Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio veiklos"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
 ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

 

 

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO VYTAUTO JUOZAPAIČIO VEIKLOS

 

2019-12-18     Nr. 101-I-27

Vilnius

 

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Antanas Matulas, Aušrinė Norkienė, Petras Čimbaras, Asta Kubilienė, Andrius Mazuronis, Aušra Papirtienė, Virgilijus Poderys, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, gavusi Lietuvos muzikų sąjungos (toliau – Sąjunga) prašymus įvertinti Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Sąjunga savo kreipimesi Komisijai nurodė, kad Seimo narys, kuris yra ir Sąjungos narys, V. Juozapaitis nuo 2019 m. balandžio 13 d. šmeižia, meluoja, kenkia kūrybinių sąjungų reputacijai, trikdo Sąjungos veiklą.

Galima priežastis – V. Juozapaitis nebuvo pakviestas į 2019 metų VII Birštono vasaros menų akademiją, kurioje jis ir jo žmona E. J. dėstė, o dukra Ieva Barbora Juozapaitytė kėlė kvalifikaciją 2014-2018 metais.

2019 m. balandžio 12 d. V. Juozapaitis sužinojo, kad į 2019 metų Birštono vasaros menų akademiją kviečiamas nebus.

Nuo 2019 m. balandžio 13 d. V. Juozapaitis šmeižia Sąjungos vadovę Audronę Žigaitytę-Nekrošienę, nepagrįstai kaltina ją neskaidria Sąjungos veikla.

Seimo narys taip pat iniciavo Sąjungos patikrą, kurią atliko Kultūros taryba. Nesulaukęs patikrinimų rezultatų, iniciavo visuomenę klaidinantį straipsnį spaudoje, melagingus duomenis viešino socialiniame tinkle facebook.

 

Dėl moralinio spaudimo Sąjungai

2019 m. balandžio 13 d. A. Žigaitytė-Nekrošienė gavo V. Juozapaičio laišką, pateikti visus Sąjungos finansinius dokumentus. Nors Sąjungos vadovė kelis kartus paaiškino, kad pateikti visus finansinius dokumentus nėra fizinių galimybių, tačiau V. Juozapaitis jų reikalavo nuolat. Dėl kilusių nesutarimų 2019 m. gegužės 8 d. įvyko Sąjungos tarybos posėdis, kurio metu buvo nutarta kreiptis nepriklausomo išorės audito dėl Sąjungos vadovės A. Žigaitytės-Nekrošienės veiklos. Šiam sprendimui pritarė ir V. Juozapaitis.

V. Juozapaitis periodiškai viešai, nesulaukęs patikrinimų rezultatų, kaltino Sąjungos vadovę vykdant neskaidrią veiklą: 2019 m. balandžio 17 d. susitikimo su Birštono mere Nijole Dirginčiene metu; 2019 m. gegužės 23 d. Žinių radijo eteryje; 2019 m. gegužės viduryje laišką apie Sąjungos vykdomą neskaidrią veiklą gavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dekanas Saulius Gerulis. 2019 m. birželio 5 d. Kultūros tarybai nebaigus Sąjungos finansinės veiklos patikrinimo, V. Juozapaitis socialiniame tinkle facebook paskelbė neteisingą informaciją apie Sąjungoje išmokamus atlyginimus ir kitų finansinių lėšų administravimą.

 

2019 m. balandžio 30 d. V. Juozapaitis lankėsi Sąjungos būstinėje, fotografavo aplinką bei laikrodį, tokiu būdu norėdamas įrodyti, jog Sąjungos vadovė nedirba (tuo metu ji vedė pamokas), o būstinė virto kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio štabu. Šios nuotraukos V. Juozapaičio buvo išsiųstos Sąjungos tarybai ir nariams.

 

Seimo narys V. Juozapaitis savo paaiškinime komisijai nurodo, jog visais atvejais reikalaudamas Sąjungos vadovės bei pačios Sąjungos veiklos skaidrumo jis veikė kaip Sąjungos narys. Tačiau 2019 m. gruodžio 4 d. „Delfi“ straipsnyje „Širinskienė aiškinasi, kokia katė perbėgo tarp Muzikų sąjungos vadovės ir Juozapaičio: jai rūpi mane nušauti“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sirinskiene-aiskinasi-kokia-kate-perbego-tarp-muziku-sajungos-vadoves-ir-juozapaicio-jai-rupi-mane-nusauti.d?id=82952943) V. Juozapaitis nurodo: „Tai, kad į mano parlamentinės kontrolės Muzikų sąjungos vadovės tyrimą įsijungė pati Širinskienė, rodo, kad užnugaris yra stiprus.“ Tai, jog dalį dokumentų V. Juozapaitis išsireikalavo kaip Seimo narys nurodo ir Sąjungos vadovė savo kreipimesi Komisijai.

