Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Eimantas
GRAKAUSKAS

     Gimė 1947 09 01 Kelmėje. Nuo 13 metų našlaitis. Augo pas dėdę (mamos brolį) Juozą Milašių, Kražių seniūnijos, Kelmės rajono Syderiškių kaime.
    1966 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą. 1966-1969 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1969-1974 m. mokėsi Vilniaus Universiteto Teisės fakultete ir dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos instituto ūkvedžiu. 1974-1976 m. Klaipėdos rajono tarpūkinės juridinės grupės vyresnysis juriskonsultas ir šios grupės vadovas. 1976-1985 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos Juridinio skyriaus viršininkas. 1986-1990 metais - Respublikinės aukštosios agropramoninio komplekso valdymo mokyklos ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. 1990-1992 metais - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Pirmasis Agrarinės komisijos pirmininkas. 1992-1997 metais korporacijos "Lietverslas" vadovo pavaduotojas (viceprezidentas). Atsistatydinęs ir pasitraukęs iš darbo privataus verslo organizacijose, nuo 1997 metų - Lietuvos Respublikos advokatas.
    1985 metais Maskvoje, SSRS Mokslų akademijos Valstybės ir teisės instituto taryboje apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. Moksline-pedagogine veikla užsiiminėjo nuo 1980 iki 1994 metų. Mokslinio tiriamojo darbo interesų pagrindas - naujos Lietuvos agrarinės politikos teisinis reglamentavimas, privačios nuosavybės prioriteto teisinis įtvirtinimas. Mokslinė veikla, prasidėjusi asmeninio pagalbinio ūkio tyrimu, išsikristalizavo į agrarinės reformos teisinio reglamentavimo bazinių įstatyminių pagrindų suprojektavimą. Yra pirmojo Valstiečių ūkio įstatymo, pirmojo Ūkininko ūkio įstatymo projektų autorius. Visų agrarinės reformos pagrindinių įstatymų projektų rengimo grupių vadovas ar narys. Daugelio straipsnių žemės ūkio veiklos teisinio reguliavimo reikalais ir pirmųjų rašytinių studijų apie privačios nuosavybės esmę ir reikšmę autorius.
    1988-1992 metais buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos žemdirbių sąjūdžio kūrėjų ir jo veiklos organizatorių. Dalyvavo organizuojant Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklos atkūrimą ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos įkūrimą. Nuo 1992 iki 1997 metų kūrė ir dalyvavo visų pagrindinių privačios nuosavybės ir verslo organizacijų veikloje (Lietuvos privataus kapitalo aljansas, Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva, Nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo konfederacija ir kt.)
    Vedęs, turi sūnų - Mindaugą (g.1975 m.), dvi dukras: Rasą (g.1973 m.) ir Akvilę-Mariją (g.1997 m.) bei anūkę - Adriją (g. 1994 m.).
    Kolekcionuoja klasikinės literatūros leidinius. Užsiima sodininkyste. Mėgsta medžioklę.
      
    Mano kelias į 1990 m. kovo 11-ąją prasidėjo nuo Čekoslovakijos, "Prahos pavasario". Jame dalyvavau kaip okupantas - sovietinės armijos karys. Vėliau, studijų Vilniaus universiteto Teisės fakultete metais, pradėjau kaupti objektyvią mokslinę, rašytinę informaciją apie realią politinę ir ekonominę tikrovę. Laimingų atsitiktinumų dėka pamačiau ir galėjau įvertinti skandinavų (suomių, švedų) gyvenimo būdą bei dvasinį pasaulį. Tai pagrindinės realijos, kurios padėjo nepajudinamus mano veiklos už laisvę pamatus.
    Okupacinės sovietų valdžios pradėta "pertvarka" pasitarnavo mūsų tautoje subrendusiems laisvės troškimo įgyvendinimo darbams. Bendrų idėjų vedami, grupė aktyviausių žemės ūkio mokslininkų, specialistų ir vadovų Kaune įkūrėme Lietuvos žemdirbių sąjūdį. Vilniuje pravedėme pirmąjį žemdirbių - sąjūdiečių suvažiavimą. 1990 m. kovo 11-ąją jau pasitiko pirmieji privatūs, laisvi ūkininkai. Iki agrarinės reformos pradžios (1991 m.) pasisekė įkurti tik per 5 tūkstančius privačių valstiečių ūkių. Bet pirmieji - visada stiprūs savo dvasia ir dabar stipriausi net materialiai.
    Sąjūdžio mitingų emocinė liepsna, rinkiminės batalijos su komunistų partijos oponentais atvedė į Atkuriamąjį seimą. Jame - trumpai apibendrinę mūsų jau paruoštas ir tautos aprobuotas idėjas, gana ramiai, susikaupę priėmėme 1990 m. kovo 11-osios aktus. Prasidėjo sunkūs, sudėtingi ir skausmingi Lietuvos laisvės įtvirtinimo darbai, kurie tęsiasi ir šiandien.
    Toliau - du metai alinančio kūrybinio darbo. Naktys prie rašomojo stalo, dienos - diskusijų, politinių batalijų srautuose.
    Parašyti ir išleisti leidiniai: "Asmeninio pagalbinio ūkio teisinis reguliavimas" (1988), "Lietuvos valstiečių ūkis" (1989), "Agrarinė reforma" I-IV d. (norminiai aktai) (1991), "Privatizacija" (norminiai aktai) (1991), "Kelias į agrarinę reformą" (1992).
    Dalyvavau steigiant ir dirbau beveik visų privataus verslo respublikinių organizacijų veikloje.
    Pasitraukęs iš politinės veiklos, 1993-1997 metais toliau dirbau praktinį teisinį darbą privataus verslo organizacijose. Dalyvavau privatizacijos procese, steigiant ir išvystant privačių įmonių veiklą. Nuo 1997 m., atsistatydinęs iš visų iki tol turėtų pareigų, užsiimu tik praktiniu teisiniu, advokato darbu.
    Apžvelgdamas praėjusių dešimties metų laikotarpį, džiaugiuosi nuveiktais Lietuvos ūkio ir žmonių darbais. Su liūdesiu žvelgiu į tą visuomenės dalį, kuri nepajėgia pradėti naujo, savo galva ir rankomis kuriamo gyvenimo. Su nerimu stebiu neprofesionalią, nesėkmingą ir žalingą dabartinę Lietuvos politikų veiklą.
    Tačiau tikiu, kad visos negerovės praeis, ūkio nuosmukis bus įveiktas, Lietuvos žmonės vis drąsiau ir tvirčiau žengs pasaulio tautų gretoje.
    Jau auga nauja, laisvų lietuvių karta.