Ataskaitai pritarta bendru sutarimu.
( Š. m. gegužės 17 d. Kultūros komiteto posėdyje buvo išklausyta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2016 m. veiklos ataskaita.)

Posėdžio metu buvo išklausytos Rytų Europos studijų centro tyrimo „Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos“ autorių rekomendacijos švietimo ir kultūros srityse. Anot tyrimo autorių, šiuo metu trūksta sisteminio požiūrio į kovą su Rusijos propaganda. Nors 2017 m. sausio 17 d. Seimo priimtoje Nacionalinio saugumo strategijoje atkreiptas dėmesys į informacines grėsmes, Lietuvoje vis dar nėra Informacinės politikos strategijos, kuri galėtų išskleisti prioritetus šios politikos srityje. Gegužės 11 d. posėdyje, atsižvelgiant į gegužės 3 d. bendrame Kultūros ir Švietimo ir mokslo komitetų posėdyje išklausytą informaciją, Komitetas nutarė: 1. Kreiptis į Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją ir Kultūros ministeriją ir prašyti iki 2017 m. birželio 12 d. įvertinti pateiktas Rytų Europos studijų centro rekomendacijas (posėdžio protokolo priedas Nr. 9). 2. Prašyti Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kultūros ministerijos iki 2017 m. birželio 12 d. pateikti informacinio saugumo užtikrinimo įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti priemonių planą (pavyzdžiui, įgyvendinama medijų raštingumo programa, pilietinio ugdymo programa ir kt.). 3. Prašyti Kultūros ministerijos iki 2017 m. birželio 12 d. įvertinti Rytų Europos studijų centro pateiktą rekomendaciją dėl Informacinės politikos tarybos sudarymo, ją palyginant su ministerijos planu įsteigti Visuomenės informacinio atsparumo koordinavimo ir kompetencijų centrą. Kartu iki minėtos datos prašyti Kultūros ministerijos pateikti informaciją apie Visuomenės informacinio atsparumo koordinavimo ir kompetencijų centro viziją, misiją, tikslus, funkcijas. 4. 2017 m. birželio antroje pusėje (preliminariai - birželio 21 d.) surengti informacinio saugumo užtikrinimo tema bendrą Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį.
(vyko bendras Seimo Kultūros ir Švietimo ir mokslo komitetų posėdis, kurio metu buvo kalbama apie propagandines technikas švietime ir kultūroje.)

Pagrindinė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos sritis ? Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatų įgyvendinimo priežiūra. Anot inspektorės, nors pastaruoju metu pastebima tam tikra skundų mažėjimo tendencija (mažėja šiurkščių Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų), tačiau jau kelerius metus iš eilės daugėja pažeidimų internete. Užbaigdama ataskaitos pristatymą inspektorė įvardino, jog būtina koreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį įtraukiant aiškų draudimą skelbti informaciją, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai. Nutarta šį klausimą apsvarstyti sekančio posėdžio metu. Komitetas vienbalsiai pritarė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitai.
(2017 m. balandžio 19 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2016 metų veiklos ataskaita. )

Vienbalsiai pritarta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. veiklos ataskaitai.
(2017 m. balandžio 5 d. Kultūros komiteto posėdyje išklausyta Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. veiklos ataskaita.)

Komitetas išklausė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos laikinai direktorės pareigas einančios Antaninos Jarukaitienės pateiktą informaciją apie įstaigos veiklą. Komiteto nariai atkreipė dėmesį į patariamąją direkcijos direktoriaus instituciją ? tarybą. Jos narių skyrimo tvarka nereglamentuojama, o į tarybą skiriami kultūrinio rezervato žemės ir kito nekilnojamojo turto naudotojų atstovai. Komiteto pirmininkas R. Karbauskis, akcentuodamas, kad siekiama įsitikinti, jog direkcija įgyvendina jai pavestus uždavinius, teigė: „tokia neapibrėžta padėtis dėl kultūrinio rezervato patariamosios institucijos - tarybos - netenkinanti“. Komitetas nutarė siūlyti Kultūros ministerijai: 1. Atlikti išsamią Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos veiklos analizę ir teikti siūlymus dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tarybos. 2. Teikti Seimo Kultūros komitetui informaciją apie priimtus sprendimus dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos. Taip pat nutarta raštu kreiptis į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių prašant paaiškinti komitetui dėl kokių priežasčių ir motyvų Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras negavo įgaliojimų atstovauti Vilniaus miesto savivaldybę ir pateikti savivaldybės poziciją komiteto posėdyje.
(2017 m. kovo 29 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos veiklos.)

