Parlamentinė kontrolė
Nr.
Iniciavimo data
Iniciatorius
Vykdytojas
Priemonė
Vykdymas
21.
2019-11-13
Kultūros komitetas
Kultūros komitetas
Kultūros komiteto posėdyje išklausytos nuomonės dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų pardavimo. Kultūros paveldo departamento direktoriaus V. Bezaro nuomone, toks sprendimas neatitinka visuomenės interesų. Tiek Klaipėdos, tiek Kauno centrinio pašto pastatams yra nustatytos vertingosios savybės, kurias būtina išsaugoti. AB Lietuvos paštas generalinė direktorė A. Sungailienė pabrėžė, kad įmonė yra nepajėgi užtikrinti į Kultūros paveldo registrą įrašytų pašto pastatų tinkamos priežiūros, todėl valdyba priėmė sprendimą visą perteklinį, tiesioginei įmonės veiklai nereikalingą turtą parduoti. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatai galėtų būti atlygintinai perduoti Turto fondui, kuris Vyriausybės sprendimu šiuos pastatus galėtų perduoti savivaldybėms. Posėdžio pirmininkas pasiūlė organizuoti susitikimus su Vilniaus miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe bei Klaipėdos miesto savivaldybe ir aptarti galimybes Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatus perduoti savivaldybėms ir šiuos pastatus įveiklinti.
(Dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų.)
(Dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų.)
23.
2019-10-16
Kultūros komitetas
Dėl bibliotekų fondų nurašomų knygų panaudojimo
Kultūros komiteto 2019 m. lapkričio 13 d. išvažiuojamajame posėdyje į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką išklausyta informacija apie bibliotekų fondo dokumentų nurašymo procesą ir nurašomų dokumentų panaudojimo galimybes.
25.
2019-10-16
Kultūros komitetas
Kultūros komitetas
M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu teisės aktai numato, kad bibliotekų nurašomos knygos turi būti sunaikintos, t. y. nėra panaudotų knygų rinkos, kuri galėtų būti labai svarbus knygų šaltinis.
Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose yra saugoma apie 12 mln. dokumentų. Bibliotekų fondai kasmet papildomi daugiau nei 665 tūkst. dokumentų (5,5 proc.), o nurašoma yra apie 1 mln. dokumentų (8 proc.). Bibliotekų fondų nurašomų knygų procentas atitinka tarptautinius standartus ir tarptautines fondų valdymo rekomendacijas. Pagrindinės knygų nurašymo priežastys yra nusidėvėjimas, vartotojų sugadinti leidiniai, turinio neaktualumas. Bibliotekos taip pat formuoja mainų fondus, kuriuose saugomi nebeaktualūs leidiniai. Savivaldybių tarybų sprendimu mainų fonduose esančios knygos gali būti perduodamos kitiems juridiniams asmenims (bendruomenių namams, globos įstaigoms ir pan.). Tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad valstybės lėšomis įsigytas turtas negali būti perduotas fiziniams asmenims.
Bibliotekų fonduose esančių knygų perdavimas fiziniams asmenims galimas vykdant aukcionus, tačiau jų organizavimo tvarka yra sudėtinga, o grąža - minimali.
Komiteto nariai nusprendė organizuoti išvažiuojamąjį posėdį į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką siekiant įvertinti bibliotekų fonduose esančių knygų nurašymo proceso įgyvendinimą.
(Dėl bibliotekų fondų nurašomų knygų panaudojimo.)
(Dėl bibliotekų fondų nurašomų knygų panaudojimo.)
2019-11-13
Pristatyta komiteto posėdyje (Kultūros komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką metu išklausyta informacija apie bibliotekų fondo dokumentų nurašymo procesą ir nurašomų dokumentų panaudojimo galimybes)
26.
2019-09-25
Kultūros komitetas
Lietuvos savivaldybių asociacija
28.
2019-07-03
Kultūros komitetas
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
2019-09-11
Pristatyta komiteto posėdyje
29.
