XII Seimas (2016–2020 m.)

Eugenijus Jovaiša
Eugenijus Jovaiša
2016–2020 m. kadencija
Seimo narys nuo 2016-11-14
iki 2020-11-13
Iškėlė: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Išrinktas: Pagal sąrašą
Pareigos
Veikla
Pranešimai žiniasklaidai
Ataskaitos
Biografija

Seimo komitetuose

2016-11-22 – 2020-11-13Švietimo ir mokslo komitetas, Komiteto pirmininkas
2016-11-16 – 2016-11-21Švietimo ir mokslo komitetas, Komiteto narys

Seimo komisijose

2016-11-25 – 2020-11-13Laisvės premijų komisija, Komisijos narys
2016-12-28 – 2020-11-13Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Komisijos narys
2018-11-15 – 2020-11-13Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Komisijos narys
2017-06-21 – 2018-11-15Valstybės istorinės atminties komisija, Komisijos narys

Seimo frakcijose

2016-11-14 – 2020-11-13Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, Frakcijos narys
Pareigos
Veikla
Pranešimai žiniasklaidai
Ataskaitos
Biografija

Pareigos
Veikla
Pranešimai žiniasklaidai
Ataskaitos
Biografija

Gimimo data 1950 m. balandžio 24 d.
Gimimo vieta Klaipėda, Lietuva
   
Išsilavinimas  
   
1968–1973 Vilniaus valstybinis universitetas (dabar – Vilniaus universitetas), archeologija
1968 Vilniaus 21-oji vidurinė mokykla (dabar – Vilniaus „Gerosios Vilties“ progimnazija)
   
Darbo patirtis  
   
2016 Lietuvos mokslų akademija, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, pirmininkas
Nuo 2011 m. Lietuvos mokslų akademija, tikrasis narys
Nuo 2009 m. Lietuvos mokslų akademija, narys ekspertas
2006–2016
 
Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), Istorijos fakultetas, dekanas, profesorius (nuo 2008 m.)
1993 Vilniaus pedagoginis universitetas, rektorius
1991–1993 Vilniaus pedagoginis universitetas, prorektorius
1990–1991 Vilniaus pedagoginis institutas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), Istorijos fakultetas, dekanas
1988–1990 Vilniaus pedagoginis institutas, Istorijos fakultetas, prodekanas
1972–1977 Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, vyr. mokslo darbuotojas, Archeologų grupės vadovas
   
Politinė karjera  
  Nepartinis
   
Kita  
   

Tyrinėja I–V amžių aisčių (vakarų baltų) materialųjį ir dvasinį paveldą. Kasinėjo Seredžiaus, Raudonėnų (Jurbarko r., 1974, 1975), Plinkaigalio (Kėdainių r., 1977), Lauksvydų ir Krūvandų (Kauno r., 1978–1979), Rupunionių (Kauno r., 1980), Šaukėnų (Tauragės r., 1981–1983), Dauglaukio (Tauragės r., 1984–1995, 2000), Vėluikių (Tauragės r., 2006, 2007) plokštinius kapinynus. 1988 m. Ukrainos TSR Mokslų akademijos Archeologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Centrinė Lietuva I–IV amžiais laidojimo paminklų pagrindu“. Yra vienas iš astroarcheologijos pradininkų, – atrado ir pagrindė aisčių laidojimo apeigų astronominę tradiciją – mirusiųjų orientavimą į dangaus dievybės – Saulę, Mėnulį ir Šiaurinę (Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyne). Sukūrė ir patikrino naują metodą mirusiųjų lyčiai nustatyti, kai negali padėti antropologinė ir kapų inventoriaus medžiaga, įgalino vaikų kapuose atskirti berniukų ir mergaičių kapus (kas neįmanoma taikant kaulinį ar įkapių pobūdį), nustatė Vidurio Lietuvos I–V amžių gyventojų dangaus dievybių garbinimo atskirais laikotarpiai dėsningumus ir galimas to priežastis, sukūrė mirusiųjų palaidojimo laiko metų laikų atžvilgiu nustatymo metodą. Vienas pirmųjų Lietuvoje tyrinėja lyčių archeologiją. Tiria aisčių visuomenės struktūrą ir aisčių visuomenės raidos ypatybes. Sukūrė ir pagrindė naują I–VIII amžių aisčių etnogenezės modelį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Didžiajai aisčių migracijai ir naujų aisčių genčių įsikūrimo procesams. Paskelbė naują, galindišką, lietuvių kilmės teoriją. Tai publikuojama monografijose „Aisčiai. Kilmė“ (2012), „Aisčiai. Raida“ (2014), „Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (2016), „Aestians. Western Balts“ (2020). Yra mokslo žurnalo „Lituanistica“ redakcinės kolegijos pirmininkas, leidinių „Lietuvos archeologija“, „Archaeologia Lituana“ redakcinių kolegijų narys

Lietuvoje pirmasis pradėjo taikyti kompiuterio galimybes archeologijos ir istorijos mokslams ir jų sklaidai. Yra daugiaterpės (multimedijos) technologijos taikymo humanitariniuose moksluose Lietuvoje pradininkas. Išleido 17 kompaktinių ir vaizdo plokštelių, iš kurių žymiausi yra „Žvilgsnis į „Aukso“ amžių. Baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus“ (1998), „Lietuva iki Mindaugo“ (1999), „Gimtoji istorija 1“ (2002), „Gimtoji istorija 2“ (2003), „Gimtoji istorija 3“ (2004), „Įdomioji istorija. Valstybė.“ (2005), „Įdomioji istorija. Menas.“ (2006), „Įdomioji istorija. Visuomenė.“ (2007), „Lietuva 1009–2009“ (2009).

Lietuvos archeologų draugijos steigėjas ir narys (1989), Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas (2000), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys (2003–2011), Seimo Nepriklausomybės stipendijų teikimo komisijos narys ir jos pirmininkas (2008–2012), Etninės globos tarybos narys nuo Lietuvos Respublikos Seimo (2014–2016)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius (2003), Naujasis knygnešys (labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelnęs žmogus regioniniu mastu, 2005), Tauragės apskrities Garbės ženklo kavalierius (2006), Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas mokslo taikymo srityje už darbų ciklą „Istorija ir kompiuteriai“ (2008), Trakų istorijos muziejaus Garbės ženklas (2008, 2018), Tauragės garbės pilietis (2014)

Kalbos: vokiečių, rusų
Pomėgiai: muzika, knygos
 
Šeima  
Vedęs. Žmona Audronė. Turi du vaikus: sūnų Marių ir dukterį Indrę