 

2019 m. balandžio 12 d. Sąjungos ataskaitinės konferencijos metu kilo klausimų dėl Sąjungos finansinės veiklos, dėl Sąjungos būstinės patalpų nuomos kandidato į prezidentus štabui tuo pat metu, kai tose patalpose buvo vykdoma edukacinė veikla. Dėl šių klausimų V. Juozapaitis geranoriškai kreipėsi į Sąjungos vadovę, prašydamas pateikti atsakymus bei finansinius dokumentus. Taip pat liko neatsakyti klausimai dėl Sąjungos patalpų nuomos visuomeniniam judėjimui „Bendruomeniškas Vilnius“, kurio vienas iš iniciatorių yra Tomas Bakučionis (jo pavardė figuruoja pareiškėjos A. Žigaitytės-Nekrošienės skundo prieduose).

Negaudamas atsakymo, 2019 m. gegužę V. Juozapaitis dar sykį registruotu laišku kreipėsi į Sąjungos vadovę, tačiau ir vėl buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją. Būtent todėl jis kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą, prašydamas atlikti patikrinimą.

2019 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos kultūros taryba atlikusi tyrimą pažeidimų Sąjungoje nenustatė. Taip pat pažeidimų nenustatė ir atliktas išorinis auditas.

 

V. Juozapaičio pasisakymai socialiniame tinkle facebook

2019 m. birželio 8 d. Seimo narys V. Juozapaitis savo socialinio tinklo facebook paskyroje parašė: „Laiku neišrauta piktžolė ilgainiui pražysta, tačiau dėl to ji nenustoja būti piktžole, mintanti naudingų augalų sąskaita.“

2019 m. birželio 16 d. Seimo narys V. Juozapaitis savo socialinio tinklo facebook paskyroje parašė: „Savaitgalį teko apsilankyti senų bičiulių laikomame gyvulių ūkyje, kuriame, be įvairiausių naminių gyvulių, aiškiai lyderiauja pastebimai įmitusi kiaulė, kuri, kiekvieną kartą, kai šeimininkai atneša ėdalo, sugeba nustumti kitus tvarto gyventojus nuo lovio ir suėda daugiau nei pusę visiems skirto jovalo. Tiesa, trečdalį nuo kitų nugvelbto ėdalo ji neva atiduoda iki lovio nedrįstančiam prasibrauti sulysusiam savo išlaikomam paršui, kuris, panašu, tenkinasi to maisto atliekomis. Šeimininkas džiaugiasi, kad kiaulė gerai ėda ir greitai taps skaniu patiekalu, bet, tuo pačiu, labai sunerimęs dėl kitų gyvulių ūkio gyventojų likimo, o ypač dėl to sulysusio paršo, kuris, kiaulei tapus patiekalu, gali netekti prasmės kriuksėti. Tačiau labiausiai jį neramina tai, kad triušiai, antys, ožkos ir kiti sulysę ūkio gyventojai net nežino, kad jie galėtų gyventi kur kas sočiau, jeigu toji įmitusi kiaulė laikytųsi padorumo dietos ir savo apetitą derintų ir su kitų tvarto gyventojų poreikiais.
O ta kiaulė iš pažiūros tokia nekaltai teigiamai atrodanti, stengiasi dalyvauti visuose tvarto parengimuose, vis pakriuksi kiekvienam tvarto lankytojui, kuris net nenujaučia, kad yra vienos kiauliškos šeimynos kiauliškų poreikių tenkinimo įkaitu. Tai to gyvulių ūkio šeimininkas prašė patarimo kaip tą, visus apėdančią kiaulę, atpratinti nuo besaikio visiems skirto maisto ėdimo. Gal kas galite patarti ?“

 

Šiuose V. Juozapaičio pasisakymuose nėra įvardinta institucija, apie kurią kalbama, nėra minimos pavardės asmenų, apie kuriuos galimai yra alegoriškai pasisakoma socialiniame tinkle. Jokios pavardės bei institucijos nėra minimos ir komentaruose po šiais pasisakymais.

