Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signatarė

Romualda
HOFERTIENĖ

     Gimiau 1941 metų spalio 25 dieną Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje, daugiavaikėje ūkininkų šeimoje.
    1959 m. baigiau Raseinių rajono Girkalnio vidurinę mokyklą.
    Baigiau Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, Matematikos fakultetą.
    1959-1962 m. dirbau mokyklos raštvede bei Klaipėdos fabrike "Trinyčiai" laborante, 1965-1977 m. - matematikos mokytoja Raseinių rajono mokyklose, 1977-1990 m. - matematikos mokytoja Klaipėdos 22 vidurinėje mokykloje.
     Buvau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narė, Klaipėdos m. Moterų sąjūdžio ir Mokytojų sąjūdžio įkūrėja ir pirmininkė.
    Iki 1990 m. (11 metų) dirbau su vaikais, linkusiais į nusikaltimus mokykloje ir Klaipėdos mieste (visuomeninis darbas).
    1990 m. išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Bandužių rinkiminėje apygardoje (Klaipėdos mieste). 1992 m. išrinkta į LR Seimą Baltijos apygardoje (Klaipėdos m.). 1996 m. išrinkta į LR Seimą Marių apygardoje (Klaipėdos m.).
    Esu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Švietimo pakomitečio pirmininkė.
     Nuo 1996 m. Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo, kultūros nacionalinio komiteto pirmininkė.
    Esu Parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkė, Parlamentinių ryšių su Čečėnija, Austrija, Vokietija, Baltarusija ir kitomis šalimis grupių narė.
    Priklausau tarptautiniam moterų klubui "Zonta".
    Ketvirtą kartą iš eilės išrinkta Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS), kuri yra pasaulinės Mokytojų organizacijos narė, pirmininke. Esu LMPS leidinio "Lietuvos mokytojas" redaktorė.
    Turiu dukterį Nomedą. Šiuo metu dukra studijuoja teologiją ir filosofiją. Pirmoji dukra Renata - mirusi.
    Esu Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) narė nuo įsikūrimo. Niekada jokiai kitai partijai nepriklausiau.
      
    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis … Prašo leisti perskaityti vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" rezultatus: "Už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Aktas priimtas. Sveikinu Aukščiausiąją Tarybą, sveikinu Lietuvą." … Lietuvos Respublikos himnas … Audringi plojimai … "Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva. Galėtume sušukti: Latvija bus laisva (skanduojame). Dabar - Estija bus laisva (skanduojame), ir visos kitos, kurios dar nelaisvos."
    Nieko savo nepridursiu prie Pirmininko žodžių. Negi įmanoma parašyti tą jausmą, kurį patyrė mūsų didžiuma čia, salėje, tūkstančiai Lietuvoje ir toli nuo gimtinės, net už Atlanto kantriai ir atkakliai neleidę užgesti Nepriklausomos Tėvynės vilčiai. Regis, Valstybės džiaugsmą matė ir girdėjo netgi tie, kurie Vasario šešioliktosios varpu skambindami žuvo Laisvės kankiniais miškuose, lageriuose, prie Laptevų ar KGB rūsiuose…
    Mes Kovo 11-ąją savo balsu ir parašu tik patvirtinome Jų iškovojimą, siekį ir troškimą.
    Tą patį vakarą skubėjome balsuoti įstatymą: "Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo": 128 - už; prieš ir susilaikiusiųjų - nėra.
    Dar vėliau, tą patį vakarą, balsuojame už įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo": 123 balsavus "už", 6-iems susilaikius, priimame LR Laikinąjį Pagrindinį įstatymą; įstatymą "Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo".
    G.Vagnorius primena: "… praleidome vieną dokumentą - dėl kai kurių valstybės organų įgaliojimų pratęsimo". Priimame.
    Skubame priimti "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimąsi į pasaulio tautas". Kad žinotų … Kad suprastų …
    Tą neišpasakytai laimingą ir labai atsakingą dieną baigėme svarstymu: deleguoti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu TSRS liaudies deputatus: Stasį Kašauską, Nikolajų Medvedevą jau išvykusius į Maskvą, ir vyksiantį M.Laurinkų, "kad pareikštų ten apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išreikštą suverenią Lietuvos žmonių valią gyventi savo nepriklausomoje valstybėje ir norą pradėti derybas su TSRS dėl abiejų šalių tarpvalstybinių santykių sureguliavimo"? O gal siųsti telegramą?
    Sutarėme.
    Neilgai trukus buvo visko: sutarimų-nesutarimų, džiaugsmų ir realios baimės dėl ką tik atgauto netekties,.. Sausio 13-osios skausminga, krauju sutepta pergalė… Rugpjūtis …
    Buvo klystkelių, klaidų, vargų, nepriteklių. Jų ir dabar apstu. Nenuneigsi: skausminga realybė. Ypač sunku, jei nesi savanaudis, turi sąžinę ir atsakomybės jausmą. Todėl svyruojančių buvo ir bus: gal nereikėjo? Reikėjo! Reikia! Laisvės šaltinio Valstybei, tautai, žmogui, reikia visiems, kieno protas ir jausmas nepakąstas vėžio.
    Kam baldai, jei neturi būsto? Kam medžiai, jei neturi kur sodinti? Jei turi žemę, sodo derlius nuo sodininko priklausys!
    Kam tauta, jei Ji nenori laisvės!