Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

Stasys
MALKEVIČIUS

     Gimė 1928 03 17 Rokiškio apskrities, Panemunėlio valsčiaus Salagirio kaime. 1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius elektromechanikas.
    1949-1952 m. mokėsi ir dirbo Klaipėdos žvejybos laivyno projektavimo institute konstruktoriumi, skyriaus viršininku;1958-1985 m. - Klaipėdos probleminės jūrų elektrožūklės laboratorijos viršininku, Kaliningrado pramoninės žvejybos mokslinio gamybinio susivienijimo Klaipėdos filiale vyr. inžinieriumi. Nuo 1985 m. - Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto docentas, katedros vedėjas. Yra technikos mokslų daktaras.
    Dalyvavo daugelyje mokslinių jūrų ekspedicijų, taip pat ir tarptautinių forumų jūrų elektrožūklės klausimais. Drauge su kitais autoriais šia tema yra paskelbęs monografiją, daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių okeaninės žvejybos, laivyno politikos ir ekonomikos klausimais autorius.
    1990-1992 metais - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijoje pirmininko pavaduotoju, priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, nuo 1991 m. buvo jos pirmininku.
    1992-1996 metais - Seimo narys. Dirbo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju. 1996 m. vėl buvo išrinktas Seimo nariu. Yra Ekonomikos komiteto narys, Ūkio infrastruktūros pakomitečio pirmininkas.
    Nuo 1988 m. dalyvavo Klaipėdos miesto Sąjūdžio veikloje. Buvo Nepriklausomybės partijos tarybos narys. Nuo 1993 metų - Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) narys. Vedęs. Žmona Aniceta - stomatologė. Turi sūnų Ričardą.
      
    Ėjimo į Kovo 11-ąją šaknys siekia tuos laikus, kai aš, dar 12 metų paauglys, stebėjau sovietinės armijos antplūdį Kauno gatvėse. Ši armija man atrodė panaši į driskių gaują, palyginus su Lietuvos kariuomene. Mačiau, kaip tos pačios armijos žiaurios mongoliškos išvaizdos kareiviai, nekreipdami dėmesio į motinų ir vaikų klyksmą, rūšiavo žmones pagal lytį (atskyrė vyrus nuo žmonų, vaikus nuo tėvų) ir krovė juos it kokius daiktus į gyvulinius vagonus. Mačiau ir savo artimųjų bei kaimynų nebylų klausimą - už ką? Įspūdis neišblėso visus 50 metų. Jaučiausi pažemintas, kai iš pasaulio žemėlapio išnyko Lietuvos vardas, kai turėjau mokytis falsifikuotą Lietuvos istoriją, turėdavau kalbėtis su tautiečiais rusiškai vien todėl, kad bent vienas dalyvaujančiųjų tarpe buvo rusas. Atrodė, jog okupanto galia neišsemiama. Gėda buvo matyti civilizuotas valstybes, besitaikstančias su nežabotomis komunistinio totalitarizmo užmačiomis. Bet nieko nėra amžino. Neužteko ir Rusijos gamtos turtų tolesnio globalinio komunizmo ekspansijai
    . Pradėjo byrėti viena iš paskutiniųjų superimperijų. Tai buvo momentas - galimybė, kurios neišnaudoti reiškė pasmerkti save amžinam vergavimui. Tai buvo ženklas ir man: palikti ramų, įdomų, gerai apmokamą darbą, eiti į politiką ir su Atgimimo sąjūdžio idėjomis siekti svarbiausiojo - Nepriklausomos Lietuvos valstybės, tvarkomos demokratiniais pagrindais, atstatymo.
    Atkuriamajame Seime dirbau ekonomikos, vėliau - Valstybės atkūrimo komisijoje, nes norėjau prisidėti prie esminių valstybės pamatus formuojančių įstatymų ruošimo. Vėlesnėse kadencijose pasirinkau Ekonomikos komitetą, nes atgavus nepriklausomybę ekonominės problemos tapo esminėmis.
    Dirbant ūkio infrastruktūros pakomitečio pirmininku, susidarė galimybė dalyvauti valstybės ūkio infrastruktūros vizijos skleidime bei įstatymų, formuojančių reformuotos valstybės ūkio pamatus, leidime. Būčiau laimingas, jeigu dar galėčiau pamatyti, kad mūsų ūkio infrastruktūra, kaip transporto, energetikos bei telekomunikacijų sistemų reformų pasekmė, tapo Europos infrastruktūros dalimi.