Nuotrauka

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Stasys
KROPAS

     Gimė 1953 m. vasario 6 d. Panevėžio rajone, Tumagalio kaime. Mokėsi ir baigė Užuprūdžių pradinę ir Panevėžio II-ąją vidurinę mokyklą.
    Vedęs. Turi du vaikus. Dukra Neringa 19-os metų, Vilniaus universiteto studentė, sūnus Ignas, 11-os metų, moksleivis. Žmona Rūta Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Statistikos katedros docentė.
    1977 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Socialinių mokslų daktaras, docentas. Dalyvavęs įvairiuose mokymo kursuose ir seminaruose makroekonominės politikos, bankininkystės ir finansų rinkų klausimais Tarptautiniame valiutos fonde, Tarptautinių atsiskaitymų banke, Anglijos, Italijos bankuose, Vokietijos Bundesbanke, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos bankuose, Sakuros banke Japonijoje, JAV, vadybos ir derybų meno kursuose Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ES finansinių paslaugų bei ekonominės ir pinigų sąjungos klausimais įvairiose Europos Sąjungos institucijose.
    1977 m. pradėjo darbo karjerą Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto, Finansų ir kredito katedroje. Nuo 1990 m. iki šiol dirba ne visu etatu. Taip pat dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1990 m. išrinktas deputatu į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1990-1992 m. Savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas. 1992 m. - Ministras be portfelio. 1992 m. pralaimėjęs rinkimus į Seimą LDDP ir Konservatorių-Krikščionių demokratų partijų remtiems kandidatams iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė ir toliau tęsia darbą bankininkystės bei finansų srityje kaip Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius, dirba akademinį darbą. Nuo 1995 m. Lietuvos banko valdybos narys.
    Nuo 1993 m. Tarptautinio valiutos fondo Šiaurės-Baltijos šalių koordinavimo komiteto narys, nuo 1999 m. Šiaurės-Baltijos šalių pinigų ir finansų komiteto alternatyvus narys.1997-1999 m. Lietuvos pasirengimo deryboms narystei ES delegacijos narys. Nuo 1997 m. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto Tarybos pirmininkas.
    Dirbo įvairiose srityse, susijusiose su Lietuvos užsienio valiutos atsargų valdymu, korespondentine bankininkyste, dalyvavimu tarptautinėse programose, tarptautinių finansinių organizacijų darbe. Ši veikla susijusi su dalyvavimu Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko organizacijų bei Tarptautinių atsiskaitymų ir Europos ekonomikos ir plėtros bankų metiniuose susitikimuose, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros bei Pasaulio prekybos organizacijos renginiuose.
    Dabartinės funkcijos susiję su Lietuvos banko ryšių su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis koordinavimu bei bendrų programų vykdymu ir integracinės politikos į ES derinimu.
    Paskelbė publikacijų įvairiais pinigų ir ekonominės politikos klausimais lietuvių ir anglų kalbomis. Svarbiausios paskutinių metų publikacijos: "Banko tarptautinės operacijos" (vadovėlis). LBDFI, Vilnius, 1997. Bendraautorystė; "Banko finansinis valdymas" (vadovėlis). Vilnius, 1998. Bendraautorystė; "Lietuvos pinigų ir valiutos kurso politika euro kontekste". "Euras", Nr.47, Briuselis 1999 (anglų kalba); "Kelias į pinigų sąjungą" (Monografija); Europos Sąjungos delegacija Lietuvoje, Vilnius, 1999 (reziumė anglų kalba).
      
    Mano Kovo 11-oji
    
    Kelias į Kovo 11-ąją labai tampriai susijęs su profesine veikla. Dirbdamas Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir Finansų fakulteto finansų ir kredito katedros asistentu 1984 m. tuometiniame Leningrado ekonomikos ir finansų institute apgyniau disertaciją tema - finansinis balansas (Lietuvos pavyzdžiu). Atliekant darbą iš esmės pavyko nustatyti pinigų judėjimo srautus tarp Lietuvos ir tuometinės SSSR. Nors šio darbo aktualumu tuo metu buvo nemažai abejojančių, devintojo dešimtmečio pabaigoje jau kiek primirštas darbo tezes pristačiau viename iš Lietuvos ekonomistų seminare. Profesorius K.Antanavičius po seminaro pasiūlė vadovauti vienam iš Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcijos kūrimo barui. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo ir politinės veiklos pradžia. Iškeltas kandidatu savo gimtojoje Panevėžio kaimiškoje rinkimų apygardoje pirmame rinkimų ture lengvai buvau išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą deputatu.
    Kolegos Atkuriamajame Seime patikėjo vadovauti Savivaldybių reikalų komitetui. 1990 m. kovo 11-oji neabejotinai liks atmintyje kaip ilgiausia gyvenime, džiugaus jaudulio pilna diena, kurios bėgyje ne tiktai buvo išrinkti AT valdymo organai bet ir priimta laikinoji šalies Konstitucija. Darbą AT prisimenu kaip veiklą neformalizuotoje aplinkoje tarp kolegų idealistų.
    1990 m. kovo 11-ąją tikėjausi, kad ši diena bus šalies ir jos piliečių naujų galimybių pradžia, kad negalima tikėtis greitai gyvenimo lygio pagerėjimo, kad būdami maži sugebėsime geriau tvarkyti šalies ūkio reikalus. Tačiau nesitikėjau, kad galimybėmis sugebės pasinaudoti tiek nedaug Lietuvos žmonių, kad valdydami valstybę būsime tokie neracionalūs ir vangūs.
    Per Nepriklausomybės dešimtmetį įvykę didžiuliai teigiami pasikeitimai visose gyvenimo srityse, tačiau klaidų „limitas" valdant valstybę taip pat jau išnaudotas. Kitą dešimtmetį jų paprasčiausiai nebegalime daryti, jeigu nenorime likti ekonominio augimo kelkraštyje. To ir norėčiau palinkėti sau ir visiems kitiems, neabejingiems Lietuvos likimui.