Komitetas nutarė siūlyti Kultūros ministerijai: 1. kartu su VĮ „Turto bankas“ ir, esant poreikiui, Kauno miesto savivaldybės atstovais priimti sprendimą dėl VšĮ „Baltijos cirkas“ patalpų suteikimo panaudai. 2. Seimo Kultūros komitetą apie priimtą sprendimą informuoti iki 2017 m. balandžio 5 d.
(2017 m. kovo 29 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl VšĮ „Baltijos cirkas“ kreipimosi.)

Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas pristatė pagrindinius „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“ tyrimo aspektus. Papildė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys. Komiteto pirmininkas R. Karbauskis pasiūlė, esant galimybei, surengti bendrą posėdį su Švietimo ir mokslo komitetu šiuo klausimu.
(2017 m. kovo 29 d. Komiteto posėdyje įvyko Rytų Europos studijų centro tyrimo „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“ pristatymas.)

Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius pristatė pagrindinius Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2016 metais rezultatus. 2017 m. balandžio 5 d. Kultūros komiteto posėdyje nutarta rekomenduoti Kultūros ministerijai: 1. Aktyviai formuoti valstybės kultūros politiką. 2. Užtikrinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimą, įgyvendinant bendrus ministerijų projektus. 3. Sukurti į rezultatą orientuotą kultūros srities valdymą. 4. Nustatyti aiškius kriterijus dėl pavaldžių įstaigų finansavimo reglamentavimo. 5. Skatinti bendrus Lietuvos ir užsienio lietuvių organizacijų, bendruomenių projektus, finansuojamus Lietuvos kultūros tarybos. 6. Skatinti kultūros politiką bei didinti kultūros finansavimą regionuose. 7. Užtikrinti, kad visuomenės dalyvavimas kultūrinėje veikloje atitiktų Europos Sąjungos vidurkį.
(2017 m. kovo 29 d. Kultūros komitete svarstytas klausimas dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2016 metais rezultatų.)

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorės pavaduotoja Lina Balėnaitė pristatė pagrindinius audito aspektus. Komitetas nuatrė: 1. Siūlyti Kultūros ministerijai: 1.1. Atsižvelgti ir, įvertinus galimybes, įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas. 1.2. Nuolatos teikti Seimo Kultūros komitetui informaciją apie Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų plano įgyvendinimą, atsižvelgiant į pateiktus rekomendacijų įgyvendinimo terminus. 2. Prašyti Valstybės kontrolės stebėti kaip Kultūros ministerija vykdo rekomendacijų įgyvendinimą.
(2017 m. kovo 22 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstyta Valstybės kontrolės veiklos audito ataskaita „Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“.)

Komitetas, siekdamas, kad sprendimai dėl rekonstrukcinių darbų Trakų istoriniame nacionaliniame parke būtų priimami koordinuotai, išsaugant paveldo apsaugą ir užtikrinant visuomenės poreikius, nusprendė siūlyti Kultūros ministerijai įvertinti Kultūros paveldo departamento bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pozicijas dėl reglamentavimo dokumentų bei pateikti konsoliduotą siūlymą.
(2017 m. kovo 15 d. Kultūros komitete svarstytas klausimas dėl rekonstrukcinių darbų Trakų istoriniame nacionaliniame parke.)

Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 metų veiklos ataskaitą pristatė komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė. Komitetas atkreipė komisijos dėmesį, kad lieka neišspręsti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų klausimai, kurie daro žalą valstybei ir jos paveldui. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 metų veiklos ataskaitai pritarta.
(2017 m. kovo 8 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 metų veiklos ataskaita.)

