2. Dėl kultūros (renginių) sektoriaus problemų susijusių su COVID-19 taikomais apribojimais
(NUTARTA: Svarstant kultūros (renginių) sektoriaus problemas, susijusias su COVID-19 taikomais apribojimais, buvo pažymėta, kad renginių sektorius yra vienas iš labiausiai ribojamų ir nukentėjusių nuo pandemijos sektorių, kuriame virš trylika tūkstančių renginių industrijoje dirbančių asmenų (t.y. atlikėjų, autorių, atlikėjų vadybininkų ir agentūrų, koncertų organizatorių, bilietų platintojų, garso ir šviesos įmonių, transportavimo bei saugos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų ir t.t.), visoje Lietuvos teritorijoje 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną ir dėl to uždraudus ir/arba apribojus kultūros paslaugų teikimą ir renginių organizavimą, buvo priversti visiškai sustabdyti veiklą, be galimybės generuoti pajamas, o karantinui pasibaigus ir šalyje esant ekstremaliajai padėčiai, galimybės vystyti savo veiklą jiems yra apribotos, nes dalis žmonių vengia lankytis renginiuose bijodami dėl savo sveikatos. Taip pat pažymėta, kad nors renginių sektorius yra glaudžiai susijęs su kultūros sektoriumi, yra atskiras verslo sektorius ir valstybės pagalbos priemonėmis, skirtomis kultūros sektoriui COVID-19 situacijoje remti, naudotis iš esmės neturi galimybės; pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. rasti galimybes ekstremaliosios padėties ir/ar karantino laiku taikyti renginių sektoriui „kas antros sėdimos vietos“ kompensavimo mechanizmą; 2. parengti ir patvirtinti priemonę, pagal kurią renginių sektoriuje dirbančioms įmonėms būtų skiriama negrąžintina tiesioginė valstybės finansinė parama, kurios dydis būtų lygus 50 procentų atitinkamos renginių sektoriaus įmonės praėjusiais metais sumokėtų mokesčių sumai; 3. išnagrinėti ir inicijuoti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme įtvirtintų išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijų darbo užmokesčiui taikymo schemų ir jų terminų galiojimo peržiūrą, numatant galimybę renginių industrijoje dirbantiesiems mokėti išmokas ar subsidijas iki pilno suvaržymų renginiams organizuoti panaikinimo; 4. numatyti renginių industrijoje dirbantiesiems galimybes taikyti patalpų nuomos kompensavimo mechanizmą iki pilno ribojimų renginiams organizuoti panaikinimo; 5. numatyti lėšas bei tvarkas renginių sektoriuje dirbančių asmenų kvalifikacijai kelti. )

Dėl turizmo sektoriaus problemų
(NUTARTA: Išnagrinėjus gautus Turizmo verslo sektoriaus asociacijų pasiūlymus ir įvertinus turizmo sektoriaus įtaką Lietuvos ekonomikai, siūlyti: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Siekiant užtikrinti turizmo sektoriaus verslo veiklos tęstinumą ir likvidumą: 1.1.1. parengti ir patvirtinti priemonę, pagal kurią Turizmo paslaugų teikėjams (kelionių organizatoriams, kelionių agentūroms ir gidams) būtų skiriama negrąžintina tiesioginė valstybės finansinė parama – subsidija, kurios dydis būtų lygus 50 % turizmo paslaugų teikėjo praėjusiais finansiniais metais sumokėtų mokesčių sumai (priemonei reikėtų ~16 mln. eurų); 1.1.2. parengti ir patvirtinti priemonę, pagal kurią klasifikuotiems viešbučiams būtų skiriama vienkartinė negrąžintina tiesioginė valstybės finansinė parama - subsidija, kurios dydis būtų lygus 25 % praėjusiais finansiniais metais sumokėtų mokesčių sumai (priemonei reikėtų ~ 6,5 mln. eurų); 1.1.3. pakeisti priemonės „Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo nuostatus“ įgyvendinimo sąlygas ir parengti naują priemonę, pagal kurią turizmo rinkos dalyvių prievolių įvykdymo užtikrinimą 24 mėn. prisiimtų INVEGA (priemonei reikėtų ~7 mln. eurų). 1.2. Siekiant užtikrinti ir paspartinti kelionių organizatorių atsiskaitymą su vartotojais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones - pakeisti skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygas, nenumatant papildomų reikalavimų reikiamai paskolai iki 3 mln. Eur. (priemonei jau numatyta ~15 mln. eurų). 1.3. Išnagrinėti ir inicijuoti Užimtumo įstatymo 51,, 41 ir 42 straipsniuose nustatytų išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims bei subsidijų darbo užmokesčiui taikymo schemų ir jų terminų galiojimo peržiūrą. 1.4. Atsižvelgiant į 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (2020/C 91 I/01) 22 punkto nuostatas, tiesioginėmis dotacijomis, grąžintinais avansais, mokesčių ar mokėjimų lengvatomis teikiama valstybės pagalbos suma negali neviršyti 800 000 EUR vienai įmonei. 2. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. pakeisti Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 4-539 „Dėl kompensavimo turizmo paslaugų teikėjams už sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams suteiktas turizmo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikymo sąlygas, kad priemonės „Dėl kompensavimo turizmo paslaugų teikėjams už sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams suteiktas turizmo paslaugas” atostogų kuponai medikams nebūtų traktuojami kaip De minimis pagalba verslui. )

