Komisijos išvada "Dėl balsų skaičiavimo grupės"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL BALSŲ SKAIČIAVIMO GRUPĖS

 

 

2019-11-13   Nr. 101-I-20

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Andrius Palionis, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kreipimąsi dėl galimų Seimo statuto pažeidimų sudarant bei keičiant balsų skaičiavimo grupės sudėtį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2019 m. spalio 15 d. Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu Seimas patvirtino šios sudėties balsų skaičiavimo grupę: Rasa Budbergytė, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kernagis, Gintautas Kindurys, Artūras Skardžius, Gintaras Steponavičius, Leonardas Talmontas, Juozas Varžgalys. Patvirtinta, jog tokios sudėties balsų skaičiavimo grupė dirbs mėnesį, t.y. iki 2019 m. lapkričio 14 d.  Tačiau tos pačios dienos nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje buvo atlikti šios grupės sudėties pakeitimai Seimui dėl jų nebalsavus. Paskirta tokios sudėties balsų skaičiavimo grupė: R. Budbergytė, Irena Haase, G. Steponavičius, A. Skardžius ir Jonas Varkalys. Pareiškėjų nuomone, toks posėdžio pirmininko vienasmenis sprendimas pažeidžia Seimo statuto 119 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiria Seimas.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė 2019 m. spalio 23 d. paaiškinime Komisijai teigė, kad pagal Seimo statuto 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą Seimo posėdžio pirmininkas rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka balsų skaičiavimo grupė ir Seimo posėdžių sekretoriatas.

2019 m. spalio 15 d. nenumatyto plenarinio posėdžio metu prieš skelbiant balsavimo pradžią ir skaitant balsų skaičiavimo grupės sudėtį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija informavo, kad jos deleguotas Seimo narys V. Kernagis keičiamas Seimo nare I. Haase. Atsižvelgdama į frakcijos prašymą bei remdamasi Seimo posėdžių sekretoriato pateikta informacija, naudodamasi posėdžio pirmininko teisėmis, ji paskelbė balsų skaičiavimo grupės sudėtį. Tuo metu Seimo narių A. Dumbravos, G. Kindurio ir L. Talmonto salėje nebuvo, todėl jų pavardės nebuvo paminėtos. Prieštaraujančių balsų skaičiavimo grupės sudėčiai nebuvo.

Taip pat pažymėtina, kad skaitant balsų skaičiavimo sudėtį Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininkas suklydo ir vietoj „J. Varkalys“ perskaitė „J. Varžgalys“.

Įprastai paskelbus balsų skaičiavimo grupės sudėtį Seimas dėl jos nebalsuoja. Dėl šios grupės sudėties Seimas nebalsavo ir 2019 m. spalio 15 d. Seimo plenarinio posėdžio metu.

 

2019 m. spalio 15 d. Seimo plenariniame rytiniame posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė: „Gerbiami kolegos, turime patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Tai yra R. Budbergytė, A. Dumbrava, V. Kernagis, G. Kindurys, A. Skardžius, G. Steponavičius, L. Talmontas ir J. Varžgalys. Tokia grupė dirbtų nuo spalio 14 dienos iki lapkričio 14 dienos.“ Balsavimo dėl balsų skaičiavimo grupės sudėties nebuvo, nebuvo ir pritarimo bendru sutarimu.

Lygiai taip pat 2019 m. spalio 15 d. Seimo nenumatytame posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė paskelbė: „Dabar balsų skaičiavimo grupė 2019-10-14–2019-11-14: R. Budbergytė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, V. Kernagis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, G. Steponavičius… (Balsai salėje) Kas yra? (Balsai salėje) Vietoj V. Kernagio I. Haase. Gerai? Toliau, J. Varkalys – Liberalų sąjūdžio frakcija ir A. Skardžius – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, balsavimo pradžia 19 val. 25 min., pabaiga – 19 val. 45 min. Einame balsuoti.“

Iš 2019 m. spalio 15 d. Seimo nenumatyto posėdžio stenogramos matyti, kad posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė paskelbė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos prašymą pakeisti grupės narį V. Kernagį ir vietoj jo paskirti I. Haase. Niekas iš posėdyje dalyvavusių Seimo narių tam neprieštaravo. Taip pat nebuvo išreikštas ir nepritarimas kitos nei buvo skelbta 2019 m. spalio 15 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje sudėties balsų skaičiavimo grupei.

