Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signatarė

Miglutė
GERDAITYTĖ

     Gimė 1940 01 21 Šiauliuose.
    1963 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, gydytoja.
    1963-1990 m. dirbo Šiaulių rajono Meškuičių apylinkės ligoninės vyriausiąja gydytoja.
    Kelias kadencijas buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėja, Šiaulių rajono ir Meškuičių apylinkės tarybų deputatė.
    Ištekėjusi, turi dukrą ir sūnų.
      
    Mes visi išgyvenome Kovo 11-osios vėlyvo vakaro džiaugsmą. Kaip šiandiena prisimenu, kad I.Andrukaitienė perduoda brangųjį dokumentą - Kovo 11-osios aktą pasirašyti. Atrodo, rašau rašau ir tas momentas tęsis nepabaigiamai. Minutės brangios, įsimintinos visam gyvenimui. Susikabinome rankomis kaip tikri mūsų brangios žemės Lietuvos sūnūs ir dukros. Išėjome iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų - taip ir prisimenu: vėliavų miškas, džiūgaujančių žmonių minia, sveikinimai, linkėjimai, atsidūriau savo kurso draugų ir visai nepažįstamų žmonių glėbyje. Dėl to verta gyventi, kad ir kaip sunku bebūtų.
    Įsimintiniausios dienos - tai pačios brangiausios, o vėliau ir pačios sunkiausios, įtemčiausios dienos … ir naktys. Sausio 13-oji su žmonių - motinų, tėvų, vaikų ir mūsų ašaromis bei pergyvenimais. Gedėjo visa Lietuva. Jaunų žmonių žudynėms abejingų negalėjo būti.
    Nepamirštamos pučo dienos ir naktys, visų deputatų vienybė, moterų drąsa. Iki šiol išlikęs skausmas dėl A.Sakalausko žūties ir jo motinos pasakyta nuostabi eiliuota kalba Seimo posėdžio metu.
    Buvau naivi: ne, Aukščiausiosios Tarybos rūmų nešturmuos, tai mūsų Lietuvos antroji Katedra, atkūrusi nepriklausomą, laisvą Lietuvos valstybę. Iliuzijos išsisklaidė pamačius Rusijos parlamento rūmų šturmą. Visko galėjo būti ir su mumis, ir ne tik su mumis. Dar svarbiau: rūmuose buvo šimtai jaunų žmonių - Aukščiausiosios Tarybos gynėjų, pasiryžusių atiduoti gyvybę už švenčiausią tikslą - Lietuvos laisvę. Amžinai dėkinga Jiems, Jų žuvusiems bendraamžiams, Jų tėvams, visiems Lietuvos žmonėms, tarp jų ir 29-iems meškuitiečiams, gynusiems Sitkūnus, dalyvavusiems sausio 13-osios aukų laidotuvėse. Mes buvome visi kartu…
    Iš tų dienų semiuosi dvasios stiprybės, skaitau Seimo pirmininko sveikinimą: "Kovo vienuoliktoji - tai mūsų pasižadėjimas Lietuvai, sau ir palikuonims. Ištesėkime". Tai amžinas mūsų priesakas. Dar daug įsimintinų dienų, valandų, minučių buvo pirmaisiais mūsų atkurtos Valstybės metais.
    O pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbui, sugrįžau į savo vienintelę statybą - studijų laikais kurtą brangią Meškuičių ligoninę, tęsiu vyr. gydytojos darbą. Su bendradarbiais stengiamės padėti daugiausia garbingo amžiaus kaimo žmonėms, mylėti juos, daryti jiems gera, būti sąžiningais ir nuoširdžiais.