Komisijos išvada "Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL SEIMO PIRMININKO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO

 

 

2019-11-13     Nr. 101-I-21

Vilnius

 

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Andrius Palionis, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kreipimąsi dėl galimo Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2019 m. spalio 15 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sušaukė Seimo valdybos posėdį. Šiame posėdyje buvo numatyta svarstyti klausimą dėl nenumatyto Seimo posėdžio, kuriame buvo ketinama balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, sušaukimo. Seimo Pirmininkas dėl šio klausimo Seimo valdybos posėdyje balsavo.

Pareiškėjų nuomone, toks Seimo Pirmininko elgesys pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų viešuosius ir privačius interesu, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą. Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo vengti interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Pareiškėjų nuomone, asmuo, einantis Seimo Pirmininko pareigas, gali turėti tiek turtinį, tiek neturtinį suinteresuotumą išlaikyti užimamas pareigas. Būtent todėl Seimo Pirmininkas negalėjo inicijuoti Seimo valdybos posėdžio, jam pirmininkauti ir balsuoti dėl tiesiogiai su juo susijusio klausimo.

2019 m. spalio 17 d. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pirmininkavo Seimo rytiniam plenariniam posėdžiui. Seimo narė Agnė Širinskienė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu išdėstė prašymą Seimui balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe, 2019 m. spalio 15 d. Seimo nenumatytame plenariniame posėdyje skaičiavusia balsus dėl Seimo Pirmininko atstatydinimo. Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo Pirmininkas turėtų nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo. Tačiau Seimo Pirmininkas ne tik nenusišalino, tačiau ir nesudarė galimybės pareikšti Seimo nariams savo valios, argumentuodamas, kad klausimas dėl balsų skaičiavimo grupės yra apskųstas Komisijai.

Vėliau klausimas dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe buvo pateiktas Seimui svarstyti (pirmininkaujant pirmajai Seimo Pirmininko pavaduotojai Rimai Baškienei) ir Seimas išreiškė nepasitikėjimą balsuodamas: už – 60, prieš – 8, susilaikė – 2.

Reaguodamas į tai, kad buvo išreikštas nepasitikėjimas balsų skaičiavimo grupe ir dėl to bus pakartotas balsavimas dėl Seimo Pirmininko atstatydinimo, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis 2019 m. spalio 17 d. sušaukė Seimo valdybos posėdį. Po šio posėdžio Seimo Pirmininkas pareiškė, kad klausimo dėl jo atstatydinimo į artimiausio posėdžio darbotvarkę neįtrauks.

Pareiškėjų nuomone, tokiu elgesiu Seimo Pirmininkas piktnaudžiavo savo pareigomis, veikė savo asmeninio intereso naudai. Pareiškėjai prašo įvertinti Seimo nario V. Pranckiečio elgesį, jam, kaip suinteresuotam asmeniui, nenusišalinus nuo su jo asmeniu susijusių klausimų sprendimo. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog būtent V. Pranckietis iniciavo Seimo valdybos posėdį, kuriame buvo nuspręsta šaukti neeilinį Seimo posėdį, t.y. aktyvūs ir įstatymus pažeidžiantys V. Pranckiečio, esančio neabejotinoje interesų konflikto situacijoje, veiksmai lėmė po to sekusius veiksmus – sprendimą šaukti neeilinį Seimo posėdį ir t.t. Todėl kartu prašo įvertinti ir Seimo valdybos posėdžio teisėtumo klausimą, nes teisės aktų pažeidimo pagrindu surengtas ir vykęs posėdis bei jo metu priimti sprendimai yra neteisėti.

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis savo 2019 m. spalio 29 d. paaiškinime Komisijai teigė, kad 2019 m. spalio 15 d. Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai Rimai Baškienei buvo įteiktas Seimo narių grupės siūlymas atleisti jį iš Seimo Pirmininko pareigų. Kadangi 2019 m. spalio 16 d. ryte turėjo vykti eilinis Seimo valdybos posėdis, o 2019 m. spalio 17 d. Seimo plenarinis posėdis, kuriam turėjo pirmininkauti Seimo Pirmininkas, jis siekė kaip galima greičiau išsiaiškinti, ar Seimas pasitiki juo kaip Seimo Pirmininku.