 

V. Juozapaičio ir jo šeimos narių gyvenimas sanatorijoje „Eglė“

2019 m. atlikta Sąjungos audito peržvalga nustatė, jog V. Juozapaičio, I. B. J. ir jos sutuoktinio D. P. gyvenimas sanatorijoje „Eglė“, Birštone 2018 m. liepos 28 d. – 2018 m. rugpjūčio 3 d. nepagrįstas veiklomis Sąjungos forume, I. B. J. nemokėjo ir dalyvio mokesčio. Todėl pareiškėjų nuomone, Juozapaičių šeima gavo finansinę naudą. Šiuo metu V. Juozapaitis atsisako sumokėti Sąjungos patirtas išlaidas.

 

Seimo narys V. Juozapaitis paaiškino, kad 2018 metais Birštono vasaros menų akademijoje jis dalyvavo kaip svečias. Buvo surengtas vienas V. Juozapaičio koncertas, kuriame jis dalyvavo neatlygintinai. Išsiregistruodamas iš sanatorijos „Eglė“ šios sanatorijos administracijos buvo patikintas, kad už jo ir jo artimųjų gyvenimą yra sumokėjusi Sąjunga ir jis nėra skolingas sanatorijai. Kartu su V. Juozapaičiu sanatorijoje gyvenusiai jo sutuoktinei sąskaitos už gyvenimą nėra pateiktos. V. Juozapaičiui Sąjunga yra pateikusi prašymus apmokėti nepagrįstas sąskaitas. Į šiuos prašymus V. Juozapaitis yra atsakęs. Be to, jo nuomone, tokie santykiai turėtų būti svarstomi civilinio proceso nustatyta tvarka.

 

2019 m. gruodžio 4 d. „Delfi“ straipsnyje „Širinskienė aiškinasi, kokia katė perbėgo tarp Muzikų sąjungos vadovės ir Juozapaičio: jai rūpi mane nušauti“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sirinskiene-aiskinasi-kokia-kate-perbego-tarp-muziku-sajungos-vadoves-ir-juozapaicio-jai-rupi-mane-nusauti.d?id=82952943) A. Žigaitytė-Nekrošienė teigia, kad „V. Juozapaičio susimokėti yra prašoma tik už tas dienas, kai jis su šeimos nariais viešnagę sanatorijoje tęsė po vykusio renginio svečių apgyvendinimo termino.“ Sąjunga apmokėjo Seimo nario V. Juozapaičio ir jo šeimos narių pragyvenimo sanatorijoje išlaidas ir tomis dienomis, kai vyko renginys, ir dėl to mokėjimo pretenzijų neturi. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad šia, kartą jau Komisijos pripažinta pedagogine, veikla Seimo narys V. Juozapaitis vertėsi ir už savo apgyvendinimą Birštone nemokėjo net penkerius metus. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-muziku-sajunga-kaltina-seimo-nari-vytauta-juozapaiti-nesusimokejus-uz-viesnage-birstone-56-1240342?copied).

2018 m. Birštono vasaros menų akademijos programoje buvo numatytas vienas V. Juozapaičio koncertas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nurodyta, kad meistriškumo pamokas ves jo sutuoktinė,  dukra, kiti asmenys, tačiau ne V. Juozapaitis.

 

Pažymėtina, kad asmenų turtinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ginčai sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Spręsti, ar V. Juozapaitis turi įsiskolinimų Sąjungai už gyvenimą sanatorijoje „Eglė“, nepriklauso Komisijos kompetencijai, tačiau Komisijos pareiga yra vertinti, ar tokiu elgesiu Seimo narys nepažeidė Konstitucijos bei kitų teisės aktų, o taip pat – etikos normų.

 

Dėl V. Juozapaičio dukros įdarbinimo

Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovybė2019 m. vasarą įdarbino V. J.-P. choro vadovo pavaduotoja, nors ši pareigybė 2017 metais buvo panaikinta pagal Valstybės kontrolės išvadas. Pareiškėjai reiškia susirūpinimą, jog taip galėjo įvykti dėl galimo Seimo nario V. Juozapaičio spaudimo.

 

Koncertinė įstaiga valstybinis choras „Vilnius“ savo 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. SD-128 komisijai nurodė, kad koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovo pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta po 2014 m. Kultūros ministerijos vidaus audito pateiktų rekomendacijų. Didėjant darbų apimtims, suderinus su Kultūros ministerija 2019 metais buvo patvirtinta nauja koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ organizacinė struktūra ir pareigybių sąrašas, taip pat grąžinta ir vadovo pavaduotojo pareigybė. Atrankoje į šią pareigybę dalyvavo 14 asmenų, iš kurių kaip geriausia kandidatė buvo atrinkta V. J.-P..

