Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė pristatė Lietuvos kultūros tarybos sudėtį, veiklą, finansavimo etapų rezultatus. Taip pat paminėjo, jog šiuo metu yra rengiamas regioninio kultūros finansavimo modelis bei Lietuvos kultūros tarybos 2018-2021 metų strategija. Kultūros komitetas išklausė informaciją apie Lietuvos kultūros tarybos veiklą.
(Dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos.)

Etninės kultūros globos tarybos (toliau - Taryba) pirmininkė D. Urbanavičienė pristatė pagrindines Tarybos veiklos kryptis, kurioms praėjusiais metais buvo skirta daugiausiai dėmesio, tai: 1) atmintinų metų įgyvendinimas ir stebėsena; 2) etnografinių regionų globa; 3) etninės kultūros specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. Kultūros komitetas, vadovaudamasis Seimo Statuto 49 straipsnio 5 dalimi, išklausė Etninės kultūros globos tarybos 2017 metų veiklos ataskaitą.
(2018 m. kovo 21 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Etninės kultūros globos tarybos 2017 metų veiklos ataskaita.)

Kultūros komiteto posėdyje pristatyti vykdomi Kultūros ministerijos struktūros pakeitimai. Kultūros ministerijos restruktūrizacija yra numatyta Vyriausybės programoje ir yra planuojama baigti įgyvendinti iki 2018 m. sausio 15 d. Kultūros komiteto nariai išklausė informaciją apie Kultūros ministerijoje įgyvendinamus struktūros pakeitimus ir Kultūros ministerijos atstovams išsakė pastebėjimus bei pateikė pasiūlymus dėl vykdomos pertvarkos.
(Dėl Kultūros ministerijos struktūros pakeitimų.)

Posėdžio metu Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai pristatė duomenis, atskleidžiančius, kaip Lietuvoje formuojama netikra informacija. Ji apgalvotai tinkamiausiu metu paskelbiama viešojoje erdvėje, kad skleistų priešišką propagandą. Taip pat Strateginės komunikacijos departamento atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje sąlyginai gausiai paplitusi rusiška kultūra. Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Socialinių tyrimų centro atstovai pristatė atliktus tyrimus apie visuomenės požiūrį į grėsmes nacionaliniam saugumui. Tyrimų duomenys atskleidė, kad lietuviai yra mažai supažindinti su priešiškos propagandos keliamomis grėsmėms. Kiti tyrimų duomenys atskleidė šalies gyventojų subjektyvaus saugumo sampratą. Lietuvoje egzistuoja tik 39 procentai patriotų, kurie didžiuojasi savo pilietybe ir gintų tėvynę karo atveju. Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pasisakė, kad neitų ginti savo tėvynės. Tačiau Lietuvos gyventojai taip pat pareiškė, kad pasitiki NATO, Lietuvos kariuomene ir Lietuvos policija. Posėdžio metu buvo išklausytos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kultūros ministrė Lia Ruokytė-Jonsson, Ministro Pirmininko patarėja švietimo klausimams Unė Kaunaitė, kurios trumpai pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamas ir numatytas įgyvendinti priemones mažinant priešiškos propagandos keliamas grėsmes. Nutarta tęsti šio klausimo svarstymą Seimo 2017 m. rudens sesijoje.
(Š. m. birželio 28 d. įvyko trijų komitetų ? Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos ? posėdis, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl priešiškos propagandos keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui.)

Į Komiteto posėdį dalyvauti buvo pakviesti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Generalinės prokuratūros, Ryšių reguliavimo tarnybos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Kultūros ministerijos, Policijos departamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos banko atstovai. Išklausius susirinkusiųjų buvo nutarta: 1) Kreiptis į Kultūros ministeriją ir siūlyti sudaryti darbo grupę, kuri iki Seimo rudens sesijos (III) pradžios parengtų reikiamus teisės aktus nelegalaus turinio platinimo problemai spręsti (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų reikiamų teisės aktų pakeitimų projektus); 2) Siūlyti Kultūros ministerijai į šios darbo grupės sudėtį įtraukti Susisiekimo ministeriją, Finansų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Lietuvos banką, taip pat dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai bei Kultūros komiteto atstovui ir informuoti Kultūros komitetą, jeigu kuri iš įvardintų institucijų atsisakys deleguoti savo atstovą į minėtą darbo grupę.
(Š.m. birželio 28 d. Kultūros komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl AGATA ir LKTA kreipimosi, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į nelegalaus turinio platinimo problemą. AGATA ir LKTA savo kreipimesi Komitetui nurodė, kad, siekdami atkreipti dėmesį į nelegalaus turinio platinimo problemą, kreipėsi į eilę valstybinių institucijų, kad šios valdingais įgaliojimais operatyviai reaguotų į vykdomus pažeidimus. Gauti buvo vos keli formalūs atsakymai, neparodyta iniciatyvos imtis konkrečių veiksmų problemai spręsti.)