Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Petras
VAITIEKŪNAS

     Gimė 1953 03 26 Marijampolės rajone, Liudvinavo miestelyje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, fizikas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas.
    1976-1990 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos institute moksliniu bendradarbiu.
    1988-1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys.
    Yra paskelbęs straipsnių politikos klausimais.
    Vedęs, turi du sūnus.
      
    Didelė garbė ir atsakomybė kalbėti iš šios tribūnos tokią dieną kaip ši. Dieną, kada prieš devynerius metus Lietuva, jos žmonės ir valdžia laikė sunkiausią egzaminą - egzaminą prieš istoriją. Tą egzaminą garbingai ir heroiškai išlaikėme. Todėl manau, kad ši diena pirmiausia yra mūsų optimizmą ir tikėjimą ateitimi stiprinanti diena.
    Žvelgdamas praeitin matau sausio dienų tragiškus puslapius, kai žuvo ir buvo žalojami žmonės,tūkstančiai žmonių. Bet svarbu suvokti, kad jie buvo ne bejėgės ir pasyvios kokios tai Lietuvą ištikusios nelaimės aukos. Priešingai, tai buvo patriotai, kuriuos herojų taku vedė laisvės, demokratijos, rinkos ekonomikos idealai bei tikėjimas savo valstybe. Lietuva kovojo, teisingiau, tęsė savo laisvės kovą, ir kovojo taikiai, bet dėl to kova buvo tik atkaklesnė. Stovėjome ant katastrofos slenksčio, bet pasiekėme pergalę. Todėl esu įsitikinęs, kad sausio 13-oji yra mūsų valstybinės išminties ir vienybės diena. Mes neprovokavome ir nepasidavėme provokacijoms. Mes nepasukome iš neprievartinio laisvės ir valstybės atstatymo kelio. Mirtino pavojaus akivaizdoje buvome vieningi: Lietuvos Tauta, visos partijos, visi jų lyderiai.
    Tomis sausio dienomis pasaulio visuomenės reakcija bei demokratinės Rusijos pozicija reikšmingai prisidėjo stabdant imperijos agresiją Baltijos kraštuose. Tada ypač sutvirtėjo ir naujų impulsų įgavo trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinis bendradarbiavimas, sėkmingai plėtojamas ir toliau. Matome ir simbolinių ženklų, įamžinančių tų dienų atminimą. Rygos senamiestį juosia Sausio 13-osios gatvė. Latvijos radijas ir televizija, jų vadovybės ir lietuvių bendruomenės pastangomis rengė reguliarias laidas apie įvykius Lietuvoje. Dvi baltiškosios kaimynės Lietuva ir Latvija, kartu su Estija ir šiandien mato viena kitą ne tik kaip svarbų, bet ir kaip ypač palankų viena kitai partnerį, kai vieno sėkmė reiškia mūsų visų sėkmę.
    Lietuva užsienio ir vidaus politikoje nuosekliai įgyvendina prieš dešimt metų pasirinktus vertybinius principus. Tarp visų parlamentinių partijų egzistuoja sutarimas pagrindiniais vidaus ir užsienio politikos klausimais. Sunku būtų šiandien pervertinti tą teigiamą vaidmenį, kurį, palaikydama trapią regiono geopolitinę pusiausvyrą, atlieka stabili, subalansuota Lietuvos politika, nukreipta į Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą bei NATO, o kita vertus, į gerų, konstruktyvių santykių palaikymą su visais savo kaimynais, ypač su Rusija.
    Svarbu, kad laikui bėgant Sausio 13-osios reikšmė neblėsta. Ji mums padeda su ypatinga jėga prisiminti ir vis naujai atrasti atsakymą į klausimą: vardan ko žuvo herojai ir vardan ko mes visi tada kitaip, ypatingai atsisveikinome išeidami iš savo namų. Kiekvienas iš mūsų turi savo atsakymą į šį klausimą. Tomis dienomis, matyt, mes vienodai supratome, ką reiškia būti Lietuvos patriotu ir ką mes giname. Šiandien, slegiami kasdienybės bėdų ir nepriteklių, sunkiai ieškome atsakymo į panašų klausimą: ką reiškia būti XXI amžiaus Lietuvos kasdienybės patriotu? Tad atsigrįžkime į tą gyvą ir neišsenkantį patriotizmo šaltinį - Sausio 13-ąją. Būdami Lietuvos patriotais mes Sausio 13-ąją gynėme ir dabar giname savo teisę išlikti savimi pačiais ir susikurti geresnį gyvenimą. Mes gynėme ir šiandien su didžiule įtampa bei pastangomis įgyvendiname savo teisę atkurti demokratinio pasaulio vertybes bei normas čia, šiame žemės lopinėlyje, kurio vardas - Lietuva. Mūsų herojai žuvo gindami čia gyvenančių žmonių teisę į Europos civilizaciją, į mūsų teisę priklausyti saugiai ir klestinčiai Euro-Atlantinei bendrijai. Todėl taip svarbu nepasiduoti nevilčiai, kad ir kaip momentais būtų sunku, išlaikyti ir dar atkakliau dirbti įgyvendinant tas vertybes (asmens laisvė, demokratija, teisės viršenybė), kurias deklaravome Kovo 11-ąją ir apgynėme Sausio 13-ąją. Matau tvirtas prielaidas, kad ir ateityje bus nuosekliai tęsiama vidaus bei užsienio politika, ir šis tęstinumas yra vienintelis patikimas garantas, pašalinantis pačias Sausio 13-osios pasikartojimo ateityje priežastis. Esu visiškai tikras, kad tai pakankamas pagrindas atsargiam, neblėstančiam optimizmui.
    
    Kalba, pasakyta 2000 m. sausio 13 d. Lietuvos Seime