 

Pažymėtina, kad 2019 m. spalio 17 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje Seimo narė Agnė Širinskienė frakcijos vardu paprašė Seimo balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe, kadangi suabejojo, ar tokia grupė buvo paskirta teisėtai be Seimo pritarimo. Toks nepasitikėjimas buvo išreikštas Seimo narių balsų dauguma: už – 60, prieš – 8, susilaikė – 2.

2019 m. spalio 22 d. Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu balsuojant buvo patvirtinta naujos sudėties balsų skaičiavimo grupė: už – 72, prieš – 0, susilaikė – 17.

 

Seimo statuto 119 straipsnis reglamentuoja balsų skaičiavimo grupės sudarymą ir veiklą.

Šio straipsnio 4 dalis numato, kad balsų skaičiavimo grupė pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiriama Seimo.

Peržiūrėjus ankstesnių Seimo plenarinių posėdžių stenogramas matyti, kad praktika dėl balsų skaičiavimo grupių sudarymo yra įvairi: dažnai Seimo posėdžio pirmininkas atsiklausia Seimo, ar galima pritarti konkrečios sudėties balsų skaičiavimo grupei (2019 m. rugsėjo 10d.), kartais tik perskaitoma tokios grupės sudėtis (2018 m. rugsėjo 28 d.). Lygiai tokia pati praktika yra ir keičiant grupės narį (2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta balsų skaičiavimo grupė, pritariant jai bendru sutarimu, 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdyje perskaityta balsų skaičiavimo grupės sudėtis, kurioje pakeisti keli jos nariai, balsuojama nebuvo, bendro pritarimo nebuvo).

Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 4d. nutarime pasisakė: „Vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas. Seimo sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia. Seimo valia negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje.“

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. V-2019-5641 nurodė, kad balsų skaičiavimo grupės sudėtis turi būti keičiama pagal tas pačias taisykles, kaip ir sudaroma. Nėra nurodyta, kad nepasitikėjimas balsų skaičiavimo grupe turi būti motyvuotas. Nepasitikėjimas balsų skaičiavimo grupe turi būti išreikštas per protingą terminą. Pagal Seimo statuto 119 straipsnio 7 ir 8 dalis išreiškus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe, balsavimas turėtų būti pakartotas.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Sudarant balsų skaičiavimo grupę 2019 m. spalio 15 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje Seimas dėl jos sudėties nebalsavo, taip pat balsų skaičiavimo grupei nebuvo pritarta „bendru sutikimu“, t. y. pirmininkaujantis posėdžiui neatsiklausė, ar Seimas taip gali išreikšti savo sutikimą.

2. Paskelbus naujos sudėties balsų skaičiavimo grupę 2019 m. spalio 15 d. Seimo nenumatytame posėdyje Seimas nebalsavo ar pritaria balsų skaičiavimo grupės sudėties pakeitimui, taip pat balsų skaičiavimo grupės sudėties pakeitimui nebuvo pritarta „bendru sutikimu“, t. y. pirmininkaujantis posėdžiui neatsiklausė, ar Seimas taip gali išreikšti savo sutikimą.

3. Įvertinus Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, darytina išvada, jog dėl balsų skaičiavimo grupės, kaip ir kitais atvejais, kur Seimas, kaip kolegiali institucija, sprendimus, turi būti balsuojama arba pirmininkaujantis posėdžiui privalo expressis verbis atsiklausti, ar sprendimas gali būti priimtas „bendru sutarimu“. Seimo sprendimas negali būti numanomas vien iš to, kad niekas neprieštaravo dėl to, jog vienu ar kitu klausimu nebuvo balsuota, arba neprieštaravo, jog neatsiklausta, ar galima pritarti „bendru sutikimu“.

Vadinasi, Seimo valia negali būti pareikšta kitaip nei balsuojant arba Seimo posėdžio pirmininkas visuomet turėtų gauti Seimo pritarimą priimti sprendimą „bendru sutarimu“, t. y. expressis verbis atsiklausti, ar sprendimas gali būti priimtas „bendru sutikimu“.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimui 2019 m. spalio 17 d. pareiškus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe, motyvuojant tuo, kad du grupės nariai buvo paskirti vienasmeniškai Seimo posėdžio pirmininkės, Komisija tyrimą šioje dalyje nutraukia.

2. Siekiant aiškiai išreikšti Seimo valią, rekomenduoti Seimo sprendimus priimti balsuojant arba gavus Seimo sutikimą, kad sprendimas būtų priimtas be prieštaravimų bendru sutikimu.

 

 

Pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                         Antanas Matulas