Teisingumo ministrė Milda Vainiūtė supažindino komiteto narius su Teisingumo ministerijoje sudarytos komisijos atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimas buvo pradėtas, gavus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstą Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojos Rasos Kazėnienės skundą ir atsižvelgus į informaciją, pasiekusią Teisingumo ministeriją pasitikėjimo elektroniniu paštu. 2017 m. balandžio 7 d. Komisija baigė tyrimą ir nustatė šiurkščius tuometinės Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės ir laikinojo Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo Edvardo Kviatkausko tarnybinius nusižengimus. Teisingumo ministrė pažymėjo, kad svarbiausias patikrinimo rezultatas yra žinia visiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams - bet kokie tarnybiniai nusižengimai sulauks neišvengiamos atsakomybės ir atitinkamos bausmės. Komitetas planuoja tęsti parlamentinę kontrolę ir dėl Laisvės vietų modernizavimo programos bei auditorių rekomendacijų įgyvendinimo.
(2017-04-19 TTK posėdyje pristatyta Kalėjimų departamente atlikto tarnybinio patikrinimo išvada dėl galimų nusižengimų valdymo srityse.)

Policijos vadovai nurodė, kad siekiant padidinti gatvėse patruliuojančių pareigūnų kiekį, yra jungiami viešosios ir kriminalinės policijos skyriai, kad pareigūnai galėtų atlikti daugiau funkcijų ir skubiai reaguoti į įvykius, taip pat daugiau lėšų bus skiriama pareigūnų fiziniam ir psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, trūkstamų darbo priemonių įsigijimui. Policijos departamento atstovai pateikė statistinius duomenis apie realius vykdomo veiklos optimizavimo teigiamus rezultatus, nurodė, kad 2017 metais prioritetu laiko darbo užmokesčio pareigūnams didinimą ir pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis gerinimą. Komiteto nariai palankiai įvertino vykdomo veiklos optimizavimo policijoje eigą.
(2016-12-21 Policijos departamente prie VRM vyko TTK išvažiuojamasis posėdis, kurio metu aptartas vykdomas veiklos optimizavimas policijoje.)

Komitetas nusprendė, kad yra tikslinga siūlyti Vyriausybei, atsižvelgiant į EŽTT sprendimus byloje L. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 27527/03, 2007 m. rugsėjo 11d.) ir byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09, 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas) parengti sprendimų įvykdymui būtinus teisės aktų projektus. Siekiant imtis prevencinių priemonių dėl kai kurių EŽTT jau Vyriausybei perduotų bylų, o taip pat atsižvelgiant į EŽTT suformuotą praktiką bylose prieš kitas valstybes, Konvencijos dalyves, TTK manymu, yra tikslinga siūlyti Vyriausybei imtis kompleksinių priemonių dėl problemų, susijusių su įkalinimo sąlygomis, tame tarpe ir įkalinimo iki gyvos galvos, sprendimo. Pažymėtina, kad komitetas tokius parlamentinės kontrolės posėdžius rengia periodiškai.
(2017-03-15 TTK posėdyje atsižvelgdamas į tam tikrus EŽTT sprendimus prieš Lietuvos Respubliką ir būtinybę juos įgyvendinti, taip pat, siekdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų prevencijos, priėmė sprendimą kreiptis į Seimo valdybą su siūlymais Vyriausybei.)

Posėdžio metu savo veiklą pristatė Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, buvo analizuojami naujausi EŽTT priimti sprendimai bylose prieš Lietuvą ir naujai perduotos bylos. Posėdžio metu taip pat buvo aptariamos problemos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, tarp jų ir įkalinimo iki gyvos galvos. TTK priėmė sprendimą kreiptis į Seimo valdybą su siūlymais Vyriausybei. Pažymėtina, kad komitetas tokius parlamentinės kontrolės posėdžius rengia periodiškai.
(2017-03-09 TTK rengė posėdį, skirtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.)