2019-07-03
Kultūros komitetas
Kultūros komitetas,
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija,
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Trakų istorinis nacionalinis parkas,
Trakų rajono savivaldybė,
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kultūros komitetas bendrame su Aplinkos apsaugos komitetu išvažiuojamame į Trakų rajono savivaldybę posėdyje išklausė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus D. Kvedaravičiaus įvardytas problemas ir pateiktus pasiūlymus atnaujinti teritorijų planavimo dokumentus, svarstyti kurortų ir kurortinių teritorijų teisinio reguliavimo pakeitimus arba specialaus statuso suteikimą Trakams, tobulinti vidaus vandenų teisinį reguliavimą, tobulinti statybos žemės ūkio paskirties žemėje teisinį reguliavimą bei svarstyti galimybes vienoje iš Trakų rajono salų įrengti laikiną žiūrovų infrastruktūrą (tribūnas, tiltą), tinkamą 2023 metais Lietuvoje vyksiančiam Pasaulio irklavimo čempionatui.
(Dėl teritorijų planavimo dokumentų Trakų miesto teritorijoje, dėl Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teisinio statuso ir galimos alternatyvos, dėl statybų žemės ūkio paskirties žemėje reglamentavimo.)
(Dėl teritorijų planavimo dokumentų Trakų miesto teritorijoje, dėl Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teisinio statuso ir galimos alternatyvos, dėl statybų žemės ūkio paskirties žemėje reglamentavimo.)
2019-07-17
Vykdoma (Priimtas bendras Kultūros komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto sprendimas dėl darbo grupės sudarymo)
30.
2019-07-03
Kultūros komitetas
VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau - Fondas) tarybos pirmininkė V. Žukienė pristatydama Fondo veiklą, paminėjo, kad šis Fondas buvo įsteigtas tam, kad žiniasklaidoje būtų remiami kultūros ir šviečiamieji projektai. 2017 metais Fondo veiklai (viešosios informacijos rengėjų projektams bei jų administravimui) iš valstybės biudžeto buvo skirta 2 738 999 eur, 2018 metais - 2 740 999 eur. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad kiekvienai programai dvejiems metams yra sudaroma 5 ekspertų grupė, kuri teikia išvadas Fondo tarybai. Ekspertai vadovaujasi Fondo tarybos patvirtintais projektų vertinimo kriterijais, kurie yra peržiūrimi ir patikslinami prieš kiekvieną konkursą. 2017 metais konkursui buvo pateikta 431 paraiška, 2018 metais - 426 paraiškos.
(2019 m. liepos 3 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausytos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2017 ir 2018 metų veiklos ataskaitos.)
(2019 m. liepos 3 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausytos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2017 ir 2018 metų veiklos ataskaitos.)
33.
2019-05-08
Kultūros komitetas
Kultūros komitetas
Kultūros komiteto posėdyje VšĮ Kaunas 2022 direktorė V. Vitkienė pristatė programą "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" (toliau - Programa), kurios pagrindiniai tikslai yra pokyčiai kultūros sektoriuje, kultūros įstaigų prieinamumo didinimas, kultūros plėtra, pilietiškumo ir iniciatyvų skatinimas mikrorajonuose. Pagrindinės Programos grandys: 1) bendruomenių kultūros programa "Visi kaip vienas", kurios tikslas yra aktyvinti miesto bendruomenes pasitelkiant kultūrą; 2) paveldo programa "Modernizmas ateičiai", kurios tikslas - paveldo verčių komunikavimas bei paveldo bendruomenių skatinimas; 3) programa "Atminties biuras", kurios tikslas yra atgaivinti prarastų miesto bendruomenių palikimą; 4) kultūros paslaugų kokybės auginimo programa "Atsibusk, sukrusk", kurios tikslas - skatinti organizacijas jungtis, ieškoti tarptautinių partnerių, įgyvendinti inovatyvius tarpdisciplininius projektus; 5) programa "Mitinis Kauno žvėris", kurios tikslas yra sukurti naują miesto pasakojimą, mitą; 6) viešųjų erdvių programa "Dizainas laimei", kurios tikslas - stiprinti miestą UNESCO kūrybiškų miestų tinklo dizaino kategorijoje bei gerinti viešąsias erdves ir kultūros įstaigų prieinamumą; 7) jaunimo programa "Kylantis Kaunas", kurios tikslas yra suteikti platformą jaunimui veikti savo miesto labui, kurti kultūrinius projektus. 2019 metais yra suplanuoti šie renginiai: Laimės diena, Europos kultūros sostinės forumas, Fluxus festivalis, Istorijų festivalis. O 2022 metais planuojami trys didieji renginiai: Kauno žvėries žadinimas, Mitologinė kova/ kulminacija, Sandoros/ sutarties sudarymas.
