Komisijos išvada "Dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio veiksmų"
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL SEIMO PIRMININKO VIKTORO PRANCKIEČIO VEIKSMŲ
2019-12-18 Nr. 101-I-25
Vilnius
Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Kazys Starkevičius, gavusi Seimo narės Agnės Širinskienės 2019 m. lapkričio 20 d. kreipimąsi dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio veiksmų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
Seimo narė A. Širinskienė savo kreipimesi teigė, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis „sistemingai ignoruoja valdančiąją daugumą sudarančių frakcijų prašymus skirti jų atstovą savo pavaduotoju, taip pat ir prašymą, išsakytą 2019-11-14 koaliciją sudarančių frakcijų seniūnų pasirašytame rašte, ir kategoriškai atsisako taisyti Seimo vadovybėje susiklosčiusią konstituciniu požiūriu ydingą situaciją, kai valdančioji dauguma neturi daugumos Valdyboje, o mažos politinės grupės atsiduria geresnėje situacijoje, nei didelės politinės grupės – šiuo atveju, visos valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos.“ A. Širinskienės teigimu, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis „nevykdo Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą konstatuotų įpareigojimų bei Seimo vadovybės formavimo principų.“
Seimo narės A. Širinskienės teigimu, šiuo metu Seimo valdybą sudari keturi valdančiosios daugumos atstovai ir keturi valdančiajai daugumai nepriklausantys Seimo nariai. A. Širinskienė teigė, kad „vertinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra darytina išvada, kad formuojant Seimo vadovybę – valdybą, kaip ir formuojant Seimo komitetus ar Seniūnų sueigą <....> turi būti išlaikyta tiek pozicijos ir opozicijos, tiek ir skirtingų politinių grupių – frakcijų – atstovavimo proporcija. Matant Seimo valdybos sudėtį yra akivaizdu, kad šios proporcijos nėra išlaikytos. Pavyzdžiui, į Valdybos sudėtį nepatenka frakcijos „Lietuvos gerovei“ frakcijos atstovas.“
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis savo 2019 m. gruodžio 6 d. paaiškinime Komisijai teigė, kad „Seimo narės Agnės Širinskienės įvardijama dauguma nėra faktinė dauguma, nes įrodančiame balsavime dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininku, tesurinko 63 balsus. Taigi, darytina išvada, kad tai tik deklaratyvi, bet ne nominali dauguma ir turi mažiau kaip 50 procentų Seime, o formaliai – 50 procentų balsų Seimo valdyboje.“
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis teigė, kad „2019 m. lapkričio 13 d. vykusiame pasitarime su Seimo frakcijų seniūnais bei juos atstovaujančiais asmenimis, buvo nuspręsta neteikti septintos kandidatūros į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Tam pritarė visi pasitarime dalyvavusieji, o frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius pasiūlė formaliai sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki 5.“
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pabrėžė: „Šiuo metu, pirmiausia reikėtų spręsti ne septintojo (nes septyni Seimo Pirmininko pavaduotojai buvo tik Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES tarybai metu 2013 metais ir 2018 metais frakcijai „Tvarka ir teisingumas pasirašius sutartį su kitomis partijomis, kuriančiomis daugumą) Seimo Pirmininko pavaduotojo paskyrimo klausimą, bet reikėtų veikiančioje Seimo valdyboje, suformuotoje 2016 m. lapkričio mėnesį laikantis Konstitucinio Teismo nutarimų, o vėliau vadovaujantis Seimo statutu 2018 metais papildytoje ir 2019 metais sumažintoje, išspręsti neproporcingą Seimo frakcijų atstovavimą, kai, viena mažiausių, vos 10 narių turinti Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija yra delegavusi net du Seimo Pirmininko pavaduotojus, o 9 narius turinti Lietuvos socialdemokratų partija – nėra atstovaujama. Manytina, kad išnykus sąlygoms, dėl kurių buvo septynių Seimo Pirmininko pavaduotojų poreikis, būtų prasminga grįžti prie mažesnio Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiaus.“
Šiuo metu Seimo valdybą sudaro 8 nariai: Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys (Liberalų sąjūdžio frakcija), Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija) ir Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija). Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas eina yra 6 Seimo nariai, jie atstovauja 4 frakcijoms.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra 49 Seimo nariai, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje – 10 narių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje – 8 nariai, Frakcijoje „Lietuvos gerovei“ – 7 nariai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje – 36 Seimo nariai, Liberalų sąjūdžio frakcijoje – 10 Seimo narių, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje – 9 Seimo nariai, Mišrioje Seimo narių grupėje – 10 Seimo narių.
2019 m. liepos 5 d. 2019 m. liepos 5 d. keturios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – sudarė koalicijos sutartį.
2019 m. rugsėjo 10 d. iširus frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, buvo įsteigta Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“. 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pasirašė su šia frakcija tarpfrakcinę sutartį dėl bendradarbiavimo.
Šiuo metu Seimo valdančiajai daugumai priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ir frakcija „Lietuvos gerovei“. Seimo mažumai priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, ir Mišri Seimo narių grupė.
Pagal Seimo statuto 27 straipsnio 2 dalies nuostatą, Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas.
Seimo statuto 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.
Seimo statuto 188 straipsnyje nustatyta, kad kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai. Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu.
Seimo statuto 40 straipsnyje pateiktas Seimo daugumos ir mažumos sąvokų apibrėžimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.
Pažymėtina, kad Seimo statute nėra nuostatų, tiesiogiai nustatančių, jog Seimo valdyba turi būti formuojama laikantis proporcinio frakcijų atstovavimo principo. Seimo statuto 188 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
Seimo statute yra expressis verbis įtvirtinta, jog proporcinio frakcijų atstovavimo principo turi būti laikomasi sudarant Seimo struktūrinius padalinius, t. y. Seimo komitetus ir komisijas. Seimo statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą.
Į Seimo frakcijų narių skaičių taip pat atsižvelgiama sudarant Seniūnų sueigą. Seimo statuto 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.
Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 5 skirsnio 25 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad „<...> reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos.“
Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 25 d. nutarime dar kartą akcentavo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime konstatuotas tezes: „<...> minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad į politinių grupių narių skaičių būtina atsižvelgti ir tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos.“
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Šiuo metu Seimo valdybą sudaro 8 Seimo nariai. Seimo Pirmininkas yra sustabdęs savo narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje.
Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas eina 6 Seimo nariai, iš jų: 4 Seimo nariai priklauso Seimo valdančiąją daugumą sudarančioms frakcijoms, 2 – Seimo mažumą sudarančioms frakcijoms. 2 Seimo nariai atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, 2 Seimo nariai – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai, 1 Seimo narys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai ir 1 Seimo narys – Liberalų sąjūdžio frakcijai. Į Seimo valdybą taip pat įeina Seimo Opozicijos lyderis.
2. Seimo statuto 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. Ši teisės norma nustato didžiausią leistiną Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių, tačiau nenustato mažiausio privalomo skaičiaus. Vadinasi, gali būti renkama ir mažiau nei septyni Seimo Pirmininko pavaduotojai.
3. Seimo statute nėra tiesiogiai nustatyta, kad Seimo valdyba formuojama pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tačiau Seimo statuto 188 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti, kad kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
4. Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 26 d. nutarime konstatavo, kad „<...> reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos.“
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis nepažeidė Seimo statuto nuostatų, reglamentuojančių kandidatų teikimo į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas procedūrą.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3.
Komisijos pirmininkas Antanas Matulas