Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALDYBOS 2019 M. SPALIO 15 d.  POSĖDŽIO

 

 

2019-11-13  Nr. 101-I-19

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Palionis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos (toliau – Valdyba) 2019 m. spalio 15 d. posėdžio, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto (toliau – Statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

 

2019 m. spalio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sušaukė Valdybos posėdį. Šio posėdžio protokole Nr. SV-P-229 nurodomas vienintelis darbotvarkėje buvęs klausimas – „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nenumatyto posėdžio sušaukimo“. Valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas Nr. SV-S-1412 sušaukti Seimo nenumatytą posėdį 2019 m. spalio 15 d. 18 val. ir jame svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektą Nr. XIIIP-3993 (toliau – Nutarimo projektas). Valdybos posėdyje dalyvavo aštuoni iš devynių Valdybos narių. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius tuo metu pirmininkavo vykstančiam Seimo plenariniam posėdžiui.

Už sprendimą sušaukti nenumatytą plenarinį posėdį balsavo 5 Valdybos nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė. Seimo plenarinis posėdis, kuriame svarstytas Nutarimo projektas, įvyko 2019 m. spalio 15 d. 18 val. Nutarimas nebuvo priimtas.

Nutarimo projekto iniciatoriai ne kartą viešai buvo pareiškę, jog Nutarimo projektas bus svarstomas ir dėl V. Pranckiečio atleidimo iš pareigų bus balsuojama 2019 m. spalio 17 d. (ketvirtadienio) plenariniame Seimo posėdyje (šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/video/1015916/karbauskis-apie-pranckieti-ketvirtadienis-bus-paskutine-diena-kada-jis-uzima-tas-pareigas; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/surinkti-parasai-reikalingi-v-pranckiecio-atleidimui-56-1217258). Matydami, kad Nutarimo projektas bus svarstomas kitą, nei pageidavo iniciatoriai, dieną, iniciatoriai ėmėsi aktyvių veiksmų ir parodydami, kad toks sprendimas pažeidžia jų aiškiai išreikštą valią spręsti atšaukimo iš pareigų klausimą 2019 m. spalio 17 d. (ketvirtadienio) Seimo plenariniame posėdyje, atsiėmė savo parašus, kuriais buvo patvirtintas jų teikimas atšaukti V. Pranckietį iš užimamų pareigų. Tuomet, siekdami užtikrinti balsavimą 2019 m. spalio 15 d. neeilinio Seimo plenarinio posėdžio metu, teikimą, dėl kurio savo parašus atšaukė jo iniciatoriai, pasirašė opozicijos atstovai. Vėliau, prasidėjus 2019 m. spalio 15 d. 18 val. nenumatytam posėdžiui, iniciatoriai, protestuodami, kad yra veikiama prieš jų išreikštą valią priimti sprendimą 2019 m. spalio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje, paliko plenarinių posėdžių salę ir sprendimo priėmime nedalyvavo.

 

2019 m. spalio 15 d. buvo gautas Seimo Pirmininko pavaduotojo Seimo nario Arvydo Nekrošiaus (toliau – Pareiškėjas) kreipimasis “Dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos posėdžio”. Kreipimesi nurodoma, kad 2019 m. spalio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sušauktas iš anksto neplanuotas Valdybos posėdis. Pareiškėjas nurodo, kad tuo metu kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas jis pirmininkavo plenariniam posėdžiui ir Valdybos posėdyje fiziškai negalėjo dalyvauti. Pasak Pareiškėjo, toks Valdybos bei kitų Seimo padalinių organizavimas, kai Seimo nariui net fiziškai nesudaroma galimybė dalyvauti padalinio, kurio nariu jis yra, veikloje, pažeidžia jo, kaip Seimo nario pareigas, įtvirtintas Seimo statuto 10 straipsnio 5 dalyje „Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose“ bei iš to kylančias teises, o pažeidžiant Seimo statutą surengtas Valdybos posėdis nėra teisėtas. Pareiškėjas prašo Komisijos išnagrinėti susidariusią situaciją.

Seimo Pirmininkas 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. V-2019-5339 informavo Komisiją, jog visi Valdybos nariai apie posėdį buvo informuoti. Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius tuo metu pirmininkavo Seimo plenariniam posėdžiui ir nepasirinko jo stabdyti, todėl Valdybos posėdyje nedalyvavo.

Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius kreipdamasis į Komisiją akcentavo, kad šaukiant Valdybos posėdį plenarinio posėdžio metu nesudaroma fizinė galimybė Seimo nariui dalyvauti tame posėdyje, pažeidžia Seimo nario teisę dalyvauti Seimo padalinio, kurio nariu jis yra, posėdyje.

