Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Eugenijus
GENTVILAS

     Gimė 1960 03 14 Telšių rajone, Želvaičių kaime. 1983 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, geografas.
    1983-1987 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Geografijos skyriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
    1987-1990 m. - Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto Ekologijos problemų Klaipėdos skyriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
    1988-1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Klaipėdos miesto tarybos narys. Lietuvos žaliųjų judėjimo dalyvis.
    Yra paskelbęs mokslinių bei publicistinių straipsnių gamtosaugos, Sąjūdžio veiklos, politikos klausimais. Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkursų laureatas.
    Vedęs, turi sūnų ir dvi dukras.
      
    Kovo 11-ąją didžiausia įtampa slėgė renkant Parlamento pirmininką. Jau tada pastebėjome aštrios konfrontacijos daigus, kurie daug stipriau suvešėjo vėlesniais Nepriklausomybės metais.
    Manau, teisingai pasielgėme pirmininku išrinkdami V.Landsbergį, kuris uždavė aštrios bei principingos kovos už šalies nepriklausomybę toną.
    Paskelbus Nepriklausomybės aktą, šiek tiek stebino santykinai nedidelis būrys žmonių prie rūmų. Gal lėmė pavasario dargana, o gal tai, kad lietuviai džiaugsmą nelinkę išreikšti minioje. Bet kuriuo atveju, vėlesnėmis pavojų dienomis prie rūmų susirinkdavo žymiai daugiau žmonių.
    1991-1992 m. teko būti Aukščiausios Tarybos seniūnu, vesti Parlamento posėdžius, vadovauti frakcijų komitetų susirinkimams. Tai buvo sunkaus, bet įdomaus darbo metai, davę daug politinės bei asmeniškos gyvenimo patirties.
    Po parlamentinės kadencijos grįžau į Klaipėdą, dėsčiau naujai įkurtame Klaipėdos universitete. 1993 m. apsigyniau mokslų daktaro disertaciją, kurią buvau parengęs dar 1989 m. Bandžiau atitolti nuo politinės veiklos, bet 1993 m. vis tik įstojau į Liberalų sąjungą, nuo 1996 iki 1999 m. buvau jos pirmininkas. Du kartus buvau renkamas Miesto tarybos nariu, nuo 1997 m. esu Klaipėdos meras.
    Didelė dalis vilčių, paskelbus Nepriklausomą Lietuvą, pasiteisino. Tačiau skaudžiai priimu tuos dalykus, kurių užuomazgas matėme jau 1990 m. - valdžios kišimąsi į rinkos santykius ir valdžios žmonių "pasikėlimą" virš Lietuvos piliečių. Jei dabartinė valdžia atsisakytų šių ydų, manau, ir mūsų žmonės lengviau pakeltų visus gyvenimo sunkumus. To norėčiau palinkėti ir dabartinei šalies valdžiai, ir visiems jų pasekėjams.
    O piliečiams linkiu kovoti už save, savo teises. Kovoti prieš valdininkus, jei jie blogi, bet niekada nekovoti prieš Lietuvos valstybę.
    1999 m. gruodis