Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Justo Džiugelio elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

IŠVADA

 

DĖL SEIMO NARIO JUSTO DŽIUGELIO ELGESIO

 

2019-12-11        Nr. 101-I-24

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Seimo nario Aurimo Gaidžiūno 2019 m. lapkričio 12 d. prašymą įvertinti Seimo nario Justo Džiugelio elgesį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

 

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys A. Gaidžiūnas savo prašyme teigia, kad Seimo narys J. Džiugelis viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį pažemino ir paniekino kaip asmenį bei galėjo pakirsti pasitikėjimą juo. Seimo narys A. Gaidžiūnas nurodė, kad Seimo narys J. Džiugelis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje ir visuomenės informavimo priemonėse skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. Gaidžiūnas tariamai paniekinamai pasisakė apie J. Džiugelį, kaip apie negalią turintį asmenį.

2019 m. lapkričio 6 d. 19 val. J. Džiugelio „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas tokio turinio įrašas: „Šiandien kažkas kalbėjo apie moralės dugną. Tai tik noriu pasakyti, gerb. Premjere, kad savo frakcijoje rasite tokių, kurie jį pramuša. Linkėjimui Aurimui Gaidžiūnui.“ Prie šio pasisakymo pridėta Seimo Kaimo reikalų komiteto 2019 m. lapkričio 6 d. posėdžio įrašo ištrauka, kurioje girdėti tokia frazė: „O viešpatie, kai jau Dievas baudžia, tai baudžia: ne tik ant kojų, bet ir ant proto.“ (https://www.facebook.com/justas.dziugelis/videos/2453384391593448/)

2019 m. lapkričio 8 d. interneto portale „15 min“ buvo publikuotas straipsnis „Seimo komiteto posėdyje – replika neįgaliam J. Džiugeliui“. Straipsnyje rašoma: „Parlamentaras Justas Džiugelis feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame girdima galimai diskriminacinė replika jo atžvilgiu. J. Džiugelis teigia, kad jo kolega „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas ištaria: „Kai Dievas baudžia, tai baudžia. Ne tik ant kojų, bet ir ant proto.“ <...>“

Seimo nario A. Gaidžiūno nuomone, „Facebook“ paskyroje paskelbtu savo pasisakymu J. Džiugelis apkaltino jį, kad jis posėdžio metu ištaręs frazę „O viešpatie, kai jau Dievas baudžia, tai baudžia: ne tik ant kojų, bet ir ant proto.“ A. Gaidžiūnas nurodė, kad jis dalyvavo 2019 m. lapkričio 6 d. vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje, tačiau tokios frazės nesakė.

2019 m. lapkričio 13 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pripažino, kad Kaimo reikalų komiteto posėdyje jis pasakė frazę „Kai Dievas baudžia, tai baudžia. Ne tik ant kojų, bet ir ant proto.“ Atsižvelgdama į Seimo nario A. S. Nausėdos apgailestavimą dėl išsakytų žodžių ir jo atsiprašymą, Komisija įpareigojo A. S. Nausėdą Kaimo reikalų komiteto kitame posėdyje atsiprašyti Seimo nario J. Džiugelio. Seimo narys A. S. Nausėda Komiteto 2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje atsiprašė J. Džiugelio. Šis posėdis buvo tiesiogiai transliuojamas internete, o posėdžio įrašas iki šiol gali būti peržiūrėtas „YouTube“ kanalu (https://www.youtube.com/watch?v=SAvbI-TkOFY).

Seimo narys J. Džiugelis 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai pateiktame paaiškinime teigė: „Portalo „15 min“ straipsnio citatoje, kurią pateikė Gaidžiūnas, akivaizdu, nėra cituojamų mano ištartų žodžių apie tai, kad Gaidžiūnas ištarė neigiamus ir žeminančius mane žodžius. Straipsnio autorius tik savaip perteikė mintis, kurių aš neteigiau kaip teiginio ar informacijos (žinios). Vadinasi, už portalo „15 min“ straipsnio autoriaus nuožiūra ir (ar) interpretacija perteiktą tekstą aš nesu atsakingas.“;  „Nei mano paskyroje pateiktame tekste, nei portalo „15 min“ straipsnio citatoje, kurią skunde nurodė Gaidžiūnas, nėra nei vienos mano asmeniškai iškomunikuotos žinios ir/ ar informacijos apie tai, kad neva būtent Gaidžiūnas ištarė mane žeminančius žodžius.“; „Be to, aš linkėjimus galiu perduoti tekstu bet kam ir bet kaip, tačiau atskiras sakinys „Linkėjimai Aurimui Gaidžiūnui“, atskirtas nuo kitų teiginių facebook paskyros žinutėje niekaip neperteikė žinios (informacijos apie tai, kad neva būtent Gaidžiūnas ištarė šiuos mane žeidžiančius (ar jais siekiant mane įžeisti) žodžius“.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų – asmens garbę ir orumą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys J. Džiugelis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2019 m. lapkričio 6 d. paskelbtame pasisakyme „Šiandien kažkas kalbėjo apie moralės dugną. Tai tik noriu pasakyti, gerb. Premjere, kad savo frakcijoje rasite tokių, kurie jį pramuša. Linkėjimui Aurimui Gaidžiūnui“ teigė, kad Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra žemos moralės narių.

2. Pasisakyme, kuris akivaizdžiai kaltina Seimo narius nederamu elgesiu, paminėdamas Seimo nario A. Gaidžiūno pavardę ir prie jo pridėdamas Kaimo reikalų komiteto posėdžio vaizdo įrašo ištrauką, iš kurios sunku suprasti, kuris Seimo narys išsakė diskriminacinę bei žeminančią repliką „Kai Dievas baudžia, tai baudžia. Ne tik ant kojų, bet ir ant proto.“, J. Džiugelis implikavo, jog šis nederamas poelgis buvo įvykdytas Seimo nario A. Gaidžiūno.

3. 2019 m. lapkričio 13 d. Komisijos posėdyje Seimo narys A. S. Nausėda pripažino savo kaltę dėl minėto nederamo poelgio ir Seimo nario J. Džiugelio atsiprašė Kaimo reikalų komiteto 2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje, kuris buvo viešai transliuojamas.

4. Seimo nario J. Džiugelio paaiškinimas Komisijai buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. po Seimo nario A. S. Nausėdos atsiprašymo.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Rekomenduoti Seimo nariui Justui Džiugeliui vengti faktais nepagrįstų viešų teiginių, kaltinančių kitus Seimo narius netinkamu elgesiu.  

2. Rekomenduoti Seimo nariui Justui Džiugeliui socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje atsiprašyti Seimo nario Aurimo Gaidžiūno ir pašalinti su juo susijusią savo pasisakymo dalį.

3. Rekomenduoti Seimo nariui Aurimui Gaidžiūnui, jeigu, jo nuomone, apie jį buvo paskleisti duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pritarta bendru sutarimu.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                              Antanas Matulas