Seimo kanclerė 2019 m. lapkričio 5 d. raštu informavo, kad Valdybos narius apie šaukiamą posėdį informuoja Valdybos narių patarėjai, kuriems Seimo kanceliarijos atsakingi darbuotojai el. paštu išsiunčia informaciją, kurią dieną ir kelintą valandą šaukiamas posėdis. Valdybos narių patarėjai, informavę Valdybos narius apie numatomą posėdžio laiką, praneša Seimo kanceliarijos atsakingam darbuotojui, ar Valdybos narys dalyvaus posėdyje. Iki 2019 m. spalio 15 d. Valdybos posėdžio šios Seimo kadencijos metu Seimo plenarinių posėdžių dienomis vyko 19 Valdybos posėdžių. Iš jų 10 įvyko ne Seimo plenarinio posėdžio metu, kitų laikas nebuvo fiksuotas. 2019 m. spalio 15 d. Seimo kanclerį pavaduojantis Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, gavęs iš Seimo Pirmininko pavedimą organizuoti šaukiamą Valdybos posėdį, nurodė Seimo kanceliarijos atsakingiems darbuotojams informuoti Valdybos narių patarėjus apie šaukiamą posėdį. Valdybos narių patarėjai telefonu buvo informuoti, kad posėdis šaukiamas 14 val. 45 min. Seimo II rūmų 213 kab. Patarėjai užtikrino, kad informuos apie posėdžio laiką ir vietą Valdybos narius.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. V-2019-5640 paaiškino, jog Seimo statuto 96 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog Seimo padalinių posėdžiai, susitikimai su rinkėjais vyksta tomis savaitės dienomis, kuomet nevyksta plenariniai posėdžiai, nėra imperatyvi. Tokia išvada darytina kompleksiškai vertinant Seimo statuto nuostatas, reglamentuojančias Seimo padalinių posėdžių laiką: Seimo statuto 53 straipsnis suteikia teisę komitetams (o pagal Seimo statuto 74 straipsnio 3 ir 4 dalis ir komisijoms) posėdžiauti Seimo plenarinių posėdžių metu, kuomet tam pritaria Seimas. Seimo statutas nenumato ir termino „nenumatytas Seimo valdybos posėdis“, todėl darytina išvada, kad Valdybos posėdžių laikas nėra griežtai reglamentuotas ir vien faktas, jog Seimo padalinio, šiuo atveju Valdybos, posėdis vyksta ne nustatytu laiku, nėra pagrindas pripažinti tokį posėdį neteisėtu.

 

Seimo statuto 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seime veikia Valdyba, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. Vadovaudamasis Seimo statuto 33 straipsnio 1 dalimi Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas šaukia Valdybos posėdžius ir jiems vadovauja. Statuto 32 straipsnio 5 punktas suteikia Valdybai įgaliojimus sušaukti nenumatytus Seimo posėdžius bei nustatyti jų laiką.

Seimo statuto 10 straipsnis apibrėžia Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo darbe: „Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose“ ( 10 straipsnio 1 dalis), „Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose“ (10 straipsnio 5 dalis).

Seimo statuto 96 straipsnio 1 dalis apibrėžia Seimo plenarinių posėdžių periodiškumą: „Seimo sesijos metu paprastai rengiami 4 posėdžiai per savaitę - po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos“, o to paties straipsnio 2 dalis – kitų Seimo padalinių veiklos principą: „Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.“

Valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. SV-S-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komitetų, komisijų, frakcijų ir kitų padalinių posėdžių laiko“ (toliau – Valdybos sprendimas) nustato, kad trečiadieniais bei penktadieniais 9.00–9.30 val. vyksta Valdybos posėdžiai. O jeigu dėl nenumatytų aplinkybių tuo pačiu metu vyksta Seimo posėdis ir Seimo padalinio posėdis, Seimo nariai dalyvauja Seimo posėdyje.

 

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, jog būtent Seimo posėdžiai yra pagrindinė Seimo darbo forma, o dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2005 m. vasario 10 d. sprendime, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą Seimo veiklos nepertraukiamumo principą, inter alia konstatavo, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla. Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose;

 

Konstitucinis Teismas 2014 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. KT20-I1/2014 konstatavo, jog vien tai, kad Seimo narys įgyvendina teisę rengti įstatymų, kitų Seimo aktų projektus, nereiškia, kad jis tinkamai vykdo Tautos atstovo pareigas. Epizodinis dalyvavimas įgyvendinant dalį Seimo konstitucinių įgaliojimų leisti įstatymus negali būti vertinamas kaip nepertraukiama Seimo nario veikla ir tinkamas Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti Tautai įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo narės N. V. veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties Seimo plenariniuose posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai ir šiais veiksmais Seimo narė N. V. sulaužė priesaiką bei šiukščiai pažeidė Konstituciją. 