Etninės kultūros globos tarybos 2016 metų veiklos ataskaitą pristatė tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Tarybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad siekiant išsaugoti Etninės kultūros politikos tęstinumą, reikalinga parengti Etninės kultūros plėtros valstybinę 2018?2025 m. programą bei, rūpinantis nematerialaus kultūros paveldo apsauga, parengti audiovizualinių archyvų įstatymą. Komiteto pirmininkas R. Karbauskis pritarė iniciatyvoms ir ragino teikti teisės aktų projektus Seimui. A. Gelūnas pasiūlė surengti bendrą Kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo komiteto ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdį lingvistikos ir etnologijos temomis. Be to, komiteto pirmininko pavaduotojas pasiūlė artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti parlamentinės kontrolės klausimą dėl darnios turizmo plėtros šalies regionuose. Komitetas vienbalsiai pritarė Etninės kultūros globos tarybos 2016 metų veiklos ataskaitai.
(2017 m. kovo 8 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstyta Etninės kultūros globos tarybos 2016 metų veiklos ataskaita.)

Posėdžio metu Kūrėjų sąjungos prezidentas Kornelijus Platelis atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. papildomai apmokestinamos autorinės licencinės sutartys, t.y. visi honorarai autoriams (jų paveldėtojams), nors tikslios informacijos apie įvykusius teisės aktų pasikeitimus nepristato viešai nei SODRA, nei kitos valstybinės institucijos. Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas Gytis Vaškelis akcentavo, kad įvyko papildomas intelektinės kūrybinės veiklos apmokestinimas, kuris ženkliai blogina kūrėjų sąlygas. „Tyto alba“ direktorė Jolita Varanavičienė pabrėžė, kad paliekant tokį teisinį reglamentavimą, neišvengiamos pasekmės: brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigys mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginant su verstinėmis. Kultūros ministerijos kancleris Audronis Imbrasas pasiūlė šiai problemai spręsti sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų situaciją ir priimtų atitinkamus sprendimus. Komitetas nutarė siūlyti Kultūros ministerijai, Finansų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sudaryti darbo grupę dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto parengimo.
(2017 m. sausio 11 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos kreipimosi dėl Autorinių licencinių sutarčių apmokestinimo.)

Posėdžio metu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas bendrai apžvelgė situaciją, pabrėžė, kad reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT transliuojamose programose transliuoti draudžiama, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. LRT generalinis direktoriaus Audrius Siaurusevičius teigė, kad visuomeninė televizija nesiekia transliuoti įvairių renginių komercinių rėmėjų pranešimų, kurie neretai žiūrovų suvokiami kaip reklama, tačiau to dažniausiai reikalauja sporto ir kultūros renginių, kuriuos remia visuomeninis transliuotojas, organizatoriai. A. Siaurusevičius pabrėžė, kad išimčių dėl pranešimų apie kultūros ir sporto renginių ir/ar jų transliacijų rėmimą transliavimo panaikinimas, turėtų neigiamos įtakos kultūros ir sporto renginiams, šių renginių turinio kokybei, viešinimui, tai pareikalautų didesnio valstybės finansavimo, nes ūkio subjektams neliktų motyvacijos remti kultūros ir sporto renginių. Komitetas nutarė siūlyti Kultūros ministerijai, Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai pateikti Kultūros komitetui konkrečius siūlymus dėl būtinų teisės aktų pakeitimų, kurių pagrindu būtų nustatyta aiški komercinių audiovizualinių pranešimų transliavimo tvarka.
(2017 m. sausio 11 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ transliuojamų komercinių audiovizualinių pranešimų.)

Komiteto posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas informavo, kad valstybės dotacijos sutartis su Aplinkos ministerija ir darbų vykdymo sutartis su rangovu dėl Lukiškių aikštės tvarkymo darbų pasirašyta 2016 metų pavasarį. Projekto valdytoja - Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Statybos darbai pradėti vykdyti 2016 metų liepos 12 d. Lukiškių aikštės darbai vykdomi keliais etapais, o norint, kad Lukiškių aikštė būtų atidaryta dar šių metų rudenį, persvarstant valstybės biudžetą reikėtų numatyti trūkstamas 1,2 mln. eurų lėšas. Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas išsamiai pristatė Valstybės simbolio Vyčio ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos (paminklo) Lukiškių aikštėje įgyvendinimo planus. Taip pat buvo išklausyti ir VšĮ „Gediminaičių stulpai - Tautos namai“ atstovo Artūro Kurtinio siūlymai ir galimi variantai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir reorganizavimo. Prezidentės patarėja R. Kačkutė atkreipė dėmesį, kad nėra visuomenėje bendro sutarimo, todėl turėtų būti plačiai išdiskutuota, visuomenei pristatyta vizija dėl istorinės atminties įamžinimo Lukiškių aikštėje. Siekiant, kad sprendimai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir tautinės atminties įamžinimo būtų priimami koordinuotai, dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms, Komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei kuo skubiau patvirtinti naujos sudėties darbo grupę Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimams spręsti, kuri išklausytų visas suinteresuotas puses ir apsispręstų dėl tautinės atminties įamžinimo Lukiškių aikštėje koncepcijos. Taip pat nutarta siūlyti Vyčio paramos fondui, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones, tinkamai pristatyti visuomenei Valstybės simbolio Vyčio ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos (paminklo) Lukiškių aikštėje projektą ir įgyvendinimo planus.
(2017 m. sausio 11 d. Kultūros komitete svarstytas klausimas dėl istorinės atminties įamžinimo Lukiškių aikštėje)

Posėdžio metu Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė pristatė pranešimą „Nacionalinio turinio vystymas”. Posėdyje pasidalinta mintimis dėl nacionalinio turinio vystymo, akcentuota, kad ši asociacija kryptingai kuria visiems teisių turėtojams palankią aplinką veikti ir skiria ypatingą dėmesį įvairiomis priemonėmis skatinti nacionalinę kultūrą. Kūrybai labai svarbu palankios teisinės aplinkos formavimas, kultūros sklaida regionuose bei jaunimo profesionalaus muzikinio meistriškumo ugdymas. Komitetas nuatrė kreiptis į Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrių, prašant parengti užklausas: Kaip reglamentuojamos nacionalinio turinio kvotos televizijoje ir radijo eteryje ES valstybėse ir Kaip atlikėjų/autorių individuali veikla pagal pažymą reglamentuojama Estijoje ir kitose ES valstybėse.
(2016 m. gruodžio 21 d. Kultūros komitete svarstytas nacionalinės kūrybos vystymo klausimas.)

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įvardino, jog nuošliaužas Gedimino kalne sukėlė pajudėję prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai. Tuo metu už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2016 m. vasario mėnesį susidarė Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža, o šių metų spalio 10 dieną, gausiai palijus, nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža. Nuo 2010 metų Gedimino kalną tvarkyti pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui. Komiteto pirmininkas R. Karbauskis pabrėžė: „Akivaizdu, kad ne tas metas, kada reikia ieškoti kaltų. Vyriausybėje sudaryta darbo grupė turi sutarti, kas šiuo klausimu yra šeimininkas, kas turi būti atsakingas.“ A. Gelūnas akcentavo, jog iki šiol negavo atsakymo iš Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos. Komitetas bendru sutarimu nutarė prašyti Vyriausybės kuo skubiau sudaryti darbo grupę, kuri spręstų Gedimino kalno ir viso Vilniaus pilių rezervato teritorijos sutvarkymo klausimus.
(2016 m. gruodžio 5 d. Kultūros komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl Gedimino kalno nuošliaužų.)

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo priežiūros darbo grupės vadovo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus pristatė pranešimą. R. Vaitkus tvirtino, kad į minėjimo programą jau įtraukti 477 projektai. Suplanuota pastatyti, įrengti per 60 monumentų, atminimo lentų, biustų, sutvarkyti Vasario 16-osios akto signatarų gimtines, išleisti apie dvi dešimtis istorinių leidinių, pašto ženklų seriją, surengti Dainų šventę, sukurti filmų. 2018 metų vasario 16 diena turėtų išsiskirti ne tik iškilmių gausa ir signatarų pagerbimu, bet ir varpų gaudesiu visoje Lietuvoje. Komiteto pirmininkas R. Karbauskis teigė pasigendąs valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo vizijos ir siekio, kad šventėje dalyvautų visi gyventojai. R. Karbauskis atkreipė dėmesį, jog informacija apie Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo veiklas turėtų būti prieinama visuomenei ir nuolat viešinama. Komitetas vienbalsiai sutarė, jog Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo projektams užtikrinti reikalingas šimtmečio minėjimo fondas ir tinkamas finansavimas.
(2016 m. lapkričio 30 d. Kultūros komiteto posėdyje buvo pristatytas Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo veiksmų planas.)