Posėdyje buvo nagrinėjamos priežastys, kodėl neužtikrinama nepilnamečių apsauga nuo smurtaujančių asmenų artimoje aplinkoje. Posėdžio metu aptartos vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos organizavimo, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų ir psichologų dalyvavimo nepilnamečių ikiteisminiame tyrimo apklausose užtikrinimo problemos, taip pat kalbėta apie neseniai Kėdainiuose įvykusio ir tragedija pasibaigusio įvykio priežastis, dėl kurių vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija, prokuratūra neužtikrino mažamečio apsaugos. Generalinis prokuroras Teisės ir teisėtvarkos komitetą informavo, kad prokuratūra inicijavo visų 2016 m. ikiteisminių tyrimų, susijusių su nepilnamečių patirtu smurtu, nutraukimo pagrįstumą, taip pat atnaujino 2016 m. lapkričio mėn. nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį berniuką (Kėdainių atvejo).
(2017-02-09 TTK posėdyje įvyko parlamentinės kontrolės klausimo svarstymas (Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo).)

TTK nariams buvo pristatyta Eurojusto 2015 m. metinė veiklos ataskaita.
(2017-01-11 TTK posėdis)

TTK nariams buvo pristatyta Europolo 2015 m. metinė veiklos ataskaita.
(2017-01-11 TTK posėdis)

Valstybės auditoriai konstatavo, kad įkalinimo vietų modernizavimas vykdomas per lėtai. Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad pagrindinė kliūtis įgyvendinant Laisvės vietų modernizavimo programą ? ribotos valstybės biudžeto finansinės galimybės. Esama laisvės vietų įstaigų infrastruktūra yra labai sena, neatitinkanti šiuolaikinių statybos techninių reglamentų, todėl šios infrastruktūros kompleksinis atnaujinimas reikalauja didelių investicijų. Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui pateikė rekomendacijas, kurias įgyvendinus nustatyti trūkumai turėtų būti pašalinti. Rekomendacijas įgyvendinti numatyta iki 2017 m. pabaigos. Komitetas planuoja tęsti parlamentinę kontrolę dėl Laisvės vietų modernizavimo programos bei auditorių rekomendacijų įgyvendinimo.
(2017-01-11 TTK posėdyje Valstybės kontrolės auditoriai pristatė valstybinio audito ataskaitą „Programos „Bausmių sistema“ įgyvendinimas“.)

Komitetas svarstė, kodėl valstybės regreso teisė įgyvendinama neefektyviai. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad nepertvarkius regreso teisės įgyvendinimo, mažėja tikimybė, kad valstybė atgaus įsisenėjusias skolas, o ateityje įsiskolinimas gali dar didėti. Teisingumo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo Komiteto narius, kokių priemonių imtasi rekomendacijoms pagal valstybinio audito ataskaitą įgyvendinti. Komitetas nutarė po trijų mėnesių klausimą svarstyti dar kartą ir įvertinti Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimą bei kitą pasiektą pažangą sprendžiant valstybinio audito ataskaitoje nurodytas ir komiteto posėdžio metu iškeltas problemas.
(2017-01-11 TTK posėdyje išklausė Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“.)

Audituotas buvo 2014-2015 metų laikotarpis, auditas atliktas Teisingumo ministerijoje ir dvejose teismo ekspertizės įstaigose: Lietuvos teismo ekspertizės centre ir Lietuvos kriminalinės policijos tyrimų centre, buvo bendradarbiaujama su Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, teismais, apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Valstybės kontrolės atstovai konstatavo, kad ilgi ekspertinių tyrimų atlikimo terminai-viena iš priežasčių, kodėl laiku nebaigiami ikiteisminiai tyrimai. Komitetas planuoja tęsti parlamentinę kontrolę dėl ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo.
(2017-01-11 TTK posėdyje svarstyta Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“, kurią komitetui pristatė Valstybės kontrolės atstovai.)

Posėdžio metu buvo aptartos bendradarbiavimo kryptys su Generaline prokuratūra, pasidalinta mintimis apie iškylančias problemas šioje institucijoje, išklausytos gairės dėl galimų prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių 2017-2020 metais. Komitetas Seimo pavasario sesijoje planuoja su Generalinės prokuratūros vadovybe detaliau aptarti prioritetines veiklos kryptis, išklausydamas Lietuvos prokuratūros 2016 m. veiklos ataskaitą.
(2017-01-11 Generalinėje prokuratūroje vyko TTK išvažiuojamasis posėdis.)