Kultūros komitetas išklausęs informaciją nutarė tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę 2020 metais.
(Dėl programos "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022".)
(Dėl programos "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022".)
34.
2019-05-08
Kultūros komitetas
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas M. Martišius pristatydamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaitą, išskyrė šiuos svarbiausius atliktus darbus: Lietuvos informacinės erdvės saugumo užtikrinimas, metodinė pagalba verslui (kontroliniai klausimynai, konsultacijos, susitikimai su ūkio subjektais), neteisėtos veiklos internete užkardymas ir autorių teisių gynimas internete, tarptautinis bendradarbiavimas su Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupe (ERGA), Europos reguliuojančių institucijų platforma (EPRA), Baltijos valstybėmis, Moldovos ir Ukrainos reguliuojančiomis institucijomis.
(2019 m. gegužės 8 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaita.)
(2019 m. gegužės 8 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaita.)
35.
2019-04-24
Kultūros komitetas
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
Kultūros komitetas
36.
2019-04-24
Kultūros komitetas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė pristatydama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau - Tarnyba) 2018 metų veiklos ataskaitą, paminėjo, kad praeitais metais Tarnyba gavo 321 skundą, iš kurių daugiausia buvo dėl internete paskelbtos informacijos. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad mažėja dėl nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje atliekamų ekspertizių skaičius, tuo tarpu pornografinio turinio informacijos ekspertizių apimtys išlieka didelės. Tarnyba praeitais metais savo iniciatyva atliko 23 tyrimus, iš kurių 6 tyrimai buvo pradėti dėl duomenų skelbimo savižudybių arba bandymo nusižudyti atvejais. Tarnyba kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra vykdo projektą dėl kovos su neapykantos kalba internete. G. Ramanauskaitė paminėjo, kad ypač svarbi yra nauja Tarnybai priskirta funkcija - Bendrojo duomenų apsaugos reglamento priežiūra.
(2019 m. balandžio 24 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2018 metų veiklos ataskaita.)
(2019 m. balandžio 24 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2018 metų veiklos ataskaita.)
38.
2019-04-10
Kultūros komitetas
Kultūros komitetas,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2019-04-16
Atlikta (Parengtas Seimo nutarimo projektas)
39.
2019-03-27
Kultūros komitetas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
40.
2019-03-27
Kultūros komitetas
Etninės kultūros globos taryba
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė įvardino svarbiausius praėjusių metų darbus: siūlymų dėl etninės kultūros konkursinio finansavimo modelio tobulinimo rengimas ir teikimas, siūlymų dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų teikimas, siūlymų rengimas ir teikimas dėl etninės kultūros integravimo į bendrąją kultūros politiką reglamentuojančius teisės aktus, etninės kultūros plėtros valstybinės programos naujo etapo rengimo inicijavimas ir dalyvavimas ją rengiant, Lietuvos moksleivių etninės kultūros olimpiados inicijavimas ir organizavimas, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo švietimo įstaigose inicijavimas ir stebėsena, etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo koordinavimas ir kt. Pranešėja paminėjo, kad 2018 metais liko keli neįgyvendinti darbai, tai - Tautos istorinės atminties įstatymo rengimas, bendradarbiavimas su Krašto apsaugos ministerija dėl karių tautinio ir patriotinio ugdymo plėtros, informacinio leidinio „Etninė kultūra" išleidimas.
(2019 m. kovo 27 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje išklausė Etninės kultūros globos tarybos 2018 metų veiklos ataskaitą.)
(2019 m. kovo 27 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje išklausė Etninės kultūros globos tarybos 2018 metų veiklos ataskaitą.)