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 metų veiklos ataskaita
( NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) specialistams vykdant neplaninius patikrinimus nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai (toliau - BNO valdytojai) nėra sudarę daugiabučių namų suskystintų naftos dujų vidaus sistemų (toliau – SND sistemos) techninės priežiūros pirkimo sutarčių, SND sistemos nėra įtrauktos į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, nenustatytos SND sistemų priežiūros, kontrolės ir atsakomybės ribos, siekiant išvengti galimų avarijų ir pavojingų incidentų, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, juose reglamentuojant: 2.1. BNO valdytojų pareigas ir atsakomybę, vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas; 2.2. savivaldybių kompetenciją vykdyti BNO valdytojų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę bei užtikrinti BNO valdytojų prevencinę priežiūrą; 2.3. savivaldybių tarybų kompetenciją taikyti poveikio priemones BNO valdytojams už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 3. Atsižvelgiant į sparčiai besivystančią ir dinamišką energetikos bei telekomunikacijų paslaugų rinką ir siekiant stiprinti priežiūros veiklą atliekančių institucijų žmogiškųjų išteklių konkurencingumą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti priemonių, užtikrinančių inžinerinės pakraipos studijų programų (šilumos, elektros, dujų, telekomunikacijų sektoriuose) patrauklumo ir populiarumo skatinimą, finansavimą. )

Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 metų veiklos ataskaita
( NUTARTA: 1. Pritarti Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 metų veiklos ataskaitai. 2. Pasiūlyti Viešųjų pirkimų tarnybai atlikti sisteminį įvertinimą, ar valstybės valdomos įmonės (ir dukterinės įmonės) vykdo pirkimus pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. 3. Apie rezultatus informuoti Seimo Ekonomikos komitetą. )

Dėl pagalbos priemonių verslui viruso COVID-19 protrūkio laikotarpiu
(NUTARTA: 1. Pritarti darbo grupės pateiktam "Dėl paskolų ir nuomos mokėjimų atidėjimo karantino laiku reglamentuojantiems įstatymų projektams parengti" veiklos apibendrinimui ir darbo grupės pasiūlytoms rekomendacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant sukurti bendrą informacinį centrą, kuriame kasdien viešai būtų skelbiama naujausia su Covid-19 susijusi statistika apie ekonominę, finansinę ir socialinę situaciją šalyje: 2.1. finansų šaltinius (įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie tai, kiek valstybė pasiskolino; kiek lėšų, jau skirtų konkrečioms valstybės pagalbos priemonėms, dar yra nepanaudotų ir kt.); 2.2. socialinę padėtį šalyje (įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie tai, kiek per savaitę darbuotojų atleista; savaitinis pokytis darbuotojų, esančių neapmokamose atostogose; kiek per savaitę kompensuota prastovų – įmonių skaičius, kompensavimo suma ir kt.); 2.3. ekonominę padėtį šalyje (įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie per savaitę įmonėms išmokėtą bendrą valstybės paramos lėšų sumą bei tokių įmonių skaičių; per savaitę suteiktą įmonėms garantijų sumą ir tokių įmonių skaičių; per savaitę įmonėms suteiktą mokesčių atostogų sumą ir tokių įmonių skaičių; duomenys apie įmones, nutraukusias veiklą ir kt.). 3. Prašyti Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Lietuvos banko kas savaitę teikti Ekonomikos komitetui atnaujintus duomenis pagal pridedamą lentelę (pridedama, 1 lapas). 4. Ekonomikos komitetui vykdant parlamentinę kontrolę, atsižvelgiant į koronoviruso sukeltas problemas verslui ir siekiant užtikrinti efektyvų jų sprendimą, prašyti Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Lietuvos banko periodiškai šiuos duomenis pristatyti komiteto posėdžiuose. )

Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 metų veiklos ataskaita. 2017-09-27 komiteto posėdyje svarstyta ataskaita ir bendru sutarimu priimtas sprendimas. NUTARTA: 1. Pritarti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitai. 2. Parlamentinės kontrolės tvarka inicijuoti papildomą rizikingiausių viešųjų pirkimų pagal sektorius išsamų pristatymą ir analizę Komitete. 2017-10-11 komiteto posėdyje Ekonomikos komiteto nariai, įvertinę Tarnybos direktorės Dianos Vilytės pristatytą rizikingiausių viešųjų pirkimų analizę, nusprendė suformuluoti pasiūlymus Viešųjų pirkimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. NUTARTA: 1. Įvertinus viešųjų pirkimų apžvalgoje pateiktus statistinius duomenis, konstatuotina, jog pagal galimų tiekėjų susitarimų, „rinkos pasidalijimo“, „vieno dalyvio“ bei kitus kriterijus rizikingiausi viešieji pirkimai pasireiškia 4 pagrindiniuose sektoriuose: statybos, kelių tiesimo, medicinos ir informacinių technologijų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad sąžiningoms ir skaidrioms viešųjų pirkimų procedūroms užtikrinti ir korupcijos rizikai sumažinti reikalinga nuosekli ir kryptinga pirkimų politika bei efektyvus jos įgyvendinimas, pasiūlyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. pritaikant užsienio šalių gerąją praktiką, pateikti pasiūlymus, kokius teisės aktų pakeitimus reikėtų atlikti, kad Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų skaičius būtų optimizuotas; 2.2. pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų keisti teisės aktus, kad skaičius įmonių, dalyvaujančių statybos, informacinių technologijų, medicinos įrangos pirkimuose, būtų išplėstas; viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja tik vienas tiekėjas, skaičius būtų sumažintas bent iki Latvijos ar Estijos lygio; 2.3. skatinant perkančiąsias organizacijas tinkamai taikyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų viešuosiuose pirkimuose, išnagrinėti galimybę parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios nus
(2017-10-19 raštas Nr. S-2017-9388 Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.)

Valstybinio audito ataskaita 2017 m. liepos 14 d. Nr. VA-201-P-900-1-15 “Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra”. 2017-10-25 komiteto posėdyje pristatytos Valstybės kontrolės atlikto valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros audito išvados. Posėdyje bendru sutarimu nuspręsta pritarti 2017 m. liepos 14 d. Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra“ Nr. VA- 2017- P-900-1-15 pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti: - valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros efektyvų valdymą, panaikinant fizinės infrastruktūros paslaugų dubliavimą, siekiant sinergijos integruojant institucijų turimus išteklius ir koordinuojant plėtros veiksmus; - kad taikoma valstybės elektroninių ryšių tinklų kainodara būtų skaidri ir leistų nustatyti tikrąsias teikiamų paslaugų sąnaudas; - aukštą valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų saugą, kad atsižvelgiant į esamas kibernetines grėsmes, tinklų integracijos perspektyvas, būtų gebama užtikrinti informacijos saugumą.
(2017-10-25 raštas Nr. S-2017-9590 LR Vyriausybei)