 

Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 20 d. nutarime „Dėl Seimo kanclerio atleidimo“, aiškindamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį pažymėjo, kad Seimo priimami poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami laikantis Seimo statute apibrėžtų teisės aktų priėmimo taisyklių. Tai, kad Seimas, priimdamas poįstatyminius teisės aktus, tame tarpe ir tuos, kuriais Seimo paskirtas pareigūnas atleidžiamas iš pareigų pareiškus jam nepasitikėjimą, nesilaiko Konstitucijos ir Seimo statuto, reiškia, jog yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo iš pareigų buvo atleistas Seimo kancleris, pagal priėmimo tvarką prieštaraujančiu ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-248-210-07, vertindamas nepasitikėjimo procedūros (šiuo atveju – meru) teisėtumą yra pažymėjęs, kad „<...> pagrindinė priežastis, dėl kurios nepasitikėjimo <...> pareiškimas negalėjo būti registruotas ir įtrauktas į <...> posėdžio darbotvarkę yra tai, kad šiems veiksmams atlikti nebuvo nepasitikėjimo <...> iniciatorių valios.“ Teismas kaip reikšmingą aplinkybę vertino tą faktą, kad  „nepasitikėjimą meru pareiškusių tarybos narių valia (įtraukti į 2006 m. sausio 25 d. posėdžio darbotvarkę) nėra išreikšta dokumente, kurio kopija buvo panaudota klausimo įtraukimui į darbotvarkę, priešingai, pareiškime dėl nepasitikėjimo meru išreikštas pageidavimas šį klausimą svarstyti neeilinio posėdžio metu. Tokia pati nepasitikėjimo meru iniciatorių pozicija buvo išreikšta ir 2006 m. sausio 23 d. kreipimesi, tą pačią dieną vykusioje frakcijų vadovų sueigoje bei 2006 m. sausio 25 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. <...> Tai rodo, kad nepasitikėjimo meru klausimas į 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas prieš nepasitikėjimo meru iniciatorių valią.“  1

2016 m. balandžio 6 d. Komisija išvadoje Nr. 101-I-6 rekomendavo Seimo komitetams ir komisijoms laikytis Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-30 nustatyto posėdžių laiko.

2018 m. birželio 28 d. Komisijos išvadoje „Dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2018-06-21 posėdžio“ Nr. 101-I-38 priimtas sprendimas, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas organizuodamas posėdį ketvirtadienį, per Seimo plenarinio posėdžio pertrauką, pažeidė Seimo valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SV-S-30, o Komiteto posėdžiui prasidėjus Seimo plenarinio posėdžio metu be Seimo sutikimo, buvo pažeistos Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatos.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

 

1. Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose.
2. Siekiant užtikrinti visų Seimo narių, priklausančių Valdybai, vienodas galimybes įgyvendinti Seimo statute numatytą pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, Valdybos posėdžiai negali būti rengiami Seimo plenarinių posėdžių metu. Valdybos sprendimas nustato, kad trečiadieniais bei penktadieniais 9.00–9.30 val. vyksta Valdybos posėdžiai. O jeigu dėl nenumatytų aplinkybių tuo pačiu metu vyksta Seimo posėdis ir Seimo padalinio posėdis, Seimo nariai dalyvauja Seimo posėdyje. Šis sprendimas saisto ir pačią Valdybą.
3. Valdybos priimami sprendimai bei Seimo priimami poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami laikantis Seimo statute apibrėžtų teisės aktų priėmimo taisyklių. Dęėl neteisėtų veiksmų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais (principas ex injuria non oritur jus).
4. Tam, kad būtų atliekami veiksmai, susiję su nepasitikėjimo pareiškimu bei reikalavimu dėl to atleisti asmenį iš užimamų pareigų, turi būti išreikšta iniciatorių valia, be kita ko, apimanti ir klausimo svarstymo laiką, kada jis įtraukiamas į plenarinio posėdžių darbotvarkę. Valinio iniciatorių elemento nebuvimas yra pagrindas pripažinti priimtus sprendimus neteisėtais.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Pripažinti, kad 2019 m. spalio 15 d. Valdybos posėdis, vykęs Seimo plenarinio posėdžių metu, yra sušauktas ir vyko pažeidžiant Seimo statuto reikalavimus bei pačios Valdybos sprendimą Nr. SV-S-30 ir dėl to yra neteisėtas.
2. Pripažinti, kad Valdybos sprendimas Nr. SV-S-1412 sušaukti Seimo nenumatytą posėdį 2019 m. spalio 15 d. 18 val. yra priimtas posėdyje, surengtame pažeidžiant Seimo Statuto reikalavimus bei Valdybos sprendimą Nr. SV-S-30, ir dėl to yra neteisėtas ir negalioja.
3. Pripažinti, kad nenumatytas Seimo posėdis, vykęs 2019 m. spalio 15 d. 18 val., bei jame priimti sprendimai yra neteisėti ir negalioja, nes posėdis buvo neteisėtų veiksmų, atliktų pažeidžiant Seimo Statuto reikalavimus bei Valdybos sprendimą Nr. SV-S-30, rezultatas, o taip pat vyko prieš aiškiai išreikštą iniciatorių valią.
4. Rekomenduoti Seimo vadovybei, komitetams ir komisijoms laikytis Seimo valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komitetų, komisijų, frakcijų ir kitų padalinių posėdžių laiko“ Nr. SV-S-30 nustatyto posėdžių laiko.

 

Alternatyvaus balsavimo rezultatai už – 6.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                              Antanas Matulas