Jokio spaudimo iš V. Juozapaičio koncertinė įstaiga valstybinis choras „Vilnius“ nepatyrė.

 

Dėl V. Juozapaičio sutuoktinės įdarbinimo

2019 m. rugsėjo mėnesį, galimai patyrusi V. Juozapaičio spaudimą, Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė įdarbino E. J..

 

Vytauto Didžiojo universitetas 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 1-1147 Komisijai patvirtino, kad nėra patyręs spaudimo iš Seimo nario V. Juozapaičio dėl jam artimų asmenų įdarbinimo universitete. E. J. buvo pasiūlyta prisijungti prie Universiteto Muzikos akademijos darbuotojų kaip profesionaliai miuziklo žanro dėstytojai.

 

Dėl V. Juozapaičio dalyvavimo TV laidose bei pasirodymų teatre

Pareiškėjai nurodo, kad V. Juozapaitis nuo 2018 m. gruodžio mėnesio yra kviečiamas dainuoti Lietuvos operos ir baleto teatre. O jo dukra I. B. J. laimi stažuotojų konkursą.

Pareiškėja nurodo, kad V. Juozapaitis dalyvavo visose 2018 m. ir 2019 m. transliuotose LRT laidose „Gražiausios poetų dainos“.

 

V. Juozapaitis nurodo, kad Lietuvos operos ir baleto teatre jis buvo kviestas du kartus sukurti vaidmenis. 2018 m. gruodžio 30 d., paragintas A. Žigaitytės-Nekrošienės teatras G. Verdi operos „Traviata“ spektaklį skyrė V. Juozapaičio kūrybinės veiklos 30-mečiui. Šis spektaklis buvo ypatingas tuo, kad po 10 metų gyvavimo baigė savo egzistavimą.

Antrąjį kartą kurti vaidmens jis buvo pakviestas 2019 metų lapkritį.

Lietuvos operos ir baleto teatras savo 2019 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. S2-311 patvirtino Seimo nario V. Juozapaičio nurodytus faktus. Taip pat tai, jog V. Juozapaitis vaidmenis kūrė neatlygintinai.

 

2018 metų rugsėjį ir 2019 metų rugpjūtį ir rugsėjį LRT buvo parodyta 14 „Gražiausios poetų dainos“ ciklo laidų. V. Juozapaitis kūrinius atliko 7 laidose, kurios buvo filmuojamos per dvi filmavimo sesijas.

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija savo 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Komisijai nurodė: „Remdamasis 2018 m. liepos 16 d. ir 2019 m. vasario 19 d. Audiovizualinių kūrinių prodiusavimo, teisių perdavimo ir transliavimo sutarčių (toliau – Sutartis) tarp  LRT ir UAB „Rijeka“ (toliau – Prodiuseris) nuostatomis, prodiuseris įsipareigojo LRT pagaminti programas „Poetų dainos“ ir programas „Gražiausios poetų dainos“. Pagal minėtų sutarčių  4.14 p. sąlygas Prodiuseris privalėjo savo sąskaita sudaryti sutartis be kita ko su programų autoriais ir atlikėjais, taip pat užtikrinti, kad už tokiose sutartyse numatytų teisių perdavimą LRT neturėtų pareigos mokėti jokiems asmenims jokių papildomų mokesčių ir (ar) honorarų.“

UAB „Rijeka“ 2019 m. lapkričio 26 d. paaiškinime pagal VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija prašymą nurodė, kad V. Juozapaitis vienas ar su kitais atlikėjais atliko 8 dainas 2018 m. ir 2019 m. sezonuose laidoje „Gražiausios poetų dainos“. V. Juozapaičio atliekamų dainų filmavimai buvo vykdomi 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. birželio 17-18 dienomis vakarais nuo 19 val. V. Juozapaitis buvo pakviestas dalyvauti laidose kaip svečias, sutartis su juo sudaryta nebuvo, honoraras nebuvo mokamas.

 

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4) skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus  elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje konstatuojama, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime taip pat konstatavo, kad pagal Konstituciją kūrybinė veikla (būtent tik kūrybine veikla Seimo narys gali užsiimti greta savo, kaip Seimo nario pareigų) – tai „veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti naują kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.“  Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino konstitucinę kūrybinės veiklos sampratą: „Pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. <...> Seimo nario kūrybinė veikla Konstitucijoje yra atribota nuo darbo, tarnybos ar pan. santykių, nuo kokių nors pareigų užėmimo kokioje nors įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.“

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime  bei 2011 m. vasario 23 d. sprendime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad  Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotė apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan., neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardinamas kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto.

Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos“ konstatavo, kad „Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai numatytą atlyginimą:

1) atlyginimą už Seimo nario pareigas Seime, apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas Seimo  struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu;

2) atlyginimą už Ministro Pirmininko ar ministro pareigas;

3) atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurią jis atlieka ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas.“

Konstitucinis Teismas minėtame sprendime išaiškino, kad „Seimo nario konstitucinė kūrybinės veiklos laisvė gali būti įgyvendinama inter alia sudarant sutartį, tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo, tarnybos ar pan. santykiai; vadinasi, Seimo narys, užsiimdamas kūrybine veikla, negali pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 60 straipsnio 1 dalies, kylančių konstitucinių Seimo nario darbinės veiklos ribojimo imperatyvų.“

Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Reikalaudamas Sąjungos pateikti finansinius dokumentus, V. Juozapaitis veikė kaip Sąjungos narys. Komisija tuo tarpu atlieka tyrimus dėl Seimo ir Vyriausybės narių elgesio.

2. 2019 m. birželio 8 d. ir 2019 m. birželio 16 d. pasisakydamas savo socialinio tinklo paskyroje apie piktžoles ir gyvulių ūkį, V. Juozapaitis nenurodė institucijos, asmenų vardų, apie kuriuos šie postai buvo parašyti, jokios konkrečios institucijos, asmenys nėra nurodomi ir komentaruose. Todėl komisija negali konstatuoti, kad V. Juozapaičio pasisakymai yra netinkami ir nukreipti prieš konkrečius asmenis, taip paskleidžiant apie juos tikrovės neatitinkančią informaciją.

3. 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais Seimo narys skleidė informaciją apie pažeidimus Sąjungoje, teikė visuomenės informavimo priemonėms ir kitiems asmenims apie neskaidrią Sąjungos veiklą, nesulaukęs atliekamų patikrinimų rezultatų.

4. Asmenų turtinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ginčai sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Spręsti, ar V. Juozapaitis turi įsiskolinimų Sąjungai už gyvenimą sanatorijoje „Eglė“, nepriklauso Komisijos kompetencijai.

5. Komisija negavo duomenų apie tai, jog Seimo narys V. Juozapaitis būtų daręs spaudimą koncertinės įstaigos valstybinio choro „Choro“ vadovybei, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto vadovybei bei atsakingiems darbuotojams dėl atitinkamai savo dukros bei sutuoktinės įdarbinimo šiose įstaigose.

6. Pagal Lietuvos operos ir baleto teatro pateiktą informaciją V. Juozapaitis atlikti vaidmenis šiame teatre buvo kviečiamas du kartus: 2018 metų gruodį ir 2019 m. lapkritį.

7. Pagal Viešosios įstaigos Lietuvos radijas ir televizija pateiktą informaciją V. Juozapaitis kūrinius atliko 7 laidose „Gražiausios poetų dainos“, kurios buvo filmuojamos per dvi filmavimo sesijas. Sutartys dėl pasirodymo laidose sudarytos nebuvo.

 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Negauta informacijos, kad Vytautas Juozapaitis būtų daręs įtaką koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ bei Vytauto Didžiojo universiteto vadovybei dėl savo šeimos narių įdarbinimo.

2. Atlikdamas vaidmenis Lietuvos operos ir baleto teatre, dalyvaudamas LRT laidose „Gražiausios poetų dainos“ Vytautas Juozapaitis užsiėmė kūrybine veikla, nebuvo saistomas sutarčių, už šiuos pasirodymus nebuvo mokamas honoraras.

3. Vytautas Juozapaitis, reikalaudamas Lietuvos muzikų sąjungą pateikti finansinius dokumentus, veikė kaip Sąjungos narys, todėl jo veiksmai Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis negali būti vertinami.

4. Siūlyti pareiškėjai Lietuvos muzikų sąjungai asmeninius turtinius santykius dėl galimo Vytauto Juozapaičio įsiskolinimo už gyvenimą sanatorijoje „Eglė“ spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Rekomenduoti Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui skleisti tik patikrintą, faktais paremtą informaciją apie institucijas, asmenis ir susilaikyti nuo išankstinių, neparemtų faktais vertinimų, kurie gali daryti neigiamą įtaką institucijų bei asmenų reputacijai.

 

Alternatyvaus balsavimo rezultatai:  už komisijos sprendimą balsavo 5 Komisijos nariai; alternatyviai balsavo 4 Komisijos nariai.

 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnį Komisijos sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                              Antanas Matulas