Pagal Seimo statuto 33 straipsnio 1 dalį Seimo valdybos posėdžius šaukia Seimo Pirmininkas. Seimo Pirmininko pavaduotojams suteikta teisė laikinai pavaduoti išvykusį arba susirgusį Seimo Pirmininką. 2019 m. spalio 15 d. Seimo Pirmininkas buvo darbo vietoje (nebuvo nei išvykęs, nei susirgęs), todėl ėmėsi iniciatyvos šaukti Seimo valdybos posėdį.

2019 m. spalio 15 d. Seimo valdybos posėdžiui pirmininkavo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.

Pagal Seimo Pirmininko pastebėjimus net tuo atveju, jei jis būtų nedalyvavęs balsavime dėl nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio sušaukimo, Seimo valdybos sprendimas nebūtų buvęs kitoks.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką „Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.“ Todėl, jo nuomone, vien Seimo valdybos posėdžio sušaukimas savaime nelemia interesų konflikto.

Dėl 2019 m. spalio 17 d. Seimo plenarinio posėdžio Seimo Pirmininkas 2019 m. lapkričio 5 d. paaiškinime Nr. V-2019-5770 nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje Seimo narės A. Širinskienės frakcijos vardu išdėstytas prašymas balsuoti dėl nepasitikėjimo pareiškimo balsų skaičiavimo grupe, skaičiavusia balsus 2019 m. spalio 15 d. neeiliniame Seimo posėdyje, buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nebuvo teikiamas balsavimui. Toks prašymas pagal Seimo statutą galėjo būti teikiamas, kol nepradėtas svarstyti kitas klausimas.

 

2019 m. spalio 15 d. buvo sušauktas Seimo valdybos posėdis, kurio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nenumatyto posėdžio sušaukimo“. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, pagal kurį numatyta 2019 m. spalio 15 d. 18 val. sušaukti Seimo nenumatytą posėdį ir svarstyti jame klausimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“. Dėl šio sprendimo balsavo visi posėdyje dalyvavę Seimo valdybos nariai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 1. Seimo valdybos posėdžio protokole nėra pažymėta, jog kuris nors Seimo valdybos narys būtų nusišalinęs nuo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad dėl sprendimo balsavo ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

2019 m. spalio 17 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje Seimo narė A. Širinskienė pareiškė: „Gerbiami kolegos, labą rytą. Tiesiog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 119 straipsnio 7 dalimi frakcijos vardu norėčiau prašyti, kad Seimas balsuotų dėl nepasitikėjimo pareiškimo ta balsų skaičiavimo grupe, kuri skaičiavo nenumatyto posėdžio metu vykusio balsavimo rezultatus.“

Reaguodamas į šį prašymą, Seimo Pirmininkas pareiškė, kad „klausimas yra atiduotas į Etikos ir procedūrų komisiją ir, kai Etikos ir procedūrų komisija pasisakys, tada ir spręsime šiuos klausimus.“

2019 m. spalio 17 d. po Seimo valdybos posėdžio Seimo Pirmininkas visuomenės informavimo priemonėms pareiškė, kad Seimo valdyba vienbalsiai pripažino, kad reikalavimas iš naujo balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku yra neteisėtas (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seime-visiska-teisine-sumaistis-del-pranckiecio.d?id=82549169). Tai nebuvo vienasmenis Seimo Pirmininko sprendimas, jis komentavo Seimo valdybos išsakytas nuomones bei priimtus sprendimus.

 

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje.

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Seimo nariai, kurie tam tikru svarstomu klausimu turi privatų interesą, prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Seimo statuto 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. Vadovaudamasis Seimo statuto 33 straipsnio 1 dalimi Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas šaukia Seimo valdybos posėdžius ir jiems vadovauja. Seimo statuto 32 straipsnio 5 punktas suteikia Seimo valdybai įgaliojimus sušaukti nenumatytus Seimo posėdžius bei nustatyti jų laiką.

Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo  ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Nešališkumo principas reiškia, kad valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo.

Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens prievolę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją tuo aspektu, ar joje galima įžvelgti jo privačių interesų konflikto su viešaisiais interesais požymius, t. y. asmuo turi būti sąžiningas, atsakingas ir kritiškas savo atžvilgiu, o ne laukti nurodymų iš aukščiau (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, jog Seimo narys turi teisę balsuoti dėl darbotvarkės bei klausimų įtraukimo į ją. 2018 m. gruodžio 5 d. Komisija įspėjo Seimo narį, jog tais atvejais, kai klausimas susijęs tiesiogiai su jo asmeniu, Seimo narys privalo nusišalinti.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti.
2. Siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ar net jo regimybės, rekomenduotina Seimo nariams nusišalinti nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su jų asmeniu.
3. Analizuojant privačių interesų sąvoką, su viešųjų ir privačių interesų konfliktų sprendimu susijusį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką yra pažymėtina, kad Seimo narys V. Pranckietis turi tiek neturtinį, tiek ir turtinį suinteresuotumą eiti Seimo Pirmininko pareigas. Seimo Pirmininko pareiginis atlyginimas yra didesnis nei kito Seimo nario, Seimo Pirmininko įgaliojimai, lyginant su kitų Seimo narių, yra gerokai didesnės apimties (plg. Seimo Statuto 29 straipsnis), Seimo Pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį skiriama didesnė suma, nei kitiems Seimo nariams (Seimo Statuto 15 straipsnio 3 straipsnio 1 dalis), Seimo Pirmininkas naudojasi specifinėmis teisėmis (užtikrinama nuolatinė apsauga, vairuotojai ir pan.), Seimo Pirmininko sekretoriatą aptarnauja didesnis politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius ir t.t.
4. Vadovaujantis Seimo Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.  Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdį Seimo plenarinio posėdžio metu bei ir 17 d. sušaukė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. V. Pranckietis, vengdamas interesų konflikto, galėjo pasinaudoti Seimo statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir posėdį sušaukti įgalioti vieną iš savo pavaduotojų, tačiau to nepadarė.
5. Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sušauktame Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdyje buvo svarstomas vienintelis klausimas – paties Seimo Pirmininko pateiktas pasiūlymas 2019 m. spalio 15 d. vakarą, 18 val., organizuoti neeilinį Seimo plenarinį posėdį ir svarstyti nepasitikėjimo juo, kaip Seimo Pirmininku, klausimą. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis nuo su jo asmeniu tiesiogiai susijusio klausimo sprendimo nenusišalino ir kartu su kitais dalyvavusiais Seimo valdybos nariais priėmė sprendimą šaukti neeilinį Seimo plenarinį posėdį ir vykdyti nepasitikėjimo Seimo Pirmininku procedūrą tuo laiku, kurį pats buvo pasiūlęs. Taip pat Seimo Pirmininkas V. Pranckietis nenusišalino ir nuo pirmininkavimo 2019 m. spalio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje tuo metu, kai buvo svarstomi su juo tiesiogiai susiję klausimai.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, 2019 m. spalio 15 d.  sušaukdamas Seimo valdybos posėdį, jame dalyvaudamas ir balsuodamas priimant sprendimą dėl neeilinio Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo vykdoma nepasitikėjimo Seimo Pirmininku procedūra, surengimo bei sušaukdamas ir dalyvaudamas Seimo valdybos 2019 m. spalio 17 d. posėdyje, pirmininkaudamas 2019 m. spalio 17 d.  plenariniam posėdžiui ta apimtimi, kiek tame plenariniame posėdyje buvo sprendžiami su juo tiesiogiai susiję klausimai, pažeidė:

- Seimo nario konstitucinę pareigą vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti bei veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, o savo asmeniniais interesais, naudojosi savo, kaip Seimo Pirmininko, statusu savo asmeninei naudai gauti;

 - Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalį;

- Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, įpareigojančius politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.

2. Kadangi 2019 m. spalio 15 d.  Valdybos posėdis buvo sušauktas pažeidžiant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, remiantis teisės principu ex injuria non oritur jus (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), šio posėdžio metu priimti sprendimai negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėti.

 

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3.

 

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                        Antanas Matulas