Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Jonas
PRAPIESTIS

     Gimė 1952 m. rugpjūčio 2 d. Kupiškyje. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo jame dėstytoju. 1978-1982 m. mokėsi Maskvos M.Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, parengė ir apgynė socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro disertaciją. 1982 m. grįžęs į Vilniaus universitetą, Teisės fakultete dirbo dėstytoju, docentu, fakulteto prodekanu. Yra paskelbęs straipsnių baudžiamosios, bausmių vykdymo, konstitucinės teisės klausimais; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro, baudžiamosios teisės, bausmių vykdymo teisės mokymo priemonių, baudžiamosios teisės vadovėlių bendraautoris.
    Prasidėjus Lietuvoje judėjimui už nepriklausomybės atkūrimą, J.Prapiestis paskiriamas Vyriausybinės komisijos 1941 metų bei kitų įvykių Lietuvoje aplinkybėms ištirti pirmininko pavaduotoju. 1990 m. vasario mėn. išrenkamas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Dirbdamas Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime vadovavo nuolatinei Teisinės sistemos komisijai. Kartu su komisijos nariais organizavo ir dalyvavo rengiant pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, skirtus Lietuvos teisinės sistemos kūrimui. Šios Komisijos iniciatyva buvo suburtos naujų Kodeksų projektų paruošimo darbo grupės, pradėtas Konstitucijos projekto rengimas.
    1992 m. lapkričio - 1996 m. kovo mėn. dirbo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministru. Tuo metu pradėta Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančios teismų sistemos reforma ir buvo sukurti apygardų teismai, Apeliacinis teismas. Nuo 1996 m. kovo mėn. - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, taip pat dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete; yra Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys.
    Vedęs, turi dukrą ir sūnų. Nepartinis.
      
    Prisimenant 1990 m. kovo 11 dieną, galima tvirtinti, jog tokios dienos tuo metu jau tiesiog negalėjo nebūti. Įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės būtų pasijutę išduotais, apgautais, jei jų išrinkti deputatai nebūtų priėmę Nepriklausomybės akto. Neabejoju, tai suprato visi už jį balsavę. Taigi mes tik suteikėme tarptautinę teisinę reikšmę tam sprendimui, kurį lietuvių tauta buvo priėmusi, kurį saugojo savyje nuo pat Lietuvos valstybės nepriklausomybės netekimo dienos. Todėl visą laiką jaučiu didžiulę padėką ir pagarbą savo Prienų rinkimų apygardos žmonėms, kurių valia man buvo lemta tapti Nepriklausomybės akto signataru.