A. Širinskienė 2019 liepos 9 d. prisijungė prie frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, dėl to buvo pasiektas minimalus šiai frakcijai veikti būtinas narių skaičius, ir frakcija neturėjo nutraukti savo veiklos.
5. Seimo narė A. Širinskienė buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ narė nuo 2019 m. liepos 9 d. iki liepos 22 d. Šiuo laikotarpiu A. Širinskienė taip pat ėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigas, į kurias buvo paskirta būdama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare. Iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ A. Širinskienė išėjo savo iniciatyva.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Rekomenduoti Seimo narei Agnei Širinskienei ir kitiems Seimo nariams vengti elgesio, keliančio abejonių dėl jų veiksmų sąžiningumo.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas