Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Jonas
PANGONIS

     Gimė 1950 m. Alytuje. 1957-1968 m. mokėsi Alytaus I-ojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, 1968 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakulteto žemės ūkio ekonomikos ir organizavimo specialybės studijas. 1973 m.pagal paskyrimą dirbo Jonavos rajono "Auksinės varpos" kolūkyje vyr. ekonomistu.
    Po tarnybos armijoje, 1975 m. pradėjo dirbti Alytaus rajono Domantonių paukštininkystės tarybinio ūkio vyriausiu ekonomistu. 1976-1981 m. -Lietuvos LKJS Alytaus MK 1-asis sekretorius. 1981-1988 m. dirbo Alytaus rajono Luksnėnų sodininkystės valstybinio ūkio direktoriumi. 1989 m. pradėjo dirbti Lietuvos vaisių, daržovių ir gėlių ūkio bendrovės generalinio direktoriaus 1-uoju pavaduotoju.
    Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Buvo LPS Alytaus miesto iniciatyvinės grupės,tarybos narys. 1990 m. buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Dirbo Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotoju.
    1992 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Dzūkijos vienmandatėje apygardoje. Dirbo Ekonomikos komitete. Taip pat buvo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos nariu.
    1996 m. rinkimuose nedalyvavo, sugrįžo gyventi į Alytų. 1997-1998 m. dirbo banko "Snoras" Alytaus filialo direktoriumi, šiuo metu dirba UADB "Industrijos garantas" Alytaus skyriaus vadovu.
    Vedęs, turi 3 vaikus. Žmona Danutė dirba Alytaus savivaldybės Ekonomikos skyriaus vadove. Sūnus Edas gyvena ir dirba Vilniuje, duktė Dovilė - Vytauto Didžiojo Universiteto antrojo kurso studentė, sūnus Paulius - Alytaus Dainavos mokyklos moksleivis.
    Dalyvauja "Rotary" veikloje. Laisvalaikiu žaidžia krepšinį, lauko tenisą, šachmatais.
      
    Regis, taip neseniai visa Lietuva džiaugsmingai ir bemaž vieningai sutiko Kovo 11-osios aktą dėl valstybės nepriklausomybės atstatymo. Drauge su kitais man teko garbė ir atsakomybė įvykdyti Tautos valią. Prisimenu rinkiminės kampanijos metu žmonės klausdavo, kokie bus pirmieji naujosios Aukščiausios Tarybos žingsniai. Atsakydavau - išsirinksime vadovybę ir paskelbsime Lietuvos Nepriklausomybę. Rinkėjai pritardavo tam plojimais. Lietuvos valstybingumo idėja visą laiką ruseno žmonių širdyse. Susiklosčius palankioms istorinėms aplinkybėms, beliko ją įkūnyti. Džiaugiuosi, kad buvau dainuojančios revoliucijos sūkūryje.
    Dešimt metų visgi nemažas laiko tarpas. Šiandien jau galima savęs paklausti, ar išsipildė mūsų norai ir viltys? Vienareikšmiai atsakyti labai sunku. Turime savo valstybę, galime laisvai keliauti, reikšti savo įsitikinimus. Tačiau, matant sunkų kasdieninį daugelio žmonių gyvenimą, nejučia pagalvoji - o ką padarėme ne taip, kur klydome? Tikslius atsakymus paliksime istorijai. Aš tik norėčiau pateikti keletą savo minčių. Labai greitai po Kovo 11-osios prasidėjo deputatų skirstymas į gerus ir blogus, baltus ir raudonus. Prisimenu, nepritariau ruošiamai žemės reformos strategijai (tai buvo ne žemės reforma, o žemės restitucija be jokio ekonominio pagrindimo). Iškart "Lietuvos aidas" pradėjo plenarinių posėdžių apžvalgose mano pavardę spausdinti iš mažosios raidės.Blogiečiais tapo netgi Sąjūdžio pradininkai a.a Antanavičius, E.Vilkas, A.Sakalas, V.Andriukaitis ir kiti. Kitaip manančius "mušė" ne tik "megztosios beretės", "valstybės laikraštis", bet ir kai kurie deputatai. Vieni netgi sudarė balsavimo diagramas, raudonai pažymėdami balsavusius "prieš" ar "susilaikau". Sukūrus tokią atmosferą, buvo nesunku priimti daugelį įstatymų, padėjusių pagrindus ekonominėms reformoms. Manau, kad dalis deputatų balsuodavo už tuos įstatymus, bijodami būti priskirtais prie "blogiečių".
    Šiandienos sunkiai valstybės finansų padėčiai, šalia objektyvių priežasčių, neabejotinai didelę įtaką turi Aukščiausios Tarybos priimti įstatymai, įteisinę kompensacijas už negrąžinamą žemę, nekilnojamą turtą Taip pat tuometinis Vyriausybės kvietimas nenaudoti rublinių indėlių ir įsipareigojimas juos vėliau kompensuoti. Pasitvirtino mano tuometinė nuomonė dėl žemės reformos. Svarstant žemės reformos įstatymą sakiau, kad po 10 metų reikės pradėti naują žemės reformą. Smulkus ūkelis neturi jokios perspektyvos Europos Sąjungoje, tad valstybė turės rasti išteklių žemės ūkiui reformuoti. Nebent Lietuva taps pigios darbo jėgos eksportuotoja į Vakarus.
    Visą šį laikotarpį viena pagrindinių Lietuvos problemų buvo didelė priešprieša tarp atskirų politinių jėgų. Ekonominės krizės akivaizdoje šiandien politikų sutarimų paieška tapo dar aktualesnė. Sunku net prognozuoti tolimesnę valstybės raidą, jeigu ir toliau vyks nuolatinės rietenos Seime, partijų viduje. Tokioje aplinkoje gera tarpti įvairaus plauko aferistams, kyšininkams. Galbūt Kovo 11-osios akto signatarai galėtų inicijuoti diskusiją šia tema? Manau, stabdyti Lietuvos virsmą trečiarūše valstybe įvairiomis priemonėmis mus įpareigoja 1989-1990 m. atmintis.